Sigitas STASAITIS
Dvi moterytės iš Kelmės pernai gruodį susiruošė padirbėti į užsienį. Tuoj pat atsirado "geradarių", apsiėmusių (už nemenką sumą) moteris nuvežti į Čekiją, kur pažadėjo aukso kalnus. O iš tikro abi kelmiškės buvo... parduotos ir stiklo karolių fabrike įdarbintos tokiomis sąlygomis, jog teištvėrusios vos savaitę spruko namo neatsisukdamos. Blogiausia, jog abi buvo atvažiavusios už paskutinius pinigus, tad pėdinant tūkstantį kilometrų teko pasikliauti vien mielaširdingais pakeleivingų mašinų vairuotojais. Jei ne jie, moterys dar ir šiandien būtų bekulniuojančios į gimtinę. Abiejų apgautųjų vardai pakeisti.
"Vakarai mums padės!"
Kelmėje gyvenanti Danutė (35 m.) turėjo savo smulkų verslą, tačiau jis žlugo. Be uždarbio likusi vieniša moteris prisiminė šūkį "Vakarai mums padės". Darbą Šveicarijoje siūlę kauniečiai Danutės kažkodėl nepasiėmė. Nusivylusią moterį sudomino netikėtai sutiktas pažįstamas jaunas vyras, kuris išdėstė gerai žinąs, jog lietuvės būriais traukia į Čekiją, kur laukiąs lengvas darbas parfumerijos fabrike. Pasak "žinovo", kuris ten buvęs ir pats matęs, Prahoje į dėžutes pakuodamos lūpdažius mūsų moterys užkalančios gražaus pinigėlio. Matydamas, jog Danutei net seilė ištįso, pasakorius pardavė žmonių, vežiojančių į Čekiją keleivius, telefono numerį. Kaip iš pažįstamos nulupo visai nedaug - tik 100 litų.
Danutė nedelsdama paskambino. Taip ji susipažino su sugyventiniais Egidijum (30 m.) ir Lina (28 m.). Šie Danutei dar kartą papasakojo "čekišką pasaką" apie fabrikėlį ir už ją net pinigų nepaprašė. Tik 600 litų už tai, kad ten nuveš.
- Jei darbas fabrike nepatiks, bus parūpintas kitas, - garantavo Lina. - Pavyzdžiui, galėsi valgykloje plauti indus.
Nors iki tos dienos Danutė dar nė karto nebuvo iškėlusi kojos iš Lietuvos (o gal būtent dėl tos priežasties), ji "geradariais" visiškai patikėjo ir pasiklovė. Kelmiškė net nesusimąstė, kad pažadėtas atlyginimas (4,20 lito už valandą) beveik lygus lietuviškajam minimaliam atlyginimui, iš kurio sunku sutaupyti. Tam, kad būtų drąsiau, Danutė kartu vykti prisikalbino pažįstamą 27 metų siuvėją Iloną. Ši graži vieniša mergina irgi lengvai "pasirašė" avantiūrai. Gruodžio 7-ąją Egidijus su Lina abi kelmiškes įsisodino į "Mercedes Benz" ir netrukus visi sėkmingai kirto Lenkijos sieną.
Priglaudė patys darbdaviai
Baltasis Mersedesas kažkodėl neprivažiavo Prahos, o sustojo šiaurės Čekijos miestelyje Jablonec. Išlaipintos prie kažkokio niūraus bendrabučio Danutė su Ilona, kaip sutarta, "geradariams" sumokėjo po 600 litų. Atvykėlės liko vos su 5 doleriais, tačiau nesijaudino - juk joms buvo pažadėta, kad viskuo bus pasirūpinta.
- Neužmirškit užsukti pažiūrėti, kaip mums sekasi! - nuvažiuojančiam Egidijui pavymui riktelėjo Danutė. Tai bent naivuolė!
Prisiglaudusios niūriojo bendrabučio koridoriuje keliautojos po kelių valandų sulaukė darbdavių. Apynauje mašina su čekiškais numeriais atvažiavo Ediku ir Tania pasivadinusi apyjaunė pora. Pokalbio metu lietuvės suprato, jog Edikas su savo žmona yra ukrainiečiai, kosmetikos fabriko savininko artimiausi padėjėjai įdarbinimo reikalais. Nors lietuvės turėjo būti apgyvendintos bendrabutyje, tačiau kažkokia rusė atsisakė išsikraustyti, šaukdama neturinti kur eiti. Vengdami skandalo Edikas su Tania lietuvėms paaiškino, kad jos kurį laiką galės pagyventi jų nuomojamame bute ir pakvietė į automobilį.
Mašina sustojo prie daugiaaukščio. Ukrainiečiai Danutei su Ilona savo trijų kambarių bute devintajame aukšte tikrai skyrė atskirą kambarį, tačiau čia pat pribloškė pareikšdami, jog atvykėlės yra už 50 dolerių nupirktos iš profesionalių darbo jėgos medžiotojų Egidijaus su Lina, todėl šiuos pinigus reikėsią atidirbti. Tris paras kambaryje žiūrėjusios į lubas lietuvės nudžiugo išgirdusios Ediko raginimą vykti į darbą. Tuomet tautietėms ir atsivėrė akys.
Vietoje rojaus - pragaras
Parfumerijos fabrikas, apie kurį taip gražiai pasakojo viliotojai, pasirodė esančios nedidukės bižuterijos dirbtuvės, kuriose triūsė vos tuzinas nelegalių darbininkų - ukrainiečių bei rusių. Danutei su Ilona buvo paliepta iš liejimo mašinos traukti stiklinius karoliukus ir juos grūsti į šlifavimo stakles. Visų pirma išaiškėjo, jog visą 12 valandų truksiančią pamainą teks iki kulkšniukų stovėti šaltame vandenyje. Antra, karoliukus reiks semti didžiule semtuve, kurios smulkutė Ilona nelabai valiojo pakelti. Blogiausia, jog kilstelėjus semtuvę iš jos ant darbininkei krūtinės pasipildavo vanduo. Darbdaviai nepasirūpino ne tik vandeniui nelaidžiais darbo drabužiais, bet nedavė nei prijuostės, nei guminių aulinukų (lietuvės dirbo avėdamos šlepetėmis). Paklausta apie avansą meistrė čekė tik nusijuokė. Ji net dėl atlyginimo nieko doro nepaaiškino - tik nurodė per pamainą nušlifuoti 6 kilogramų karoliukų normą. Dar moteris labiau nuliūdino viena perbalusi darbininkė rusė. Ji papasakojo fabrikėlyje nugarą lenkianti jau trečius metus. Retą mėnesį pasiseka uždirbti 150 dolerių.
- Trečdalį jų sumoku už butą, kitą trečdalį pravalgau, už likusiuosius 50 dolerių perkuosi drabužių bei būtiniausių daiktų, - darbininkė apšvietė, jog juodadarbių gyvenimas Čekijoje toks pat juodas, kaip Lietuvoje. - Per tuos metus aš taip nieko ir nesutaupiau.
Pirmoji darbo diena truko nuo šeštos valandos vakaro iki šeštos ryto. Danutė su Ilona dirbo iki kaklo šlapios, lyg vištos.
Lietuvės ištvėrė savaitę, per kurią normos nė karto taip ir neįveikė. Po to kelmiškės sustreikavo - Edikui su Tania išdrožė nebevergausiančios. Ukrainiečiai apniuko. Užuot pasiūlę kitą darbą, jie priminė apie 50 dolerių skolą, kurios sakė nesiruošią dovanoti. Įnamės,juto, kad tapo nuolat stebimos.
Draugės nutarė bėgti
Nutaikiusios momentą, kai ukrainiečiai trumpam išėjo ir užrakinę bute lietuves paliko vienas, Danutė puolė prie telefono. Ji surinko Egidijaus mobilaus telefono numerį. Pažadukas atsiliepė.
- Egidijau, kur tu mus įkišai! - šaukė Danutė. - Kuo skubiau atvyk ištraukti iš šito pragaro, kitaip einame į policiją!
Egidijus ramino ir pažadėjo tuoj pat atvykęs išspręsti visas problemas. Vėliau šia istorija susidomėję Kelmės policininkai pagal įrašus pasienio postuose išsiaiškino, jog Egidijus vėl melavo - jis į Čekiją daugiau nevažiavo.
Penėti sustreikavusiųjų dykaduonių Tania aiškiai nesiruošė. Ji tik rūpinosi, kad Danutė su Ilona nenusibaigtų iš bado, retkarčiais pakišdama po lėkštę skystos manų košės bei arbatos. Visai be pinigų svečioje šalyje, uždarytos svetimame bute Danutė su Ilona suprato pakliuvusios į spąstus ir nutarė bėgti. Moterys susikrovė rankines ir ėmė laukti patogaus momento. Danutė iš ukrainiečių albumo pavogė fotonuotrauką, kad policijai galėtų parodyti kankintojų veidus.
Taip atėjo Kūčios. Pasveikinti ukrainiečių su švente užsuko jų draugai. Kleganti kompanija užmiršo kambaryje tyliai tūnančias lietuves, kurios net sugebėjo pasivogti po skanią... riekutę duonos ir tyliai išsmukti pro duris.
Policijos nuovadoje čekų pareigūnai labai susidomėjo lietuvių pasakojimu. Užsirašę fabrikėlio adresą, paėmę Ediko ir Tanios nuotrauką pareigūnai lietuvėms padėkojo už sąmoningumą nesitaikstant su nelegalia samda ir... palinkėjo gero kelio. Išgirdę, jog moterys neturi pinigų, policininkai susitarė su vietine turizmo agentūra, jog moterims bus leista pernakvoti jų kontoroje. Rytą Danutė su Ilona pasuko namo. Pėsčiomis. 1100 kilometrų.
Bijojo prisėsti pailsėti
Iki Lenkijon vedančios autostrados teko kulniuoti 10 kilometrų. Susimylėję sustojo du vaikinai, kurie pavežė ne ką toliau. Danutė su Ilona vėlgi ilgokai žingsniais matavo autostradą, kol stabtelėjo antroji mašina. Išgirdę, kur moterys eina, žmonės susiėmė už galvų. Jie užsuko kavinėn, ėjikes pamaitino ir net nupirko du maišelius maisto. Šie čekai net surado slidinėti atvykusį vokietį, kuris keliautojas pavežė iki Lenkijos sienos.
Lenkų muitininkas įtariai nužvelgė pėsčiomis sieną kertančias lietuves - ir ten netrūksta kontrabandininkų, iš Čekijos velkančių pilnas rankines pigesnio alkoholio. Išgirdęs Iloną paaiškinant "my peškom na Litvu", muitininkas pakraupo. Liepęs laukti jis sustabdė maršrutinį autobusą, kurio vairuotojas sutiko paimti be bilietų. Taip kelmiškės prie namų priartėjo dar apie... 80 kilometrų, tačiau antrą valandą nakties buvo paleistos greitkelyje. Iki artimiausio miesto jos ėjo kelias valandas, kol sustojo lenko vairuojamas sunkvežimis. Jo vairuotojas užjausdamas pasuko iš savo kelio, kad nelaimėles galėtų paleisti ant autostrados, vedančios Varšuvon. Ja Danutė su Ilona ėjo visą naktį, nes tamsoje mašinos nestojo. Laimei, tuo metu Lenkijoje nebuvo sniego, tačiau abiejų kelnės iki kelių permirko, o batuose žliugsėjo vanduo. Ėjikių kojos sutino, o prisėsti pailsėti bijojo - būtų nebeatsistojusios. Tris kilometrus nemokamai pavežė taksi, toliau vėl pėsčiomis. Vos ant kojų besilaikančių draugių pagailėjo jaunas baltarusis, mikroautobusu grįžtantis iš Vokietijos. Jis lietuves ne tik pavežė iki Varšuvos, bet dar stabtelėdamas užkandinėse Iloną vaišino arbata su sausainiais - Danutė neturėjo jėgų net išlipti pavalgyti.
Viliotojai kažkur dingę
Iki Lietuvos sienos likusius 350 kilometrų kelmiškės arba ėjo, arba jas po 10 - 15 kilometrų paveždavo lenkai. 80 kilometrų iki sienos sustojo sunkvežimių vairuotojai vengrai, kurie Danutę su Ilona atvežė į Lietuvos Kalvarijų muitinę. Laiko nuovoką praradusios, per keturias paras beveik nemiegojusios moterys sužinojo, jog yra pusė keturių ryto, gruodžio 30-oji. Muitininkas Kęstas, išgirdęs, ką keliautojos patyrė tik išpūtė akis, po to pasveikino nežuvus, pavaišino kavinėje ir susitaręs įsodino į Vokietijos maršrutinį autobusą, riedantį per Kauną.
Nors buvo mirtinai pavargusios, sugrįžėlės Kaune užsuko į policijos komisariatą, kur parašė pareiškimą, kuriuo reikalavo patupdyti jas vergijon pardavusius Egidijų ir Liną. Po to moterytės vėl gavo pėdinti iki IX-ojo forto. Čia keliautojos patyrė, jog lietuviai kur kas rečiau sustoja, nei užsieniečiai. Pro šalį švilpiantiems automobiliams teko moti net 4 valandas, kol pagaliau vienas vairuotojas susimylėjo. Tai buvo tikra laimė - jis namo į Užventį važiavo pro Kelmę. Matydamas, kad jo keleivės nebepaeina, geradaris bastūnes pavežė iki pat jų namų durų.
Namie draugės buvo pasiligojusios. Danutei belieka guostis, jog iki kelionės buvusi apkūnoka ji bekeliaudama numetė beveik 15 kilogramų. Liekna bei smulkutė Ilona taip pat sugebėjo kažkur "padėti" 4 kilogramus. Po sukrėtimo ji sako naujomis gražiomis spalvomis išvydusi savo namus bei gimtąją Kelmę. Danutė gi labiau laukia žinių iš policijos apie Egidijų ir Liną.
"Akistatos" žiniomis, moterys be reikalo varginosi Kaune sukdamos iš kelio į policiją - jų pareiškimas persiųstas į Kelmės komisariatą. Pareigūnams dar nepavyko rasti nei Šiauliuose gyvenančios Linos, nei Panevėžyje registruoto, bet Kaune apsistojusios Egidijaus. Porelės mobiliojo ryšio telefonai tyli. Gal darbo jėgos medžiotojai išvežę eilinę darbo jėgos partiją į "stebuklingąjį stiklo karoliukų fabriką"?
S. Stasaičio pieš.
Cekija.jpg
