Vytautas Šustauskas jau apsisprendė. Ne, jis negali ramiai sėdėti Seime, kai mylimoje Lietuvėlėje - tokia suirutė... Tvarką, pono Vytauto įsitikinimu, gali įvesti tik kieta (pavyzdžiui, kaip jūrininko) prezidento ranka.
- Tapęs prezidentu, visų pirma paskelbsiu tautos referendumą ir paprašysiu suteikti man, kaip pirmajam valstybės asmeniui, daugiau teisių, - dalijosi mintimis Vytautas Šustauskas. - Tada Seimo pliuškių gauja pamatys, ką Šustauskas iš tikrųjų sugeba! Be to, pamačiau, kad prezidentu būti nėra labai sudėtinga.
Pasak Seimo nario, dalyvauti prezidento rinkimuose nė kiek netrukdo aukštojo mokslo diplomo neturėjimas ar anglų kalbos nemokėjimas. Šalies prezidentas, girdi, ir neturėtų svetur kalbėti nelietuviškai - gėda tokiai tautai! O "labas" ar "sudie", anot pono Vytauto, nebus sunku kad ir keliomis užsienio kalbomis mintinai iškalti. Visa kita - vertėjo darbas.
- Argi gali diplomas priduoti proto? - nuoširdžiai stebėjosi Vytautas Šustauskas. - Pažįstu ne vieną, kuris net kelis diplomus turi, o yra visai bukas...
- Kokie būtų tamstos, kaip naujojo prezidento, pirmieji veiklos žingsniai?
- Atsisakyčiau visų vadinamųjų amerikonų - pradedant Kronkaičiu, baigiant Mieželiu. Ką tas Mieželis - ta jo Dalia pasifigūruoja, pašoka - ir jau visi kad giria! Etiketas, matai, aukštas! Kai dar buvau Kauno meru, priėmiau ne vieną ambasadorių, pietaudamas ir šakutę su peiliu mokėjau paimti, ir tostus sakiau. Kai lankiausi Kinijoje, irgi Lietuvai nepadariau sarmatos. Tikiuosi, nepadaryčiau jos ir tapęs prezidentu.
- Ar prezidentas keistų įvaizdį?
- O ką, kiba aš dabar negražus?!
