Žilvinas VIZGIRDA
Kiekvienos dienos policijos suvestinės įprastai prasideda pranešimais apie nužudymus. Kai kurie jų tokie žiaurūs, kad baisu net skaityti. Nukirsta galva, dalimis sukapotas kūnas, nužudytas 70 peilio dūrių. Todėl nenuostabu, kad vis daugiau žmonių pasisako, jog būtų grąžinta mirties bausmė. Ir ne tik Lietuvoje. Daugelis Rytų Europos gyventojų yra už aukščiausios bausmė sugrąžinimą. Pasak Čekijoje veikiančio ir apklausą atlikusio Visuomenės nuomonės tyrimų centro, už mirties bausmę pasisako 79 procentai rumunų, beveik 75 procentai lenkų ir lietuvių, 68 procentai bulgarų. Tai tikriausiai dėl to, kad nužudymų, ypač žiaurių, vis daugėja, ir dėl to, kad nužudydamas žudikas iš savo aukos atima visas teises, todėl ir pats turėtų prarasti savo teises.
Keisti europiečių reikalavimai
Atkūrus nepriklausomybę mirties bausmės vykdymas buvo sustabdytas 1996 metų liepos 25 dieną. Po dvejų metų Konstitucinis Teismas pripažino, kad Baudžiamojo Kodekso 105-ajame straipsnyje numatyta mirties bausmė prieštarauja kai kuriems Konstitucijos straipsniams. Tačiau net Konstitucinio Teismo teisėjai neišdrįso pasakyti, kad mirties bausmės negalima taikyti už žudymus ir žmonių naikinimą pagal tautinę, rasinę, religinę, socialinę ar politinę priklausomybę (buvęs BK 71 str.). Nepaisant to, 1998 metų gruodžio 21 dieną Seimas panaikino mirties bausmę. Nors privačiuose pokalbiuose daugelis Seimo narių, tarp jų ir dabartinis Seimo pirmininkas Artūras Paulauskas, pasisako už mirties bausmę, tačiau vykdomas Europos Sąjungos nurodymas. O Europos Sąjunga - prieš mirties bausmę. Nors ir kai kurie Sąjungos senbuvių gyventojai vis prabyla apie mirties bausmės sugrąžinimą. Ypač po žiauresnių nužudymų, prie kurių vakariečiai nepripratę. Belgijoje įsiplieskus pedofilijos skandalui prie teismo stovėjo tūkstančiai žmonių ir reikalavo mirties vaikų žudikams. Ir šiomis dienomis tokioje tolerantiškoje valstybėje kaip Olandija kalbama, kad mirties bausmė reikalinga.
Lietuvoje mirties bausmė panaikinama ne pirmą kartą. Lietuvai pirmą kartą atgavus nepriklausomybę, 1920-aisiais iš pradžių mirties bausmės vykdymas buvo sustabdytas, po to tokia bausmė iš viso panaikinta, bet ir vėl sugrąžinta ir galiojo iki rusų atėjimo. SSRS 1947-aisiais irgi panaikino mirties bausmę, bet tik 3 metams. Nuo 1950-ųjų mirties bausmė buvo sugrąžinta.
Negalima pasigailėti
Maždaug pusė pasaulio valstybių netaiko mirties bausmės. Kinija, Iranas, JAV ir Vietnamas sudaro daugiausia mirties bausmių įvykdančių šalių ketvertuką. Joms tenka daugiau nei 80 procentų pasaulyje įvykdomų mirties bausmių. "Amnesty International" duomenimis, pernai mirties bausmė įvykdyta 1 146 žmonėms. Daugiausia mirtininkų būta Kinijoje - 726. Irane oficialiai nužudyti 108 žmonės, JAV - 65. Kai kuriose šalyse mirties bausmės vykdomos viešai. Irane pakariama minios akivaizdoje, Saudo Arabijoje aikštės viduryje kardu nukertama galva. Nedengiamas paslapties skraiste ir mirties bausmės įvykdymas JAV.
Paskutinė vakarienė
Prieš savaitę šioje šalyje, suleidžiant nuodų injekciją, mirties bausmė buvo įvykdyta naftininkui, iš automobilių plovyklos pagrobusiam, o po to ir nužudžiusiam moterį. Tai buvo dvidešimtoji egzekucija Teksaso valstijoje.
47 metų Robertas Morou 21 metų koledžo studentę Laizą Elison pagrobė, kai ji plovė savo mašiną, ją sumušė, perpjovė gerklę ir kūną įmetė į upę. Tai atsitiko 1996 metų balandžio 3 dieną. Mirties bausmė žudikui įvykdyta po 8 metų. Ją stebėjo ir aukos artimieji. "Maikai ir ponia Elison, norėčiau jums pasakyti, kad man tenka atsakomybė už tai, ką padariau, labai gailiuosi, kad suteikiau jums skausmo. Išlaisvink mane, viršininke. Tėve, priimk mane", - atsiprašė artimųjų R. Morou. Tai buvo paskutiniai jo žodžiai.
Spauda pateikia ir kitokių smulkmenų. Paskutinei vakarienei R. Morou paprašė 10 keptos vištos gabaliukų, du sūrainius, tris kiaulienos žlėgtainius, salotų su kumpiu ir padažu, keptų bulvyčių su svogūnais, penkis sviestainius, keturis meksikietiškus pipirus, pintą ledų, dubenį persikų tešloje, obuolių pyrago, po du butelius gėrimų "Sprite" ir "Coke". Visa valstija klausėsi reportažų apie paskutinę vakarienę, apie bausmės įvykdymą. Patenkintas ir žmonių smalsumas, ir visiems įteigiama, kad triumfuoja teisingumas. Beje, Teksase, kaip ir dar keliose valstijose, mirties bausmė vykdoma ir nepilnamečiams. Amerikiečiai mažiau nei kiti žiūri į moralės aspektą, o vis labiau krypsta į praktinę problemos pusę. Kam išlaikyti tūkstančius nuteistų iki gyvos galvos, jei galima gyventi daug ramiau.
Privilegijuotos teisės
Šiemet per 9 mėnesius Lietuvoje įvykdytos 246 žmogžudystės. Nužudymų išaiškinimas, palyginus su kitais nusikaltimais, gan didelis - vidutiniškai apie 80 procentų. Tad apie nebaudžiamumą kalbos negali būti, tačiau tai nesulaiko nuo nusikaltimų. Ypač žiaurėja paaugliai, nes jie puikiai žino, kas jų laukia - net už kelis nužudymus 10 metų bausmė. Taip tik pasityčiojama iš aukos ir jų artimųjų.
Kas gali būti baisiau, kai vaikai žudo vaikus, o kad tai sustabdytų, visuomenė nieko negali padaryti. Paaugliai bijo ne policijos ar tėvų, o tik žiauresnių savo bendraamžių, kurie nebijo nieko. Šešiolikmetis panevėžietis Valdas išžagino ir pagaliu užmušė penkiolikmetę. Reikėjo svaigalams pinigų, tad pardavė aukos telefoną. Pernai Kaune du moksleivius nužudė klasės draugai. O iš viso pernai nepilnamečiai nužudė ar kėsinosi nužudyti 23 kartus, užpernai - 27. Nusikalsta ne tik penkiolikmečiai, bet ir dešimtmečiai.
Pasityčiojimas yra ir bausmė iki gyvos galvos. Aukos artimieji išlaiko žudiką. Ir ne bet kaip, ne taip, kaip neseniai per televiziją sakė Seimo narys Egidijus Klumbys: "Pasodinti vienutėje, kur jau paruošta kilpa, duoti Šventąjį raštą, kasdien vandens ir duonos ir tegul žmogus galvoja ir atgailauja dėl to, ką padaręs", bet išlaiko vos ne komfortinėm sąlygom, nes kitaip bus pažeistos kalinio teisės. O kad nužudydamas jis atėmė visas aukos teises, apie tai niekas negalvoja. Dargi atvirkščiai - jam suteikiamos ypatingos privilegijuotos teisės, nes nuteistas iki gyvos galvos, gali daryti, ką tik nori. Griežtesnės bausmės jam nebus. Dar didesnis pasityčiojimas tai, kad pagal naujai priimtus įstatymus bausmė iki gyvos galvos po 25 metų gali būti sutrumpinama.
Šiemet gegužės 5-ąją iš Lukiškių tardymo izoliatoriaus kalėjimo į Pravieniškių 2-uosius pataisos namus perkelti pirmieji nuteistieji, kuriems teismo sprendimu buvo skirtas laisvės atėmimas iki gyvos galvos. Tokia galimybė atsirado įsigaliojus Bausmių vykdymo kodeksui, kuriame įtvirtinta nuostata, kad pirmuosius 10 metų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės atlikę kalėjime, nuteistieji gali būti perkelti į pataisos namus tęsti bausmės atlikimą. Būtina nuteistųjų perkėlimo sąlyga - jų elgesys kalėjime. Jei jis nepriekaištingas, administracija rašo teikimą apylinkės teismui, kuris ir sprendžia, ar galima nuteistąjį perkelti į pataisos namus. Galbūt teisėjui užteks sveiko proto, kai jis svarstys tokių maniakų kaip K. Jonaitis, kuris nuteistas už trijų merginų nužudymą ir išžaginimą, ar "tulpinių" A. Vertelkos, V. Baltušio, kurie įvykdė po kelias žmogžudystes, ir jie nebus perkelti į Pravieniškes. O jei ne?
Milijonas žmogžudžiams
Pravieniškių 2-uosiuose pataisos namuose nuteistieji iki gyvos galvos gyvena renovuotame sename pastate. Pakeitus stogą, apšiltinus sienas čia įrengta virtuvėlė, dušai, tualetai. Tame pačiame pastate įrengtas taksofonas, medicinos kabinetas, kad aplinkinių vis dar vadinami "mirtininkai" neturėtų galimybės bendrauti su kitais kaliniais. Išbuvus už grotų 25 metus vėl bus galima kreiptis į teismą ir tikėtis išeiti į laisvę. Nuteistųjų iki gyvos galvos skaičius artėja prie šimto. Jų išlaikymas aukų artimiesiems per metus kainuoja apie 800 000 litų.
Protingas karalius
Internete perskaičiau tokią pasakėčią apie karalių.Vienoje karalystėje gyveno karalius, kuris buvo laikomas žiauriu, mat už kiekvieną nusikaltimą - vagystę, žmogžudystę, apiplėšimą - bausdavo viena bausme - mirtimi. Kai vieną kartą jo paklausė, ar šis nemanąs, jog taip vienodai bausti yra neteisinga, karalius daug nemąstęs atsakė: "Manau, kad tai neteisinga sistema, tačiau niekaip negaliu sugalvoti didesnės bausmės nei mirtis sunkius nusikaltimus padariusiems".
Mirties bausmės priešininkai sako, kad kalinimas iki gyvos galvos ne mažiau veiksmingesnis negu mirtis. Tie, kurie prieš mirties bausmę - tik reikia atminti, kad jų Lietuvoje mažuma, tik kokie 25 procentai - pateikia ir daugiau argumentų. Visų pirma, kad teisėsaugininkai gali suklysti ir nužudyti nekaltą. Tačiau bent jau Lietuvoje dar nė karto nebuvo įrodytas kieno nors nekaltumas po egzekucijos. Bausmės priešininkai sako, kad gyvybę žmogui dovanoja aukštesnės jėgos, todėl žmogus neturėtų teisės jos sąmoningai atimti. Vėlgi - nusikaltėliai tokiu atveju tampa pranašesni nei teisėsaugininkai ir visi kiti, nes jie dažnai tai daro sąmoningai. Sutikim, girti konflikto metu išsibadė peiliais ar išsišaudė. Viskas vyko atsitiktinai. Betgi kiek žinom samdomų žmogžudžių, kurie žudo sąmoningai ir už pinigus? Arba kad ir Panevėžio "tulpinių" ar Klaipėdos "gaidjurginių" vadai, kurie žudė savo gaujos narius norėdami įbauginti kitus ar paprasčiausiai paslėpti pėdsakus.
Kritikuotinas ir argumentas, kad negalima šiais laikais naudoti principo "akis už akį, dantis už dantį", nes žiaurumas, nors ir teisingas, sukelia naują žiaurumo bangą, o gailestingumas gali būti viena nusikalstamumo prevencijos priemonių. Auka negalėjo pasinaudoti gailestingumu, o žudikui tai suteikta. Netgi Konstitucijoje pasakyta, kad "įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms ar pareigūnams visi asmenys lygūs". Jei taip, tai ir taikykime lygybės principą.
