Nors Lietuvos gydymo įstaigose naudojamos moderniausios diagnostikos ir gydymo priemonės, širdies ir kraujagyslių ligomis sergančių ligonių nuolat daugėja, liga ir toliau lieka viena iš "pirmaujančiųjų" pagal ligonių mirtingumo rodiklius. Šie rodikliai yra ir vieni prasčiausių tarp kitų Europos šalių. Be to, širdies ir kraujagyslių ligomis sergančiųjų amžius nuolat jaunėja.
Pasak Kauno medicinos universiteto Kardiochirurgijos klinikos Angiochirurgijos skyriaus gydytojos angiochirurgės Laimutės Gelgotaitės, širdies ir kraujagyslių ligos Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, vadinamos industrializacijos ligomis. Į blogąją pusę keičiasi žmonių gyvenimo būdas - nebemokame tinkamai maitintis (vartojame daug riebalų, druskos), neįstengiame atsispirti žalingiems įpročiams (rūkymui, nesaikingam alkoholio vartojimui), pamiršome mankštą, fizinį aktyvumą.
Svarbiausia širdies, galvos smegenų bei periferinių (kojų) kraujagyslių susirgimų priežastimi, pasak gydytojos angiochirurgės, laikoma aterosklerozė - nepastebimai prasidedantis ir pamažu besivystantis arterijų standėjimo bei siaurėjimo procesas. Aterosklerozė pažeidžia arterijas, kuriomis kraujas organizmo audiniams neša deguonį ir maisto medžiagas. Bene dažniausiai aterosklerozinės plokštelės aptinkamos širdies, miego, klubinėse arterijose bei aortos ir periferinėse galūnių kraujagyslėse.
Epidemiologiniais, laboratoriniais, genetiniais ir kitais moksliniais tyrimais yra nustatyti rizikos veiksniai, rodantys žmogaus paveldimuosius, fiziologinius, biocheminius, gyvenimo būdo ir t. t. ypatumus. Kai kuriuos rizikos veiksnius gali paveikti pats žmogus (pirmoji grupė), kiti - nuo žmogaus nepriklausomi (antroji grupė).
Pirmajai grupei priklauso rūkymas, padidėjęs kraujospūdis, diabetas, gausi ir riebi mityba, nutukimas, mažas fizinis aktyvumas, stresas, depresija, padidėjęs kraujo krešumas ir kt. Antrajai rizikos veiksnių grupei priskiriamas ligonio amžius (vyrai - nuo 45, moterys - nuo 55 metų amžiaus), paveldimumas, kai kurios ligos (pavyzdžiui, jau diagnozuota aterosklerozinės kilmės širdies, galvos smegenų, kojų kraujagyslių ir kt.) ir lytis. Vyrai širdies ir kraujagyslių ligomis serga dažniau nei moterys (priešingų lyčių ligonių sergamumas suvienodėja tik vyresniame amžiuje).
Vienas pagrindinių širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnių yra rūkymas. Tabako dūmuose esančios dervos padengia plaučius, blokuoja kvėpavimo takus, sukelia plaučių emfizemą ir vėžį; nuo rūkymo pablogėjusi plaučių būklė kenkia širdžiai, o plaučiams silpstant, širdis verčiama dirbti sunkiau; lengvai į kraują patenkančios toksinės medžiagos nikotino vienoje cigaretėje yra apie 1 mg, o tokia nikotino dozė, suleista į veną, žmogui būtų mirtina; nikotinas priverčia greičiau plakti širdį, o kraujagysles - spazmuoti, didina kraujospūdį; tabako dūmuose esančios smalkės (anglies viendeginis), patekusios į kraujotaką, sumažina deguonies kiekį tekančiame kraujyje, todėl širdis turi daug smarkiau dirbti, kad vidaus organams nuneštų būtiną kiekį deguonies.
Pažymėtina, jog rūkančios moterys širdies ir kraujagyslių ligomis serga daug dažniau už nerūkančias, nes susilpnėja apsauginė moteriškųjų hormonų (estrogenų) reikšmė.
Kaip mesti rūkyti? To, anot gydytojos, nepatartina daryti staiga - jei rūkalius yra vyresnio amžiaus ir turi nemenką rūkymo "stažą", staiga metus būklė gali tik pablogėti (gali sutrikti smegenų ląstelių veikla, paūmėti Alzheimerio liga), todėl reikia palaipsniui mažinti surūkomų cigarečių skaičių. Atsisakykite rytinio parūkymo, kai tuščias skrandis, stenkitės dūmų netraukti į plaučius, surūkykite ne visą cigaretę, rinkitės lengvesnes cigaretes - tas, kuriose nikotino ir dervų yra mažiausia. Atsisakymą rūkyti galima susieti su kokia nors jums svarbia data ar įvykiu. Yra įvairių gydomųjų priemonių, padedančių mesti rūkyti - jos padeda išvengti rūkymo nutraukimo simptomų, kompensuoja nikotino poreikį. Jei vis tiek neišeina mesti rūkyti, bandykite cigaretę pakeisti pypke (pypkė yra mažiau kenksminga, tačiau ilgainiui gali sukelti lūpos ar liežuvio vėžį).
Širdies ir kraujagyslių ligų riziką skatina ir pasyvus rūkymas (kvėpavimas aplinkoje esančiais kitų rūkančiųjų iškvėptais dūmais). Kvėpavimas tabako dūmais užterštu oru atitinka maždaug vienos cigaretės surūkymą per dieną. JAV moksliniais tyrimais nustatyta, kad dėl aktyvaus rūkymo kasmet miršta apie 430 000 amerikiečių, o nuo pasyvaus rūkymo - apie 53 000 nerūkančiųjų!
Gydytoja pabrėžė, jog labai svarbų vaidmenį šioms ligoms išsivystyti vaidina ir paveldimumas. Rizika susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis žymiai padidėja, jei vienas iš ligonio tėvų, brolių ar seserų anksti susirgo šia liga (vyrai - iki 55, moterys - iki 65 metų) ir nuo jos numirė. Paveldimumo, kaip ir lyties bei amžiaus, pakeisti negalima, tačiau užsienyje jau pradėta širdies ligų genoterapija. Kita vertus, anot gydytojos, dar nereiškia, kad koronarine širdies liga susirgus kuriam nors iš artimųjų, būtinai susirgsite ir jūs. Paveldimumo įtaką galima sumažinti atsisakant žalingų įpročių, neleidžiant rizikos veiksniams juos išprovokuoti. Mat kartais būna sunku pasakyti, ar liga paveldėta genetiškai, ar atsiradusi dėl netinkamo gyvenimo būdo. Tai esą pasakytina ne tik apie paplitusį rūkymą ar alkoholizmą, bet ir apie iš kartos į kartą perduodamą organizmą alinantį mitybos būdą (valgoma retai, bet gausiai, riebiai, sūriai), fizinio aktyvumo stoką ir kt.
Koronarinės širdies ligos kilmė yra daugialypė, todėl neužtenka nustatyti vieną ar kelis rizikos veiksnius - būtina išsiaiškinti juos visus ir drauge įvertinti bendrąją koronarinės širdies ligos riziką.
Nuolat ieškoma ir kitų širdies ir kraujagyslių ligas sukeliančių priežasčių, nustatoma vis naujų rizikos veiksnių. Tačiau visų svarbiausia, anot gydytojos angiochirurgės, - laiku kreiptis į gydytoją. Pirmieji signalai, pranešantys apie tai, jog būtina nedelsiant užsiregistruoti pas gydytoją, atsiradę skausmai širdies srityje, pakitęs kraujo spaudimas, padidėjęs cholesterolio kiekis kraujyje ir kt.
