Šių metų pradžioje Lietuvoje gyveno 1,845 mln. moterų ir 1,617 mln. vyrų - moterų buvo 228 tūkst. daugiau negu vyrų. Šimtui vyrų teko 114 moterų, skelbia Statistikos departamentas.
Moterų mažiau nei vyrų gyvena su sutuoktiniu. Ištekėjusios moterys sudaro 52 proc., vedę vyrai - 61 proc. šalies gyventojų.
Vidutinė šeima Lietuvoje - trys asmenys. Surašymo duomenys rodo, kad mažėja šeimų, auginančių du ir daugiau vaikų. Daugėja šeimų, auginančių po vieną vaiką.
Praėjusiais metais po ilgai trukusio santuokų mažėjimo jų pradėjo gausėti. Įregistruota 16,2 tūkst. santuokų, santuokų rodiklis padidėjo 4,4 proc., palyginti su 2001 metais. Moterys tuokiasi dvejais metais jaunesnės negu vyrai. 2002 metais vidutinis pirmą kartą besituokiančių moterų amžius buvo 24 metai, vyrų - 26 metai.
Jau visą dešimtmetį mažėja gimstamumas. 2002 m. gimė 30 tūkst. vaikų, arba 11,2 tūkst. (27 proc.) mažiau negu 1995 metais.
Pernai 1000 gyventojų teko tik 8,6 gimusiųjų, arba 25 proc. mažiau nei 1995 m. Tačiau vis daugiau vaikų gimsta ne santuokoje. Nuo 1995 m. iki 2002 m. jų padaugėjo 2 kartus ir jie šiuo metu sudaro 28 proc. gimusiųjų.
Per metus išsituokia apie 11 tūkst. porų, 1000 gyventojų tenka apie 3 ištuokas. Vidutinė buvusios santuokos trukmė 2002 m. buvo 12,5 metų. Po ištuokos (dažniausiai su motina) vidutiniškai per metus lieka apie 10 tūkst. vaikų.
Nuo 1995 m. iki 2000 m. moterų ir vyrų mirtingumas mažėjo, tačiau nuo 2001 m. jis vėl pradėjo didėti. Pernai mirė 21,8 tūkst. vyrų ir 19,3 tūkst. moterų, vyrų mirtingumas 30 proc. didesnis nei moterų.
Daugiau vyrų negu moterų miršta nuo piktybinių navikų, kvėpavimo sistemos ligų, išorinių mirties priežasčių. Vyrų mirtingumas nuo išorinių mirties priežasčių 4 kartus didesnis negu moterų, iš jų savižudybių - net 6 kartus.
Moterų vidutinė būsimo gyvenimo trukmė - 78 metai, vyrų - 66 metai. Moterys Lietuvoje gyvena 12 metų ilgiau nei vyrai.
Žmogaus imunodeficito viruso (ŽIV) nešiotojai labiau paplitę tarp vyrų nei tarp moterų: 2002 metais užregistruota 8 moterys ir 389 vyrai nauji ŽIV nešiotojai.
Aukštosiose mokyklose mokosi ir jas baigia daugiau merginų nei vaikinų. 60 proc. aukštųjų mokyklų studentų sudaro merginos ir 40 proc. vaikinai. Dauguma (86 proc.) bendrojo lavinimo mokyklų pedagogų yra moterys. Moterys sudaro 37 proc. šalies mokslininkų, o tarp habilituotų daktarų jų yra tik 15 procentų.
Moterų nedarbo lygis mažesnis nei vyrų. 2002 m. jų nedarbo lygis buvo 13 proc., o vyrų - 15 proc. Moterų vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis sudaro 81 proc. vyrų vidutinio darbo užmokesčio.
Daug mažiau moterų negu vyrų dalyvauja valstybės valdyme: Seime jos sudaro 11 proc., Vyriausybėje (ministrės ir viceministrės, ministerijų sekretorės, ministrų patarėjos - 28 proc.), savivaldybių tarybose - 21 proc.
Daugiau vyrų negu moterų vadovauja privačiam verslui. Tarp smulkaus ir vidutinio verslo įmonių vadovų moterys sudaro apie 40 procentų.
Šie ir kiti duomenys pateikiami Statistikos departamento leidinyje "Moterys ir vyrai Lietuvoje 2002 metais", kurį galima įsigyti knygyne "Statistika Jums".
ELTA
