Virginija GRIGALIŪNIENĖ
Dar gruodžio pradžioje Vilniaus miesto apylinkės prokuratūra kolegoms iš Visagino išsiuntė per pirminį tyrimą surinktą medžiagą, pagal kurią Visagine gyvenantį Ričardą J. (32 m.) yra pagrindo įtarti kelerius metus tvirkinusį ir kitaip skriaudusį savo sugyventinės Tatjanos J. paaugles dukteris - keturiolikmetę Oksaną ir metais jaunesnę Jevgeniją. Visagino prokurorai turėjo kuo skubiau apklausti įtariamąjį ir nuspręsti, ką su šia medžiaga daryti - kelti dėl nusikalstamų veiksmų baudžiamąją bylą ar atsisakyti tai daryti. Deja, tikslios informacijos šiuo klausimu "Akistatos" korespondentė negavo nei Visagino prokuratūroje, nei policijoje. Kriminalinės policijos pareigūnai tvirtino apie tokį dalyką girdintys pirmą kartą. Vyriausiasis prokuroras patvirtino, jog tokią medžiagą prokuratūra gavo, tačiau kas nuspręsta, negalėjo pasakyti. Toji medžiaga buvo perduota prokurorei N. Pernavas, o kokį procesinį sprendimą ji padariusi - neaišku (mat prokurorė jau antras mėnuo, tai yra dar iki medžiagos patekimo į prokuratūrą, turi nedarbingumo lapelį).
Yra nustatyta, kad nutarimas kelti ar ne baudžiamąją bylą priimamas per dešimt dienų, tačiau to, kaip matyti, nepadaryta. "O gal dar ten nieko tokio ir nebuvo?" - telefonu kalbėdamasis su korespondente, suabejojo vyriausiasis prokuroras, deja, nežinojęs net to, ar įtariamasis sesučių tvirkinimu Ričardas J. jau apklaustas, ar atlikti kiti tardyminiai veiksmai. Išeitų, jog tyrimas stovi vietoje. O štai Ričardas nesėdi rankų sudėjęs - jis, "Akistatos" turimais duomenimis, pradėjo... puolimą. Pasak į Vilnių pabėgusių sesučių Oksanos ir Jevgenijos, už "liežuvio nelaikymą" joms, kaip ir jas priglaudusiam tėčiui, jau buvo pagrasinta susidorojimu. Mergaitės turi ko baimintis - anksčiau jau keletą kartų teistas motinos sugyventinis, ypač kai išgeria, tampa nenusakomai agresyvus, ir maža kas tokiam gali šauti į galvą...
Pabėgo pas tėtį
Šių mergaičių motina su tėvu išsiskyrė, kai jos dar mokėsi pradinėse klasėse. Tėtis išvažiavo gyventi į Rusiją, pas gimines, o dukterys su mama liko Vilniuje. Netrukus Tatjana J. susirado kitą širdies draugą (tai ir buvo ne per seniausiai iš kalėjimo išėjęs Ričardas), nuo kurio pasijuto besilaukianti. Kai 1994 metais gimė Edgaras, buvo nuspręsta keltis į Visaginą - šiame nedideliame miestelyje pragyvenimo išlaidos nepalyginti menkesnės nei sostinėje.
Visagine sugyventinių pora su vaikais apsigyveno trijų kambarių bute. Pradžioje viskas klojosi neblogai. Tačiau ilgainiui už Tatjaną gerokai jaunesnis Ričardas ėmė dairytis į josios dukreles. Blaivus dar laikydavosi, o štai išgėręs pradėdavo paistyti, neva užaugusios jos tapsiančios jo žmonomis, prie jų meilindavosi, kabinėdavosi. Galiausiai, grįžęs namo naktį, pradėjo "maišyti" savo miegamąjį su vaikų kambariu - žiūrėk, ir įsmukdavo į vienos ar kitos paauglės lovą. Pajutusios gašlūno rankas, mergaitės, aišku, kaip įmanydamos spirdavosi, stumdavo patėvį lauk, tačiau tas supykdavo ir imdavo prieš nepaklusnias paaugles smurtauti. Laimė, nei Oksanos, nei Jevgenijos patėvis neišprievartavo, tačiau, sesučių įsitikinimu, labai nedaug trūko.
- Jei būtume nepabėgę į Vilnių, - turbūt dabar apie tai jau kalbėtume būtuoju laiku, - atvirai svarstė vyresnioji, keturiolikmetė Oksana.
Motina negirdėjo dukterų skundų
Iškart kyla klausimas - kodėl savo dukterų negynė motina? Apie tarp dukterų ir patėvio kilusias bėdas ji, aišku, sužinojo pirmoji. Tačiau, nors ir keista, Tatjana J. tarsi užsikimšo ausis. Iš pradžių pareiškė netikinti, kad josios mylimasis galįs taip daryti. Vėliau, kai tai tapo akivaizdu, motina dukterims ėmė aiškinti esanti bejėgė ką nors pakeisti. Ir patarė tylėti. Girdi, be policijos nieko neišsiaiškins, o atvykę pareigūnai Ričardą taip supykdytų, kad visoms joms bute ankšta pasidarytų. Mergaitės puikiai pažinojo smarkų motinos sugyventinio būdą, ne sykį buvo mačiusios, kaip tas iš niekur nieko negailestingai sutalžo mamą, tad taip ir neišdrįso jai prieštarauti.
Kai praėjusių metų pavasarį Oksana ir Jevgenija iš draugių visai atsitiktinai sužinojo apie Vaikų teisių apsaugos tarnybos veiklą, nedelsdamos nuskubėjo pasiskųsti. Mergaitės tvirtina tarnybos inspektorėms viską smulkiai išaiškinusios, tačiau taip ir nesulaukusios kokios nors pagalbos. O štai inspektorė Olga Michaliova ginčija, jog tąsyk sesutės skundėsi tik dėl to, kad su patėviu nerandančios bendros kalbos.
Motina atsisakė palikti sugyventinį
Pavargusios nuo tokio gyvenimo ir nesitikėdamos sulaukti aplinkinių pagalbos, praėjusį rudenį sesutės tvirtai apsisprendė iš Visagino pabėgti. Beje, kartu bėgti jos siūlė ir motinai su mažuoju Edgariuku, tačiau ji liko sugyventinio pusėje.
Užsiminusios, neva išeinančios pasivaikščioti, Oksana ir Jevgenija tą patį vakarą pasiekė Vilnių. Nors ir menkai atsiminė, tačiau šiaip ne taip susirado gatvelę Kalvarijų turgaus rajone, kurioje stūksojo nedidelis suklypęs namelis. Sesutės buvo girdėjusios, kad tame namelyje gyvenąs iš Rusijos grįžęs jų tėtis. Kai mergaitės pravėrė kiemo vartelius ir tėvą atpažino, visų jų džiaugsmui nebuvo ribų!
Šiuose namuose, tiesa, labai trūko vietos, buvo apgailėtinos gyvenimo sąlygos (dabartinės tėčio draugės vaikai auga internate). Tačiau nors ir skurstantis, tėvas dukterų neatstūmė. O išsiaiškinęs, kad jos skriaudžiamos, iškart kreipėsi į Respublikinę vaikų teisių apsaugos tarnybą, apsilankė ir miesto Socialinės rūpybos skyriuje.
Sesutės nori į internatą
Respublikinės VTAT darbuotoja Marija Karalienė pasirūpino, kad iš Visagino atklydusios ir namo kategoriškai atsisakančios grįžti sesutės būtų priimtos į rusų mokyklą, gautų vadovėlių ir kitų mokyklinių reikmenų, būtų sušelptos šiltesniais drabužiais ir apavu. Be to, buvo kreiptasi į miesto apylinkės prokuratūrą dėl baudžiamosios bylos už sesučių tvirkinimą iškėlimo. Kadangi nusikaltimas, kuriuo įtariamas mergaičių patėvis, įvykdytas Visagine, medžiaga toliau tirti, kaip minėta, buvo persiųsta pagal gyvenamąją vietą. Tačiau kad ir koks būtų Visagino prokuratūros sprendimas, Oksana ir Jevgenija nieku gyvu nenori grįžti pas motiną.
- Jei patėvį suimtų ir nuteistų, jei nereikėtų baimintis, kad jis mus užmuš tada - kitas reikalas, - sukdama į šalį ašaromis paplūdusias akeles, purtė galvą Oksana. - Gaila, mamytė mus iškeitė į sugyventinį...
Tokioms Oksanos mintims pritarė ir Jevgenija.
Dar neaišku, ar pavyks įrodyti Ričardo kaltę. Mat gali neatsirasti tai patvirtinsiančių liudininkų. Pasak Oksanos, viską puikiai žino, daug ką matė ir motina, ir šiek tiek kartu gyvenusi patėvio mama, tačiau abi jos labai bijo Ričardo keršto ir vargu ar prakalbės.
Sesutės mielai liktų gyventi su tėčiu, tačiau šis irgi sunkiai verčiasi. Mergaičių iš Visagino viltis - kad ir jos augtų valdiškoje globos įstaigoje. Suprantama, labai sunku susitaikyti su beglobio dalia, kai žinai, jog turi ir tėvus, ir namus. Tačiau kartais svetimuose namuose, su svetimais žmonėmis, būna jaukiau ir mieliau nei pas savuosius...
