Irena ZUBRICKIENĖ
Marijampolės apylinkės prokuratūroje iškelta baudžiamoji byla dėl Kalvarijos mieste gyvenusios Eugenijos Maruškevičiūtės (79 m.) tyčinio nužudymo. Šiuo nusikaltimu įtariamas senutės sūnus Algimantas Maruškevičius (41 m.) sulaikytas. Tuoj po įvykio jis savo kaltę kategoriškai neigė ir ragino ieškoti tikrojo nusikaltėlio.
Namai, virtę pragaru
Du sūnus viena užauginusi Eugenija Maruškevičiūtė, artimiausių kaimynų teigimu, per kartu gyvenantį savo jaunėlį sūnų Algimantą senatvėje neturėjo ramios dienos, o ir visas moteriškės gyvenimas buvo kupinas skausmo bei Algimanto sukeltų problemų. Aštuonis kartus už vagystes bei chuliganizmą teistas ir ne vienerius metus "zonoje" praleidęs vyras net ir savo motinai, jau nekalbant apie kaimynus ar šiaip pažįstamus, buvo labai agresyvus, žiaurus. Pastaruoju metu nuolatinio darbo neturėjusio Algimanto didžiausias draugas buvo alkoholio butelis, o išgėręs vyras visiems, gerai pažinojusiems jo būdą, kaip reikiant įvarydavo baimės. Algimantas praeityje turėjo dvi žmonas, tačiau nė viena moteris su žiauriu vyru ilgiau nepagyveno. Pastaruoju metu jis turėjo sugyventinę Audrę, kuri Algimanto dienas pradėjo šildyti bene prieš penkerius metus. Moteris turi mažametį sūnų, kurį prižiūrėti Algimantas neretai versdavo savo senutę motiną (tuo metu sugyventiniai laiką leisdavo kompanijose). Garbaus amžiaus močiutei nepajėgdavus visur suspėti paskui vikrų ir smalsų mažylį, Algimantas, švelniai tariant, supykdavo ant motinos. Yra buvę, kad Algimanto apkumščiuota ar apstumdyta motina, ištrūkusi iš grėsme jai padvelkusio buto, nakvynės prašydavosi pas artimiausią kaimynę. Nelaiminga senutė yra nakvojusi ir rūsyje. Jai nebūdavo smagu pasakoti apie sūnaus smurtą, tad į policiją neskubėdavo kreiptis, tačiau nuo kaimynų nesugebėdavo paslėpti nei triukšmo, nei po to ant jos kūno atsiradusių kraujosruvų. Algimantas neretai atimdavo motinos pensiją - senutė spėdavo tik pasirašyti. Pinigų šiuose namuose stigdavo. Likus bene trims dienoms iki tragedijos, Algimantas buvo siuntęs motiną pas kaimynę pasiskolinti 12 litų - esą jam reikia kelionei pas per ilgai svečiuose užtrukusią sugyventinę. Nors kaimynė ir labai gailėjosi sūnaus terorizuojamos senutės, tačiau skolinti atsisakė, nes neseniai buvo pati iškoneveikta Algimanto už pamokymus jam. Algimantas dėl to buvo suirzęs. Kaimynai dabar spėlioja, ar tik ne pyktis dėl negrįžtančios Audrės ir bus išprovokavęs mirtiną nelaimę.
Ne insultas, o smurtinė mirtis
Lemtingąją dieną kaimynai matė Eugeniją Maruškevičiūtę, sveiką ir žvalią, su kibiru vaikštančią po kiemą - prisiskutusi bulvių ji ruošėsi gaminti pietus. Namuose buvo tik Algimantas. Tuoj po pietų jis vienai telefoną turinčiai kaimynei pranešė, kad motinai nesveika - ji pargriuvusi ir prasikirtusi galvą. Medikai, įtardami, kad griūti senutė galėjo ištikta insulto priepuolio, paguldė ją į Nervų ligų skyrių. Po kelių valandų E. Maruškevičiūtė mirė.
Kaimynai iš karto įtarė, kad itin sutrikęs Algimantas (beje, tuo metu jis buvo labai girtas - kraujyje rasta net keturios promilės alkoholio) išduoda jį melavus ir medikams, ir pareigūnams. Pastarųjų apklaustas vyras tikino nė pirštu prie motinos mirties neprisidėjęs. Jis jau buvo skubiai aptvarkęs butą, išplovęs grindis, į didelį dubenį pamerkęs sukruvintus rankšluosčius, skudurus. Kitą dieną pas Algimantą atvyko Marijampolėje gyvenantis jo vyresnysis brolis Jonas ir abu pradėjo ruoštis motinos laidotuvėms. Kai vyrai pirko gėles, Algimantą tiesiog prekyvietėje sulaikė policininkai. Mat pareigūnai jau buvo gavę teismo medicinos eksperto išvadą apie E. Maruškevičiūtės mirtį - nuo stipraus smūgio trūkusios kepenys, sužalota galva, sudaužyti šonkauliai. Sulaikomas Algimantas nustebo - esą jau vakar policijai viską pasakęs. Sužinojęs apie smurtinę motinos mirtį jis aiškino, kad kažkas bus pasidarbavęs - esą namuose ir pats radęs sulaužytą motinos kriukį.
Galėjo dar gyventi
Tragedijos sukrėsti kaimynai (nelaimėlė gyveno sename septynių butų name) baiminasi galinčio netrukus į namus sugrįžti Algimanto (jeigu esą nepavyks įrodyti jo kaltės, nes įvykio liudininkų nėra). Kaimynai dabar dar apgailestauja, kad ne kartą jų raginta tvarkytis dokumentus dėl apgyvendinimo Kalvarijos globos namuose E. Maruškevičiūtė atsisakydavo ir tuoj pat nukreipdavo kalbą. Turbūt kasdienybės kančios ją jau buvo užgrūdinusios. Jeigu moteris būtų pasiryžusi palikti itin nemielais jai tapusius savo namus, greičiausiai ir šiandien dar būtų gyva.
