Keli stiprūs filmai namų aplinkoje – visai neblogai. Juolab kad vilniečiams reikia rezervuoti laiko ir gruzinų kino festivaliui, ir Arūno Matelio juostos premjerai.
Šeštadienis
Visiškai aišku, kad galingų JAV organizacijų FTB ar CŽV darbuotojai nežiūri kino. Antraip jie, kad ir grieždami dantimis dėl autorių neprofesionalumo, būtų išvydę „Trečiąjį pasaulinį karą“ (TV3, 14.00 val.) ir išgelbėję Ameriką. Keista: nors juosta paika, kartais – matyt, iš nevilties – ji reklamuojama net kaip... sportinė (dalis veiksmo vyksta stadione), vis dėlto 2001 metais ji „sufantazavo“ tuos teroro aktus, kurie iš tiesų įvyko Rugsėjo 11-ąją, lygiai dviem mėnesiams po filmo premjeros praslinkus, o dar po mėnesio – ekrane numatytą biologinės atakos pavojų. Dar vienas įrodymas, kad nelabai protinga atskirti kiną nuo rimtųjų problemų...
„Trečiajame pasauliniame kare“ prieš prasidedant terorui siaučia beisbolas, o „Pakvaišę dėl amerikietiško biliardo“ (LTV, 17.55 val.; kartojama trečiadienį, gruodžio 7 d., 14.25 val.), kaip ir rodo pavadinimas, pasiryžę trilerio forma supažindinti mus su dar vienos sporto šakos nacionalinėmis subtilybėmis. Bene kvailiausias iš tų trankių holivudinių filmų – „Žvėries ženklas“ (LNK, 1.00 val.), primityviai žiaurus ateities vaizdas, kurį daugiausiai giria dorai tikintieji krikščionys, – mat slapta turbūt kiekvienas jų trokšta išvysti ne tik Kristų, bet ir Antikristą.
Kiek aukštesnio lygio komedija „Vienas namuose II“ (matot, nesuklydau, manydamas, jog TV3 rodys ir tęsinius, – šiandien Macauley Caulkino pasilakstymai po Niujorką – 19.05 val., o kartojami ketvirtadienį, gruodžio 8 d., 11.20 val.). 1 Baltijos kanalas televizinės Martino Scorsese ir Leonardo DiCaprio „Aviatoriaus“ (14.15 val.) premjeros proga surengė visą akciją, leisdamas palyginti ekrano herojų su jo realiu prototipu – dokumentinėje juostoje „Hovardas Hjūzas. Kinas ir dangus“ (10.00 val.), rodytoje ir mano minėtoje jau praėjusią savaitę. O be jokių išlygų geriausias šiandienos amerikiečių filmas, išsaugantis detektyvinę įtampą iki paskutinio kadro, imponuojantis liūdnu Humphrey Bogarto cinizmu, netikrumo atmosfera, gaubiančia avantiūristų kuopelę, nekvailomis mįslėmis ir apmąstymais apie bendrą žmogaus prigimtį – aišku, Johno Hustono „Maltos sakalas“ (TV1, 21.00 val.). Bėda tik, kad kurtas... dar 1941 metais.
Su Holivudu, atrodo, susidorojome. Tačiau nemanykit, kad kitos šalys pasiūlys jums šiandien kažką ypatinga. Tiesa, neseniai kinų ekranuose prasliūkinęs britų „Venecijos pirklys“ (STB, 22.00 val.) – ne tik gražus plastiškai, ne tik jaudinantis Alo Pacino (Šeilokas) dramatizmu, bet ir savaip drąsus kūrinys, nesibijantis paliesti (tik paliesti, nes vis vien neišspręs) nuo Shakespeare’o laikų ambivalentiška liekančią vadinamąją „žydų problemą“. Ispanai „Krampake“ (5 kanalas, 24.00 val.; kartojama ketvirtadienį, gruodžio 8 d., 24.00 val.) kvailioja su paauglių seksu, dažniausiai – tuo rankiniu. Prancūzų komedija „Rakštis“ (LTV, 23.10 val.; kartojama pirmadienį, gruodžio 5 d., 14.30 val.) bando suaktualinti linksmuosiuose žanruose šimtmečiais naudotą „policininko“ ir „vagies“ duetą, bet tam reikalingi tikri komikai, kurie mūsų laikais visi jau beveik išmirė. Čia priplakama dar ir moderni loterija, taigi visi kanalo žiūrovai, aišku, kad ir patys to nežinodami, bet jau kažkaip pasiekę „Alma littera“ leidyklos loterijos finalą, bus tikrai suintriguoti, kuo tai jiems kvepia. Arba dvokia.
Sekmadienis
Keistokų – vienu ar kitu aspektu – filmų susitikimas. Pavyzdžiui, ar jūs įsivaizduojate, „Kaip meluoti Amerikoje“ (BTV, 22.00 val.; kartojama antradienį, gruodžio 6 d., 13.30 val.)? Ir ką turėtų reikšti tokio pavadinimo juosta.
Pirma asociacija – komedija, ir tikrai komiškų štrichų šioje melodramoje pasitaiko, galėjo būti net dar daugiau. Bet iš esmės pusiau autobiografinės medžiagos juosta – apie ne tokius jau linksmus dalykus, apie būtinybę čia atsiradusiam ne vietiniam keisti savą individualybę. Šiandien vienas garsiausių Holivudo scenaristų („Esminio instinkto“, „Muzikinės dėžutės“ autorius) Joe Eszterhasas baisiausiais socializmo siautėjimo metais – 1950-aisiais, kai jam pačiam buvo tik šešeri, tėvų buvo atsivežtas į JAV iš Vengrijos. Jis formavosi, taikydamasis prie naujų sąlygų, tegul ne visuomet jam ir artimų, o apie komunistinį lagerį vėliau rašė net, tiesa, nepastatytą scenarijų „Blogio imperija“. Apie panašią situaciją – ir filmas „Kaip meluoti Amerikoje“: jaunasis emigrantas Karčis (Bredas Renfro), švelnaus būdo vaikinas, yra priverstas vaidinti „kietą“, trintis tarp tuomet, 1960-aisiais, populiarių rokenrolo muzikantų. Bet geriausiai „kaip meluoti Amerikoje“ žino herojaus draugužis, diskžokėjas Bilis Stabas; nuostabus aktorius Kevinas Baconas nejučiomis tarsi „pavagia“ filmą iš pagrindinio herojaus ir šiek tiek sukeičia sumanytus akcentus.
Niūroka tragikomedija „Džimio šou“ (5 kanalas, 20.00 val.; kartojama trečiadienį, gruodžio 7 d., 16.00 val.), irgi šiek tiek liečianti pramogų verslą, – tai Franko Whaley (scenarijus, režisūra, pagrindinis vaidmuo) benefisas, labai priklausantis nuo žiūrovo nuotaikos. „Voratinklyje“ (LTV, 21.00 val.), prisimenant Šerloko Holmso, Erkiulio Puaro, mis Marpl sėkmę, bandomas sukurti nuolatinis seklio, šįkart pavadinto Aleksu Krosu, paveikslas. Nors juodaodis aktorius Morganas Freemanas – ir puikus, vis dėlto jam artimesni tokie subtilesni vaidmenys, kaip ponios Dezės vairuotojo, už kurį jis pelnė „Aukso gaublį“ ir Berlyno festivalio prizą.
1 Baltijos kanalas, turbūt nutaręs visus priblokšti TV premjerų gniūžte, rodo vėl naują kūrinį – šįkart Oliverio Stone’o „Aleksandrą“ (20.55 val.), kupiną efektingų masinių scenų, susietų su karvedžio Aleksandro Makedoniečio biografija, tačiau autoriams ne mažiau svarbu ir tai, kas iš tikrųjų siejo senovės įžymybę (Colinas Farrellas) su dailių bruožų pulkininku Hefaistionu (Jaredas Lato). Mada, mada...
Tie, kurie, kaip ir aš, atlaidžiai mėgsta rusų veterano Piotro Todorovskio tragikomedijas (geriausios turbūt – „Fokusininkas“, „Karo lauko romanas“, gal ir kitos), greičiausiai bus truputį nusivylę dar viena, naujausia, menininko papasakota karo metų istorija „Po Jaučio ženklu“ (RenTV, 1.30 val.). Man pasirodė, kad miestiečiui režisieriui, visada labai stipriai piešiančiame būtent miesto pakraščių atmosferą, gal ir nereikėjo čia lįsti į jo menkiau pažįstamą kaimą. Matot, kine gali lemti net ir tokios, atrodytų, nereikšmingos detalės.
Antrasis LTV kanalas ima demonstruoti pirmąsias „visaliaudinio“ lietuvių serialo „Tadas Blinda“ dalis (20.10 val.; kartojama penktadienį, gruodžio 9 d., 22.10 val.). Balio Bratkausko neįmantriai, be anuomet madingų intelektinių gelmių režisuota, jaunų ir temperamentingų Vytauto Tomkaus, Vaivos Mainelytės suvaidinta tauraus „razbaininko“ istorija šiandien, manau, atrodys truputį naivesnė, nei atrodė premjeros metais (1972), bet ja bus įmanoma ir pasidžiaugti, kaip sveikinimu iš mūsų visų jaunystės.
Pirmadienis
Šiandien demonstruojamas dar tik pernai sukurtas, o jau kultiniu sugebėjęs tapti „Drugio efektas“ (TV1, 21.00 val.). Pastarojo meto kinematografe toks dažnas atminties praradimo motyvas šioje juostoje nelieka vien savaimingu kino efektu. Nors ekrane yra daug tamsaus – brendimo siaubai, sudeginti šunyčiai, pedofilija, vaikiški košmarai, visai realistiškai paaiškinamas kraujo išsiliejimas į smegenis, pasibaigiantis jaunojo Evano (Ashtonas Kutcheras) trumpalaikės amnezijos priepuoliais, bet kažkas nesuvokiama gaubia šį filmą, neleidžia jo pamiršti, net protestuojant. Gal dienoraštis, rašomas Evano nuo vaikystės, – ta kultūrinė detalė, kuri savaip įprasmina mistišką, kartais naivų keliavimo laiku motyvą?
Visiškai kitokie kiti šiandienos filmai, reprezentuojantys daugiausiai žanrinį kiną. Naują prancūzų detektyvą „Orfevrų krantinė, 36“ (vėl 1 Baltijos kanalas, 23.25 val.) teko minėti jau aną savaitę. Šaunios aktorės Bette Midler ir Barbara Hershey vaidina geras drauges retokai demonstruojamoje feministinėje dramoje „Paplūdimiai“ (Tango TV, 22.00 val.); įdomu, kad 30-metė draugystė sieja, kaip neretai ir pasitaiko gyvenime, absoliučiai priešingas natūras – miklią Niujorko dainininkę (aišku, Midler) ir pedantišką, sausoką, net šaltą Kalifornijos advokatę.
Na, žinoma, negalima nepaminėti kostiuminės dramos apie vieną koloritingiausių Didžiosios Britanijos istorijos asmenybių – karalių Henriką VIII. Tuo vardu filmas (BTV, 20.20 val.; kartojama ketvirtadienį, gruodžio 8 d., 22.25 val.) be įmantrybių ir pavadintas, nors kai kurios ankstesnės juostos, gaivinančios šią figūrą, vadindavosi skandalingiau: „Asmeninis Henriko VIII gyvenimas“ (1933), „Henrikas VIII ir šešios jo žmonos“ (1972). Bus tų žmonų ir čia, bet aktorius Ray Winstone’as, buvęs garsus boksininkas, paskui perėjęs į kūrybinę profesiją, į dažniausiai realistinį britų kiną, gal ir neturi savo specifinio požiūrio į vaidinamą personą ir jau tikrai – neturi to humoro, kuriuo Henriką kadaise apdovanojo genialusis Charlesas Laughtonas.
Antradienis
Dienos trileriai – ne patys originaliausi. „Baimės kaina“ (LTV, 21.10 val.) – apie politinį sąmokslą, kuriuo norimas išprovokuoti JAV ir dabartinės Rusijos karinis konfliktas. Didžiosios šalys gal pačios ne taip ir kaltos, kalti prakeikti europiečiai. Bet viską numatys miklus CŽV agentas Džekas – ir kam Benui Affleckui švaistyti savo gabumus šitokiems standartiniams vaidmenims? Atsakas aiškus – pinigai, dideli pinigai. Prie kito trilerio, vadinamo „psichologiniu“, – „Lemtingų laiškų“ (BTV, 21.25 val. ir kitądien 23.35 val.) – šliejasi nebe politika, bet seksas. Bet su logika šio filmo scenarijus nelabai draugauja ir kad erotomanas profesorius (Peteris Coyote’as) tiek išprotėtų, kad gelbėtų iš kalėjimo žudikę – Nastassją Kinski – įtikėti kažkaip nelengva. Nors kas juos žino tuos amerikiečių profesorius...
Komedijos irgi... Juostos „Kai Haroldas su Kumaru kaifą gaudė“ (kabelinės televizijos, 21.15 val.) užuomazgos detalė – apetitą keliantis mėsainis. Įsivaizduoju, kad kokio nors trenkto europiečio rankose būtų įdomiai suskambėjęs brito Ronaldo Dahlio juodokas humoras. Bet čia jo knygą „Matilda“ (TV1, 21.00 val.) ekranizavo specifinio amerikiečių buitinio humoro atstovas Danny De Vito, pats ir suvaidinęs genialiosios Matildos tėtį, smulkų sukčių. Jis nejaučia Dahlio humoro mizantropiškos prigimties (kitas amerikietis – todėl, kad Timas Burtonas – neseniai ją adekvačiai perteikė filmu „Čarlis ir šokolado fabrikas“), todėl juosta skirta daugiau vaikučiams ir visai veltui rodoma vakariniame seanse.
Savičiausias dienos atradimas – poetinė juosta apie Vietnamą. Nenustebkit, nors ši šalis nominaliai ir figūruoja titruose, režisierius Anh Hungh Tranas kone visą gyvenimą praleido Prancūzijoje ir būtent ji pirmiausia gali pasidžiaugti šeimynine saga „Kai saulė pati vaiskiausia“ (TV3, 23.15 val. – kino gurmanams). Trys, kaip Čechovo, seserys gyvena neva laimingą gyvenimą, tačiau po jo vaiskumu neretai kaupiasi ir tamsūs gaivalai. Tai 2000 metų juosta, o jau pati pirmoji režisieriaus, neišduodančio savo gimtinės temų, kino drama, statyta 1993 metais, „Žaliosios papajos kvapas“ pelnė platų tarptautinį pripažinimą, „Oskaro“ nominaciją, Kanų „Aukso kamerą“ už geriausią debiutą, prancūzų „Cezarį“. Šiandienos filmas gal nebėra toks netikėtas atradimas, bet aną stilių išsaugo.
Trečiadienis
Laukiu pasipiktinusių balsų, bet, užbėgdamas jums už akių, paliūdėsiu, kad ir aš gal stipriausią pastarojo meto juostą „Po Šėtono saule“ regėjau be pradžios (dar laimė, anksčiau buvau matęs).
Kalba apie nacionalinę televiziją, jos trečiadieninį „Elito kiną“ dabar, kai „Po Šėtono saule“ aną savaitę prasidėjo daug anksčiau, nei buvo žadėta, jau net ir nebeslepiančią visiškos paniekos ne tik alternatyvinio kino gerbėjams, bet apskritai publikai. Įdomu, ar taip pildosi fantastų pranašystės ir TV egzistuoja pati sau, nebepriklausomai nuo mūsų, žiūrovų? Na, panašiai kaip dabartinės Lietuvos reklama yra visiškai savarankiška institucija, neturinti nieko bendra su realybe.
Net nežinau, ką patarti šį trečiadienį, kai dar tęsiasi prancūzų meistro Maurice’o Pialat filmų ciklas, ir vėl 23. 25 val. žadamas priešpaskutinis meistro gyvenime, 1991 metų filmas „Van Gogas“, pelnęs visus tų metų „Cezarius“, o daugelio kritikų vadinamas apskritai brandžiausiu Pialat kūriniu. Laikyti televizorių visą dieną įjungtą su LTV? Taigi šioji tik to ir nori. Ignoruoti – apvogsi save patį.
Mat iš visų gausių pasaulyje sukurtų filmų apie žymius dailininkus šis išsiskiria labai savotišku realizmu. Dramatiškas herojaus (puikus trapiojo Jacques’o Dutronco vaidmuo) pasirinkimas atsiranda ne todėl, kaip taip padiktavo fabula, o iškyla iš pedantiškų kasdienybės, į ją panardinto žmogaus stebėjimų. Kas jau kas, o Maurice’as Pialat niekuomet neklijavo vieną po kito išskirtinių žmogaus gyvenimo momentų, suvokdamas, kad jie nedažni, kad juos subrandina ir paaiškina paprasčiausia rutina. O kartais iki galo ir neišaiškina, kaip Van Gogho atveju: vienišumas, vidinis tyrumas, kova su savo paties silpnumu šiame paprastame ir giliame pasakojime apie paskutines menininko dienas yra svarbiausia.
Ketvirtadienis
Kadangi šią savaitę beveik nesimato Rytų kino, paminėsiu bent jau Honkongo „Dvynius“ (TV1000, 19.00 val.), nors minėti ten labai lyg ir nebūtų ką – ne veltui antrasis filmo pavadinimas – „Vampyro efektas“. Tiesa, specialieji efektai tikrai geri, ne veltui pačiame Honkonge jie gausiai apdovanoti.
Keista, kad aprašinėdami 1999 metais sukurtą televizinę „Velnio aritmetiką“ (LNK, 22.35 val. – Snobo naktis), reklamininkai nerašo „JAV, Lietuva“ – juk filmuota tai mūsų krašte, o kartais ekrane pamatai ne vien tik Kirsten Dunst, beveik iš jo ir neišeinančią, o mielus širdžiai Nijolės Narmontaitės, Janinos Matekonytės, Rimanto Bagdzevičiaus veidus. Pagrindinė jauna žvaigždė vaidina žydaitę, patekusią į 1941 metų okupuotos Lenkijos pragarą. Vis dėlto tai daugiau ne analitinis, o pažintinis filmas, įvedantis – pageidautina, jauną – žiūrovą į pačią holokausto temą.
Filmą režisavo žinoma amerikiečių feministė Donna Deitch. Viešpaties keliai nežinomi, bet dvi feministės būtinai ras viena kitą. Štai tą pačią dieną ir mūsų teleekranuose susitinka Deitch ir Naujosios Zelandijos autorė, vėliau tarptautinę karjerą padariusi „Fortepijono“, „Angelo ant mano peties“, „Šventojo dūmo“ autorė talentingoji Jane Campion.
Paprastai jos herojės – visavertės, savarankiškos, nuo vyriškosios mitologijos ne ką tepriklausančios moterys. Režisierė tapo jų portretus taip sodriai, kad daugelis žiūrovių būtent šių tolimų moterų jausmų sferoje, patyrime, vaizduotės polėkiuose atranda daug sava.
„Damos portretas“ (TangoTV, 22.00 val.), Campion sukurtas 1996-aisiais, gal ir nėra populiariausias jos filmas. Epinė melodrama pagal garsų Henry Jameso romaną turi klaidų – pirmiausia ritmo ištęstumą, kurio, pavyzdžiui, nesijautė irgi netrumpame „Fortepijone“. Bet įdomu atsiduoti kad ir neskubriai kūrinio tėkmei, panirti į puikiai perteiktą XIX amžiaus aukštuomenės saulėlydį, juolab kad ano meto damas piešia – įdomus autorės sumanymas – supermodernių vaidybos manierų šiuolaikinės aktorės: Barbara Hershey, Shelley Winters, Shelley Duvall, o pagrindinį švelnios ir ryžtingos, tik kartą apsirikusios (na, kaip ji galėjo neapsirikti, susitikusi su Johnu Malkovichium?) Izabelės Arčer vaidmenį ryžtingai atlieka ne bet kas, o pati Nicole Kidman.
Meilė ir pinigai – H. Jameso pamėgtas ir šiandien toks aktualus motyvas – turtingą palikuonę Izabelę priartina prie šiuolaikinių moterų problemų, o elegantiškai nešiojami ano amžiaus kostiumai – prie klasikinės tapybos. Kad ir ne šedevras, pasižiūrėti verta.
Penktadienis
Pavadinčiau šį penktadienį nostalgiškų prisiminimų, gerų praeities filmų nebe tokių gerų perdirbinių diena. Kad ir kaip žiūrėtum, be praeities nieko nebūtų šiandien.
Ir kaip nevadinsi, jeigu Baltijos TV vėl žaidžia pasimiršusį žaidimą „Rinkis auksinį penktadienio filmą“, nors programų sudarinėtojai tą filmą išrinko, aišku, jau seniai, čia tik toks jaukas naiviam žiūrovui. Siūlomos dvi rusų režisieriaus – aišku, Leonido Gaidajaus komedijos: „Operacija „Y“ ir kiti Šuriko nuotykiai“ bei nemarioji „Kaukazo belaisvė“ (20.20 val.). Iš kur tas populiarumas, galvoju sau – gal iš tokio tik Gaidajui būdingo situacijų komedijų ir tam tikro socialumo kokteilio skonio?
Kita pagyvenusi komedija „Air America“ (BTV, 22.10 val.) su nosį jau užrietusiu Melu Gibsonu bando įvesti šiokias tokias politines priegaides, bet avantiūrinė kontrabanda, žinoma, triumfuoja. Panaši, tik gal silpnesnė tų pačių 1990 metų komedija „Pamišėliai“ (LTV, 22.40 val.), šitaip negražiai vadinanti reklamininkus.
Pernykštis „Spartakas“ (TV3, 21.00 val.), kad ir kaip žiūrėtum, silpnesnis už originalų, paties Stanley Kubricko statytą pasakojimą apie senovės Romos sukilėlių vadą, išraiškingai vaidintą dar jauno Kirko Douglaso. Lygiai kaip dabartinė „Žmogžudystė Rytų eksprese“ (TV1, 21.00 val.) atmintyje išsaugo vien tik Alfredo Molinos valingą Erkiulį Puaro, o juk senojoje Agathos Christie detektyvų viršūnės ekranizacijoje (1974) įsirėžė atmintin kiekvienas epizodėlis, vaidintas geriausių savo meto žvaigždžių. Prie šitų nostalgiškų sapaliojimų dar prijungsiu nebe perdirbinį, o tiesiog laidą – užtat kokiu pavadinimu! „Kino karalienė Vija Artmanė“ (BelarusTV, 14.45 val.) – net pavydas ima, kad latvių, o ne mūsų aktorė.
Jau praslinko nemažai laiko ir nuo Quentino Tarantino „Kriminalinio skaitalo“ (1 Baltijos kanalas, 20.50 val.), ir nuo šio režisieriaus draugelio Roberto Rodriguezo „Fakulteto“ (kabelinės televizijos, 0.20 val.) – tikrai, kodėl nepakartoti. Man turbūt ypač smagu bus darsyk prisiminti pastarąjį, kuriame, panašu, susikoncentravo visi vaiko, auklėjamo zombiu, mokykliniai siaubai, visa jo neapykanta niekuomet neteisiems skriaudikams mokytojams. Gerai, atsikeršysiu, padarysiu iš jų pabaisas – turbūt pagalvojo, užsirašinėdamas šio filmo sumanymą, šaunusis Robertas. O kiek tų mokinukų taip ir liko paklusniais zombiais?
