Vos pasibaigė kelis mėnesius trukęs balandis, - žiūrėk, jau ir liepos pabaiga. Gal ir televizijos kokiais nelauktumais nustebins? Na, nebent tuo, kad LNK kanale aną savaitę ne šiaip šmėkštelėjo “Maltos sakalas”: čia pradėta demonstruoti pati tikriausia kino klasika. Tik ar tai taps tradicija - neaišku.
Šeštadienis
“Katastrofų kino” klasika, siekianti 1974 metus, - šiandien demonstruojamas Johno Guillermino “Liepsnojantis pragaras” (LNK, 22.15 val.). Žinoma, šių dienų technologijas pasitelkus, gaisras dangoraižyje atrodytų dar įtikinamiau, pats jaustumeis jo sūkuryje. Bet neatimkime pramoginiams žanrams teisės irgi turėti klasikinį kampelį. Juolab kad “...pragare” dar ir vaidina būrys tuomet jaunų ir energingų Holivudo žvaigždžių: Faye Dunaway, Paulas Newmanas, jau palikusieji mus Fredas Astaire’as, Steve’as McQueenas, Jennifer Jones. Prasmės nedaug, bet nostalgija veikia.
Beveik toks ir visas namų kino šeštadienis: kažko ypatingo nerasi, bet atskiri filmų komponentai - malonūs.
Malonu, pavyzdžiui, prancūzų komedijoje “Angelai sargai” (TV4, 15.05 val.) stebėti, kaip Gerard’as Depardieu ir Christianas Clavier vaidina ne tik visai skirtingus charakterius, skirtingas gyvenimiškas pozicijas (vienas - vienuolis, kitas - naktinio baro savininkas, o kaip pasiskirstė aktoriai, manau, suprasite patys). Jiems atitenka dar ir šių spalvingų personažų... angelai sargai.
Britų režisierė Marleen Goris neką tenutuokia apie rusų “mįslingą sielą”, Vladimiro Nabokovo “Lužino gynybos” (Baltarusijos TV, 19.05 val.) ekranizacijoje pasikviesdama: rusų moteriai Verai - Emily Watson, o pagrindiniam genialiam šachmatininkui - Johną Turturro. Tai vakarietiškasis, o ne specifinis rusų keistumas. Bet jeigu gebėsime atitrūkti nuo savojo supratimo, švelni filmo stilistika gal ir pamalonins - ypač moteris žiūroves. Bruce’o Williso gerbėjai ir gerbėjos gal darsyk maloniai pasižiūrės jo gerą kilnaus vagišiaus vaidmenį linksmame “Hadsono vanage” (TV1, 16.30 val.), o tie, kurie dar prisimena ikideloniškos kartos prancūzų gražuolį Jeaną Marais, pasidžiaugs jo kostiumine nuotykių juosta “Geležinė kaukė” (1 Baltijos kanalas, 13.20 val. ir pirmadienį, liepos 26 d., 23.15 val.). Akcentuoju tai, kad nesupainiotumėte su Leonardo Di Caprio analogišku, bet daug vėlesniu vaidmeniu.
Rusai kaip visuomet pagerbia savo dievaičius. Vasilijaus Šukšino 75-mečiui plačiai demonstruojama jo melodrama “Putinas raudonasai” (1 Baltijos kanalas, 17.10 val., o sekmadienį 21.15 val. ir pirmadienį 14.15 val. tą patį filmą rodo ir “Naše kino” kanalas). Sako, šis priešmirtinis režisūrinis ir aktorinis Šukšino darbas, atvirai papasakojęs, kaip sunku pritapti sovietų krašte kadaise paslydusiam žmogui, jau buvo parengtas uždrausti. Bet Leonidas Brežnevas pamatė ir senoliškai apsiašarojo. Filmo likimas tuoj pakito.
Vladimiro Vysockio mirties metinėms galima pamatyti keistoką jau naujųjų laikų satyrą “Aistros dėl Vladimiro” (“RTV International”, 22.30 val.), nufilmuotą pagal kadaise draustą ironiškojo Marko Rozovskio pjesę “Vysockio koncertas mokslo tyrimo institute”.
Sekmadienis
Retesnių filmų diena. Tokiems galima priskirti abu, kuriuos siūlo rusų “RenTV” kanalas. “Piktasis Pinokis” (19.00 val. ir kitądien 8.50 val.) iš tikrųjų prabyla apie medinę lėlę žydromis didelėmis akimis ir perkreipta veido išraiška. Pasirodo, ją kažkada išskabęs serijinis žudikas, tad naujieji jos savininkai tuojau turės visokiausių siaubingų nemalonumų: nors “skulptoriaus” ir gyvo nebėra, savo blogį jis perteikęs Pinokiui. Vėliau tuo pačiu kanalu rodoma “Viktoro Vargoso jaunystė” (22.00 val.) panardina į Niujorko dominikiečių diasporą. Keista šeima, ekscentriška senelė, paauglio ketinimai suvilioti gražiausią vietinę mergaitę. Panašu, kad Dominikos žmonių ekranuose dar nesame matę.
Kažkodėl retai matyti ir britų “fantasy” žanro neseną kūrinį “Simonas magas” (TVP1, 0.55 val.), gerai sutiktą įvairiuose rimtuose kino festivaliuose. Veiksmas rutuliojasi XIX amžiaus pabaigoje, Šlionsko žydų miestelyje, o pagrindinis herojus Simonas, aplinkinių laikomas nevisapročiu, kartais susitinka padiskutuoti su pačiu velniu. Juosta stilinga, nes anglai kitaip tiesiog nemoka.
Prie retųjų filmų nori nenori tenka priskirti LTV-2 Retrospektyvoje pasirodančią Algirdo Aramino 1973 metų juostą “Laimingas, laimės neradęs” (20.25 val.; kartojama trečiadienį 14.45 val.). Liūdna jo kūrimo istorija: pagrindinis Juozas (Česlovas Stonys) iš pradžių turėjęs būti kolūkio pirmininku, bet dėl režisieriaus nemėgstamo oficiozo ir gausėjančių herojaus keistybių jį “pažeminę” į brigadininkus. Vis dėlto ano meto Kauno dramos teatro primarijaus Stonio švelni, akvarelinė vaidybos maniera leidžia simpatizuoti ir Juozui, ir iš bėdos net tuštokam, bet vaizdingam filmui.
Kiti dienos filmai dažniausiai jau matyti ar bent girdėti. Vėl rodomas pagarsėjęs miuziklas “Čikaga” (kabelinės televizijos, 21.00 val.), bet jeigu jus aptarnauja “Vinita”, yra pavojaus, kad ekrane tirtės ne vien kordebaleto panų šlaunelės, bet ir pats kadras. Visai kaip pačioje “vidikų” epochos pradžioje...
Automobilių vagys, būdami pagrindiniais herojais, negali nenulemti veiksmo kino žanro. Iš tikrųjų toks ir yra filmas, jaunus lietuvių žiūrovus skatinančiu pavadinimu “Dingti per 60 sekundžių” (TV3, 19.05 val.). Kitokio charakterio bei interesų žiūrovus turbūt sudomins ekrane švytinti superpora: Nicolas Cage’as ir Angelina Jolie. Iš naujų, bet rodytų trilerių šiek tiek išsiskiria “Memento” (1 Baltijos kanalas, 22.40 val. ir antradienį, liepos 27 d., 23.10 val.). Jis - iš tų atminties praradimo mados filmų, kurių dabar apstu (kitas panašus - rytoj), bet herojus nors jau originaliai bando išsaugoti dabarties nuotrupas - tatuiruodamasis, fotografuodamas, užsirašinėdamas.
Pirmadienis
Vakar žiūrėjome “Memento”, kur atminties praradimą lėmė nusikaltimai ir su jais susietas smurtas. Šiandieninio filmo “Airis” (LNK, 19.10 val.), gana meniškai pasakojančio garsios britų rašytojos Iris Murdoch (ekrane - Judi Dench, o jaunystėje - net apsinuoginusi Kate Winslet) nelinksmą biografiją, herojė su smurtu arčiau nebendravo. Tiesiog ją pakirto Alzheimerio liga. Puiki aktorė J. Dench dramatiškai, bet labai taktiškai fiksuoja tą momentą, kai herojė suvokia savo ateities siaubą (gana greitai ji jau nieko nebesuvoks). Vis dėlto kino pasakojimą sušildo Airis vyro paveikslas, juo irgi nesentimentaliai parodytas žmogiškas pasiaukojimas.
Sunkus ir Timo Robbinso režisuotas filmas “Mirtininko žingsniai” (TV4, 20.20 val.). Susan Sarandon įtikinamai kuria vienuolę, kurią sukrėtė myriop nuteisto jauno žudiko (Seanas Pennas) vienatvė. Bet jos pastangų padėti žmogui prieš mirtį beveik niekas nesupranta, maža to, herojė atsiduria tarp visuomenės smerkiamųjų. Niūrias mintis kelia rusų filmas “Seserys” (TV1, 21.00 val.) - ir ne pats savaime, nors mafijos grobstomi vaikai ir nėra labai optimistinė tema, o dėl autoriaus, jauno aktoriaus ir režisieriaus Sergejaus Bodrovo, besiilsinčio kažkur Kaukazo kalnų tarpeklyje. Jis pats ir šmėsteli šio realistinio kūrinio epizode - jaunas, pasitikintis savimi, nieko nieko nenujaučiantis...
Ne per seniausiai matėme Tailando pseudoistorinį filmą “Legenda apie Sirjotai”, neišvengusį gausaus diktoriaus teksto, antraip ten būtume visai susipainioję įvykiuose. Tai štai, ne visas Tailando kinas - tik toks. Labai juodo humoro kupina juosta, kurią kartais pavadina ir trileriu, - “6/9” (TV1000, 19.00 val.) - sukėlė didžiulį susidomėjimą kitų šalių ekranuose. Atrodytų, ekrane - visi komercinio kino jaukai: didžiuliai netikėti pinigai, pjaustomos lavonų galūnės. Bet iš rimtųjų juostos žiūrėti vis dėlto negali, apima homeriškas, autorių specialiai suplanuotas juokas. Ir tik finalas, panašu, rimtas, kai miela jauna herojė ima ir prisimena budiste esanti. Matyt, Jurga Ivanauskaitė irgi išmestų nešvarius pinigus.
Pirmadienį televizijose atsirado vietos ir lietuviškam kino kampeliui. LTV su rubrika “Naujasis Lietuvos kinas” siūlo mums novelę “Kauno bliuzas” (21.00 val., o ketvirtadienį, liepos 29 d., 20.00 val. ją pakartos ir LTV-2 kanalas). Bet tai tik rusų studijos ir rusų režisieriaus Pavelo Sanajevo pagarbos duoklė senajai lietuvių aktorių kartai; jeigu saviškiai negerbia, pasidžiaugsime ir svetimais. Visiems būtų įdomu vėl pamatyti Donatą Banionį, Liubomirą Laucevičių, Algimantą Masiulį, bet filmukas jau toks šleikščiai melodramiškas, kad iš viso jo įsimeni gal tik ironišką A. Masiulio kunigėlio šypseną.
Malonu, kad TV1 kanalas, gal ir sekdamas LTV-2 pavyzdžiu, sumanė savą retrospektyvą. Šiandien rodomi dokumentiniai filmai apie modernųjį Lietuvos teatrą (19.00 val.). Tokią konkurenciją galima tik sveikinti.
Antradienis
Šią dieną apstu pakartojimų ir ne taip jau daug originalių filmų seansų.
Tiesa, du amerikiečių filmus kontrasto principu gal galima net sugretinti. “Savas namas” (TV1, 21.00 val. ir kitądien 16.00 val.) pasižymi absoliučiai realistine pasakojimo maniera. Našlę, apsikarsčiusią vaikais, vaidina “Oskaro” laureatė Kathy Bates - juk ne visada jai “Mizeri” siaubuose vaidinti. Filme yra viltis, “savo namo” troškimas, šeimos pasibastymai po “vienaaukštę Ameriką”, simpatiškas trylikamečio sūnaus noras tapti “šeimos galva” ir dar daug ko. O štai “Laidotuvės Teksase” (TV3, 22.30 val.) - irgi apie šeimą, tik visai netradicinę, kur vaikai kalbasi su senelių vėlėmis, auginami kupranugariai, o dauguma personažų - arba pretendentai į psichiatrijos ligoninę, arba yra ką tik iš jos išėję.
Abu filmai vaizduoja 7-ojo dešimtmečio Ameriką, tik vienas - realistinės dramos, o kitas - “fantasy” priemonėmis. Kaip daug kartais reiškia žanras!
Pravartu prisiminti pirmąjį naujosios Rusijos filmą, pramušusį “geležinę uždangą” ir demonstruotą plačiai pasaulyje, net už vandenynų. Tai Vasilijaus Pičiulo “Mažoji Vera” (“Naše kino”, 20.50 val. ir kitądien 13.50 val.). Pasakojimas apie paprastų darbininkų šeimą kadaise pribloškė visiškai nauju požiūriu į “hegemonų klasę”: autoriai atvirai parodė, kokie tie proletarai debiliški, kokios smulkios - butelis degtinės tėveliui, naujas permanentas mamytei - jų svajos, kaip jie bendrauja vien tik kone “orveliška” beprasmybių kalba ir šaukia vienas ant kito, paprasčiausius dalykus sakydami, kaip beprotiškai jie įgriso savo bent kiek šviesesnio gyvenimo trokštančiai atžalai Verai. Tai buvo kaip šokas.
Gaila, kad tolesnis gabių filmo kūrėjų likimas nesusiklostė. V. Pičiulas pastatė keletą paviršutiniškų filmų, labai tolimų nuo negailestingos pirmojo analizės. Jo “žvaigždė”, ne tik fotogeniška (pirmoji rusė, patekusi ant “Playboy” viršelio!), bet ir gabi, impulsyvi Natalja Nehoda išvyko į užsienį ir garsas apie ją pamažu aptilo.
Trečiadienis
O štai ir tikroji LNK kino klasika, kurią žadėjau šio “Namų kino” įžangėlėje.
Tai labai retai dirbančio (prodiuseriai neleidžia), bet kai jau sukuriančio, tai beveik šedevrus, amerikiečių režisieriaus Terence’o Malicko ankstyvas 1973 metų filmas, kurio originalų pavadinimą “Badlands” LNK automatiškai išvertė didaktiška “Blogio žeme” (19.10 val.). Turbūt Amerikoje nėra mažiau didaktiško kino menininko - tuo galėjote įsitikinti, žiūrėdami gana naują pacifistinį Malicko kūrinį “Plona raudona linija”, - tad ir klasikinės juostos pavadinimą teisingiau versti tiesiog “Dykvietėmis”.
Dykvietės - tai vidinis jaunųjų herojų, kuriuos vaidina Martinas Sheenas ir Sissy Spacek, pasaulis. Truputį anksčiau Holivude gimė apie panašią jaunų nusikaltėlių porą sukurta savaip puiki juosta “Boni ir Klaidas”, bet čia ir herojai, kurti efektingų Warreno Betty ir Faye Dunaway, ir visa spalvinga, dinamiška stilistika romantizavo baisoką medžiagą, prilygino ją baladei. O “Blogio žemė” (tebūnie!) savo žeidžiančiu realizmu, visišku žudymų beprasmiškumu tarsi polemizavo su minėtu žinomo meistro Arthuro Penno kūriniu, lyg negarsiai teigė, kad nusikaltimas negali būti “fotogeniškas”, kad tai būtų paprasčiausiai neetiška.
Prisimindamas (ir laukdamas naujojo susitikimo) T. Malicko filmą, kažkaip dairaisi po dienos programą ir beveik niekas nebeužkliūva. Ne, žinoma, įmanoma pasidomėti jauno alžyriečių režisieriaus Mehdi Charefo Prancūzijoje pastatytu nauju filmu “Mari-Lin” (TV4, 21.20 val.); jis apie nelegalus: šiandien tai tema, greitai madingumu aplenksianti amnezijos temą.
Panašu, kad Baltarusijos TV šį vakarą rodo malonų, švelnų, linksmai liūdną prancūzų ir italų kadaise populiarų filmą “Sveikas, artiste!” (22.00 val.). Žiūrovams, nenorintiems bastytis su jaunais išsigimėliais po Amerikos dykvietes, ekskursija į scenų užkulisius drauge su simpatinguoju Marcello Mastroianni - kaip tik.
Ketvirtadienis
Tiesiog įdomu, ar LNK įsigijo tiek puikiausios kino klasikos, kad gali ją demonstruoti kone kasdien, ar tai tiesiog atsitiktinai į pirkinių paketus užklydusios juostos, kurių vertės gal ir pats kanalas nesuvokia? Neįsižeiskit, LNK ponai, bet juk turiu teisę paabejoti?
Po vakarykščių “Blogio žemių”, dėl kurių dar įmanoma ginčytis, šiandien LNK demonstruoja visuose pasaulio kino žinynuose vien tik penkiomis žvaigždutėmis vertinamą Nicolaso Ray dramatišką 1955 metų kūrinį apie to meto amerikiečių jaunimą “Maištas be priežasties” (22.35 val.). Jie, tie herojai, nėra tokie nemąstantys ir žiaurūs, kaip ana pora iš “Blogio žemės”. Pavadinime apibūdintas jų maištas - visai ne kruvinas, jis tiesiog išreiškia visos kartos egzistencinį nerimą. Pagalvokime: ketvirtasis dešimtmetis sukrėtė Ameriką baisia ekonomine krize, penktasis skaudžiai palietė daug amerikiečių šeimų, išleidusių savo atžalas į Antrojo pasaulinio karo frontus. O šeštajame į šalį atėjo “mažoji stabilizacija” su dar mažų ekranų televizoriais, asmeniniais banaliais kotedžais, plastmasės triumfu ir kažkokiu jautrių natūrų miglotai suvokiamu laipsnišku dvasinių vertybių devalvavimu. Šiame fone ir egzistuoja emocionali jaunoji “Maišto be priežasties” trijulė: Natalie Wood, Salas Mineo ir, žinoma, Jamesas Deanas, spėjęs suvaidinti tik trijuose filmuose, o po to žuvęs ant beprotiškai lekiančio motociklo, vadinasi, tiesiog susitapatinęs su savais herojais.
Ir šiandien Amerikoje Jamesas Deanas tebėra tokia pat legenda - kaip Elvis Presley, kaip Marilyn Monroe. Dėkui kanalui, kad pirmasis Lietuvoje su ja supažindina.
O kas dar? Greta tokios jėgos kūrinio kaip “Maištas be priežasties” tiesiog šleikštu matyti “RenTV” programoje aiškų moterišką “muilą” “Baltasis oleandras” (0.05 val.), kurio reklamą norėtųsi pataisyti į “antipsichologišką melodramą”. Mamytė Michelle Pfeiffer (ir užėjo gerai aktorei durnumas pasirašyti sutartį tokiam filmui!) netyčia nusikalsta, o likusi viena dukrelė, kaip ta oleandro šakelė, keliauja iš vienų globėjų rankų į kitas. Brrr...
Tada jau geriau žiūrėti nesudėtingą komediją apie prancūzų ir arabų sudėtingus santykius “Melagis” (TV1, 21.00 val.) arba pasidomėti, kodėl karinės parengties temos baltarusių komedija “Gelbėjimo armija” per TV4 kanalą (21.25 val.) yra demonstruojama su rubrika “Naujasis rusų kinas”. Ką, mūsiškiai žinovai jau galutinai “suženijo” šias šalis?
Keistą televizinę dilogiją rodo TV11 kanalas. Šiandien - “Jo skyrybos” (20.05 val.), rytoj tuo pačiu metu - “Jos skyrybos”. Sumanymas tą patį įvykį pamatyti skirtingomis sutuoktinių akimis, juolab kad juos vaidina ir gyvenime ne vieną kartą skyręsi Elizabeth Taylor ir Richardas Burtonas, atrodo visai sąmojingas. Bet kritika iš dilogijos nepaliko akmens ant akmens.
Penktadienis
Kino mėgėjams leisti šią dieną prie televizoriaus - lyg ir ne itin prasminga.
Apstu paviršutiniškų komedijų - viena (“Nepėsčias Džo” - TV3, 21.00 val.) parodo kuklaus, bet, kaip teigiama, “nepėsčio” stambios kompanijos sraigtelio charakterį, kita, nauja, su pačiu Benu Afflecku (“Neprašytas pagalbininkas” - LNK, 20.20 val.) varijuoja šimtuose komedijų jau apžaistą situaciją, kai niekaip neatsikratysi nepageidaujamo bičiulio. “Kas aš esu?” (kabelinės televizijos, 21.00 val.) - tokį iki šiol nebūdingą sau klausimą pateikia Jackie Chanas.
Gal kiek geresnė “Galva virš vandens” (TV1, 21.00 val.) ir ne tik todėl, kad ten vaidina įspūdingi ir populiarūs Harvey Keitelis ir Cameron Diaz, bet kad žmonos, vyro ir buvusio meilužio idilę čia smarkiai komplikuoja nelauktai pasirodęs negyvėlis, o tai jau apeliuoja į stipresnę, nes juodą, komediją.
Melas Gibsonas triumfuoja net dviejuose dienos filmuose: melodramoje apie sužaloto veido žmogėno ir kažkokio alkoholiko sūnelio draugystę “Žmogus be veido” (“RenTV”, 19.00 val.), o taip pat kur kas įdomesniame, kupiname išmonės, - “Pašėlęs Maksas. Griaustinio karalystė” (LNK, 22.00 val.). Ne veltui Gibsonas nori neužsikasti Biblijoje, o tęsti Makso ciklą ir vėl vaidinti šį beveik folklorinį herojų - štai tik kad amželis nebe tas...
Trilerio pavadinimas “Žmogžudystė.lt” (LNK, 0.25 val.) visiškai nereiškia, kad jo veiksmas rutuliojasi konkrečioje Lietuvoje - čia taip sąmojingai jį pavadino platintojai, tarsi sakydami, kad panašūs baisoki įvykiai gali vykti visur. Ir tikrai: Lietuva vis labiau kompiuterizuojasi, ar tarp “naujųjų lietuvių” turtingų ir neturinčių kur laiką dėti žmonų negali atsirasti kokia, panaši į Nastassją Kinski, savais kompiuteriniais šnipinėjimais galinti sugadinti gyvenimą ir sau, ir kitiems? Visai tikėtina.
