Ramutė PEČELIŪNIENĖ
Lygiai prieš savaitę kelyje Rokiškis - Panevėžys įvykusi avarija, per kurią vietoje žuvo du Kupiškio rajono gyventojai, atrodo, neturėjo kelti daug klausimų. Žiemą, kuomet vairavimo sąlygos itin sudėtingos, net ir menkiausias neapdairumas ar klaida gali atnešti nelaimę. Taip tikriausiai svarstė prie kraupiai sumaitoto nisano, iš kurio tik pasitelkus techniką buvo ištraukti žuvusiųjų kūnai, sustojusių automobilių vairuotojai. Panašios mintys tikriausiai sukosi ir kelių policijos pareigūnų, gelbėtojų, medicinos darbuotojų, atvykusių įvykio vieton, galvose. Tik štai stiprų šoką patyręs Bronius Nuobara (43 m.), į kurio vairuojamą krovininį automobilį "Mercedes-Benz" trenkėsi priešpriešiais važiavusi Skapiškio kaimo gyventojo Juliaus Murmos (46 m.) vairuojama "Nissan Micra", iki šiol negali suvokti, kodėl įvyko šis kraupus susidūrimas... Iš tiesų, pradėjus domėtis šioje avarijoje žuvusių žmonių gyvenimu, paaiškėjo ir daugiau įdomių dalykų, kurie savaime gali pateikti labai skaudžias šios tragedijos priežastis...
Po susidūrimo - du lavonai
Broniaus vairavimo stažas - 27 metai. Pastaruoju metu jis važinėdavo krovininiu mersedesu, kuris pakrautas gali sverti apie 11-12 tonų. Sausio 4-ąją, apie vidurdienį, į Rokiškį atvežęs deguonies balionus, su 48 tuščiais pasuko Panevėžio link. Nuvažiavęs vos 5-6 kilometrus jis pamatė priešpriešiais atriedantį nedidelį automobilį. Didžiai vairuotojo nuostabai, likus tik keliolikai metrų šis pasuko tiesiai į mersedesą. Tą pačią akimirką stiprus smūgis didelę mašiną nusviedė į pakelės griovį. Ši vos išsilaikė neapvirtusi ir tuoj pat prasmego pusnyse. Vyriškis per veidrodėlį dar spėjo pamatyti, kaip vartydamasis ore tolyn nuskriejo į jį atsimušęs automobilis. Vaizdas, kurį Broniui teko išvysti išsiropštus iš gerokai apdaužyto mersedeso, buvo sukrečiantis. Kelio viduryje gulėjo metalo krūva, o jos gniaužtuose buvo matyti dviejų nejudančių žmonių kūnai. Žuvusiuosius pavyko ištraukti tik gelbėtojams. Paaiškėjo, kad tai Julius Murma (46 m.) ir gretimame Tvirų kaime gyvenusi Dalė Spetylienė (41 m.). Abiejų gyvybės užgeso iš karto.
Vairuotojas - kamikadzė?
B. Nuobara stebėjosi, kodėl, kelyje nesant jokios kliūties, nisano vairuotojas pasuko tiesiai į jį. Kelio danga toje vietoje nebuvo slidi (be to, nesimatė jokių stabdymo žymių), matomumas - labai geras, kelias - tiesus. Broniaus automobilis buvo paženklintas ženklais, rodančiais, jog gabenamas pavojingas krovinys.
- Tas vairuotojas man atrodė kaip koks kamikadzė, - nelinksmai svarstė B. Nuobara ir patikino, jog net ir didžiausias jo atsargumas nebūtų padėjęs išvengti susidūrimo...
Tačiau vyriškis džiaugėsi, jog neįvyko sprogimas. Sunku įsivaizduoti, kokios būtų buvusios pasekmės, mat net ir tušti deguonies balionai nuo sąveikos su riebalais (tepalais, dyzeliniu kuru ir t. t.) galėjo sprogti. Be to, gerai, kad balionai buvo sukrauti galinėje sunkvežimio dalyje, o ne priekyje, todėl jiems teko silpnesnis smūgis.
Kankinančios abejonės
Kol kas neaišku, ar nisaną vairavęs J. Murma buvo blaivus - kraujo tyrimo išvados bus paskelbtos ne anksčiau kaip po 10 parų. Minėtos dienos rytą J. Murma ir jo bendrakeleivė buvo sustoję netoli Skapiškio esančioje degalinėje, prisipylė kuro. Degalinės darbuotojo teigimu, D. Spetylienė buvo gerai nusiteikusi, juokavo, vairuotoją vaišino šokoladu. Iki šiol niekam iš žuvusiųjų artimųjų nežinoma, kur tą vidurdienį jie skubėjo. J. Murmos žmona Aldona Murmienė teigė, jog vyras neturėjo jokių reikalų Rokiškyje, važiuoti niekur planavo. Jai ši tragiškai pasibaigusi vyro išvyka sukėlė ypatingai skaudžius išgyvenimus, o svarbiausia - pateikė daug kankinančių dvejonių...
Pastaruoju metu Julius Murma dirbo individualioje įmonėje "Šarkalieknis", autovežiu iš Vokietijos gabendavo automobilius. Šios įmonės darbuotojai Julių apibūdino kaip labai ištvermingą, patyrusį (darbo stažas - apie 20 metų, o į Vokietiją važinėjo aštuonerius metus) kolegą. Sužinoję apie avariją, jie ilgai negalėjo patikėti tuo, kas atsitiko.
Į motinos laidotuves - iš kolonijos
Niekam nebuvo paslaptis, jog Julius Murma jau daug metų artimai bendravo su Dale Spetyliene. Ši penkių vaikų motina gyveno gretimame Tvirų kaime. Tarpusavio nesutarimai, konfliktai, kuriems užgesinti kartais prireikdavo ir nuovados inspektoriaus pagalbos, Dalę ir jos vyrą Alvydą Spetylą privertė išsiskirti. Oficialiai santuokos jie nebuvo nutraukę, tačiau Alvydas išsikėlė gyventi kiek tolėliau, į Žiogų kaime sesers vardu įsigytą sodybą, o Dalė su vaikais liko senajame daugiabutyje. Kol dar gyvavo žemės ūkio bendrovė, D. Spetylienė dirbo fermoje, tačiau vėliau tapo bedarbe ir nuolatinio darbo neturėjo. Bedarbis buvo ir jos sutuoktinis. Pastaruoju metu su Dale kartu gyveno tik du jauniausieji jos vaikai, Skapiškio vidurinės mokyklos moksleiviai Lina ir Marius. Vyriausiasis sūnus Tadas kartu su drauge gyvena gretimame bute, Vilius atlieka būtinąją krašto apsaugos tarnybą, na o Tomas šiuo metu už vagystes kali vienoje iš Pravieniškių pataisos darbų kolonijų. Beje, kolonijos administracija Tomą išleido į motinos laidotuves.
Dvilypį gyvenimą nusprendė baigti
Po tragiškos sutuoktinio mirties sunkių išgyvenimų kamuojama Aldona Murmienė neneigė žinojusi apie savo vyro ir "tos moters" artimus santykius. Žmonės jai pasakojo, jog šis ryšys tęsėsi jau beveik du dešimtmečius. Julius iš tiesų gyveno dvilypį gyvenimą - po kelias dienas praleidęs D. Spetylienės bute grįždavo į savo namus. Aldona teigė ne kartą bandžiusi jam priekaištauti, klausdavusi, kokiu keliu jis einąs, tačiau šis nieko į tai neatsakydavęs, tiesiog patylėdavęs ir išeidavęs. A. Murmienė sakė siūliusi parduoti namą (beje, šis mūrinukas iš tiesų gražus ir gana erdvus), pasidalinti turtą, netgi sukraudavusi jo drabužius ir liepdavusi eiti pas "tą moterį", tačiau vyras su tokiu pasiūlymu nesutikdavęs. Į klausimą, kodėl nebuvo griežtesnė ir nesiėmė ryžtingesnių sprendimų, našle ką tik tapusi moteris liūdnai patvirtino, jog jai labai norėjosi išsaugoti šeimą, juolab kad vyras tiek jai, tiek vaikams iš tiesų buvo labai geras, pakankami rūpinosi. Kaip tik vyro dėka 24 metų sūnus Vaidas baigė Kauno technologijos universitetą, o dvejais metais jaunesnė dukra Asta įgijo aukštesnįjį išsilavinimą. Jiems abiem tėvas padėjo gauti vairuotojo pažymėjimus, nupirko automobilius, visąlaik rėmė materialiai. Niekada iš Vokietijos negrįždavo be dovanų ir lauktuvių. Neslėpdama susijaudinimo, ponia Aldona prisiminė kartu su vyru praleistas paskutines akimirkas. Ji teigė, jog Kalėdų bei Naujųjų metų šventes jiedu praleido kartu, vaišinosi šampanu. Vyras patikino galutinai apsisprendęs grįžti į šeimą ir su D. Spetyliene nutraukęs visus santykius. Jis pažadėjo nuvežti savo žmoną į Vokietiją... Visas tas dienas Julius buvo linksmas, gerai nusiteikęs, kalbėjo apie ateitį.
- Manau, kad ji (D. Spetylienė - R. P.) privertė Julių pasukti vairą ne ton pusėn arba tai padarė pati, - įsitikinusi našlė. - Ji galėjo taip pasielgti sužinojusi, jog Julius grįžta į šeimą...
Skapiškio kaime sklandančius gandus, jog Julius su Dale buvo nusprendę nusižudyti, A. Murmienė kategoriškai atmetė. Moteris įsitikinusi, jog jis savo noru to padaryti negalėjo. A. Murmienė prisiminė, jog sausio 3-iąją Julius išėjo į dirbtuves, tačiau niekas tą dieną nedirbo. Nusipirkę alaus, vyras su bendradarbiais susirinko pas vieną Skapiškio gyventoją. Vakarop pastarojo kieme pamačiusi Juliaus automobilį, čionai atėjo ir D. Spetylienė. Tą vakarą kartu buvęs vienas vyriškis vėliau A. Murmienei grąžino Juliaus mobilųjį telefoną bei piniginę su vairuotojo pažymėjimu ir 70 litų. Jis paaiškino, jog šiuos daiktus, atėjus Dalei, jam pamėtėjęs pats Julius... Tą vakarą D. Spetylienė gerokai išgėrusį J. Murmą parsivežė į savo namus. Vėliau jos kaimynai pasakojo visą naktį girdėję triukšmą. Kas atsitiko kitą dieną - jau žinoma.
Yra duomenų, jog po avarijos D. Spetylienės kišenėje buvo rastas atsisveikinimo raštelis. Ar tai tiesa ir koks šio raštelio turinys, niekas pasakyti negalėjo, tačiau šio fakto nepaneigė net našlaičiais likę Dalios vaikai...
Vienas nepanoręs sakyti savo pavardės Tvirų kaimo gyventojas patvirtino, jog D. Spetylienė tikrai paliko atsisveikinimo raštelį, iš kurio galima daryti išvadą, jog tragišką įvykį ji buvo suplanavusi iš anksto...
