Savo jubiliejinės šimtosios kelionės metu popiežius Jonas Paulius II penkias dienas praleis Kroatijoje - katalikiškoje šalyje, kurioje nuo nepriklausomybės paskelbimo 1991 metais pontifikas lankėsi jau du kartus.
83 metų Katalikų Bažnyčios vadovas ketvirtadienio popietę atvyks į pajūrio miestą Rijeką, kur jį pasitiks prezidentas Stipe Mesičius (Stipė Mesičius). Įtemtoje popiežiaus darbotvarkėje numatyti apsilankymai dar keturiuose miestuose šalies rytuose bei Adrijos pakrantėje.
Labiausiai turistų lankomame šalies mieste Dubrovnike Jonas Paulius II penktadienį paskelbs palaimintąja vienuolę Mariją Petkovič.
1920 metais M.Petkovič įsteigė Gailestingumo dukterų ordiną, kuris užsiėmė švietimu ir labdara netoliese esančioje Korčulos saloje, o vėliau išplėtė savo veiklą Pietų Amerikoje.
Manoma, jog Gruzo prieplaukoje šalia Senamiesčio rengiamoje beatifikavimo ceremonijoje ir mišiose gali dalyvauti 60-70 tūkst. maldininkų iš Kroatijos ir kaimyninės Bosnijos.
M.Petkovič beatifikavimo procesas prasidėjo, kai su žvejų laivų susidūrusio Peru povandeninio laivo išgelbėjimas 1988 metais buvo paskelbtas stebuklu.
Povandeniniam laivui nugrimzdus į 20 metrų gylį, karininkas Rogeris Cortina Alvarado (Rocheris Kortina Alvaradas) ėmė melstis seseriai M.Petkovič ir sugebėjo uždaryti ventiliacijos liuką, per kurį sunkėsi vanduo.
Per apsilankymą Osijeke, didžiausiame mieste šalies pietuose, esančiame netoli sienos su ortodoksiška Serbija ir Juodkalnija, popiežius daugiausiai dėmesio skirs dialogui tarp tikėjimų. Po mišių šiame mieste jis turėtų susitikti ir su Ortodoksų Bažnyčios atstovais.
"Kelionėse Osijeke ir Džiakove labiausiai bus pabrėžiami ekumeniniai dalykai ... Manau, susitikimai pagerins bendrą ekumeninę atmosferą", - neseniai teigė Zagrebo arkivyskupas Josipas Božaničius.
Popiežius trumpam apsilankys netoliese esančiame Džiakove ir įžymioje jo Šv.Petro katedroje, kurią XIX amžiaus pabaigoje pastatė vyskupas Josipas Jurajus Strossmayeris (Josipas Jurajus Štrosmajeris), raginęs stiprinti pietų slavų kultūrinę ir politinę vienybę.
"Kroatijos katalikų ir ortodoksų santykiuose pastebimos naujos nuotaikos ir mes šį procesą stebime su viltimi", - pridūrė J.Božaničius.
Šalyje, kur vis dar juntamos 1991-1995 metų karo su Belgrado remtais serbais pasekmės, popiežiaus raginimai taikiai sugyventi ir laikytis religinės tolerancijos, kartoti ir per pasilankymus šalyje 1994 bei 1998 metais, turi didelę reikšmę. Vatikanas buvo vienas pirmųjų, 1992 metų sausio 13 dieną pripažinęs buvusios Jugoslavijos respublikos Kroatijos nepriklausomybę. Tuo metu serbai buvo okupavę trečdalį šalies.
Trečioji popiežiaus kelionė taip pat laikoma aiškiu paramos ženklu Kroatijos siekiams prisijungti prie Europos Sąjungos.
"Popiežius daugiausia kalbės apie religinius dalykus, tačiau jis turėtų užsiminti ir apie pasaulietines problemas, - sakė šalies vicepremjeras Goranas Graničius. - Greičiausiai mes išgirsime žinią, jog reikia siekti, kad Kroatija taptų demokratine valstybe, kurioje pripažįstami skirtumai. Mes taip pat tikimės, jog popiežius parems Kroatijos siekį kuo greičiau prisijungti prie ES".
Kroatija tikisi prisijungti prie ES, į kurią kitais metais įstos dešimt naujų narių, 2007 metais.
Sekmadienį popiežius aukos mišias Rijekoje, kur turėtų susitikti su ministru pirmininku Ivica Račanu.
Savo kelionę sekmadienį Jonas Paulius turėtų užbaigti pajūrio mieste Zadare, kur prieš išvykdamas į Romą vadovaus dar vienoms mišioms.
AFP-BNS
