Ramutė PEČELIŪNIENĖ
Praėjusį antradienį galima pavadinti pačia nelaimingiausia šios savaitės diena daugeliui Lietuvos eismo dalyvių. Tądien mūsų šalyje buvo užfiksuotos net šešios autoavarijos, kuriose šeši žmonės žuvo, o dar mažiausiai trys buvo sužaloti.
Išėjęs į parduotuvę atgal nesugrįžo
Praėjus maždaug 20-čiai minučių po vidurdienio Alytaus miesto ir rajono policijos pareigūnai gavo pranešimą apie skaudžią eismo nelaimę Simno miestelyje. Įvykio vieton teko kviesti medikus bei gelbėtojus. Deja, greitosios pagalbos ekipažo pastangų jau nebeprireikė... Autoavarija įvyko beveik pačiame miestelio centre. Staigiame posūkyje R. J. (32 m.) nepavyko suvaldyti krovininio automobilio "Iveco" su priekaba, vežusia paruoštus medienos gaminius. Versdamasis ant šono, vilkikas prispaudė šaligatviu žingsniavusį vietos gyventoją Antaną Algirdą Bauževičių (65 m.). Vyriškis žuvo vietoje... Kol atliekamas ikiteisminis tyrimas, pareigūnai neskuba įvardinti konkrečių nelaimės priežasčių, tačiau mano, jog vairuotojas galėjo gerokai viršyti saugų greitį. Spėjama (beje, tai užfiksavo ir automobilyje įrengti specialūs prietaisai), jog sunkų krovinį gabenęs automobilis važiavo maždaug 80 kilometrų per valandą greičiu, kai miestelio ribose reikėjo jį sumažinti iki 50-ies.
A. A. Bauževičius žuvo visai šalia senelių globos namų, kuriuose pastaruoju metu buvo įsikūręs. Šios įstaigos darbuotoja pasakojo, jog ryte, gavęs šiek tiek pinigų (mat didžioji pensijos dalis atskaičiuojama globos namams už išlaikymą), vyriškis paprašė leidimo išeiti į parduotuvę apsipirkti. Išleisdama globotinį, slaugytoja dar pašmaikštavo, jog jis nepirktų "blogų prekių"... Deja, ji net nenutuokė, jog šis žmogus atgal jau niekad nebegrįš. Praėjus vos porai minučių pasigirdo didžiulis trenksmas. pamaniusi, jog kažkas sprogo, netrukus globos namų darbuotoja pamatė visai čia pat, gatvėje, ant šono nuvirtusį didžiulį krovininį automobilį, pro kurio kabinos langą bandė išsiropšti vairuotojas. Daug smalsuolių subėgo pažiūrėti, kas atsitiko. Kažkuris iš jų šūktelėjo, jog reikia gelbėti prispaustą senuką. Tik tada avarijos vietoje atsidūrusi slaugytoja pažino savo globotinį - jis buvo prispaustas nuvirtusio vilkiko. Manoma, jog vyriškis bandė pabėgti į šalį, tačiau nespėjo. Žmonės blaškėsi aplink, niekuo negalėdami jam padėti. Vietoje žuvusio A. A. Bauževičiaus kūną išlaisvino atskubėję gelbėtojai...
Nukentėjėlis šiuose senelių globos namuose apsigyveno birželio mėnesį. Čia jis buvo atvežtas tiesiai iš ligoninės kamuojamas daugybės ligų, labai nusilpęs, beveik nevaikštantis. Prieš tai vyriškis gyveno Venciūnų kaime. Žmonės sakė, jog A. A. Bauževičius turėjo ne vieną žmoną, vaikų, tačiau senatvėje liko vienišas. Tiesa, globos namuose jį dažnokai aplankydavo seserys, viena buvusi vyriškio gyvenimo draugė... Gera priežiūra bei normalus maistas greitai pastatė suvargėlį ant kojų - vyriškis sustiprėjo, atkuto, pradėjo su visais bendrauti. A. A. Bauževičius dažnai išeidavo už senelių globos namų ribų - mėgdavo aplankyti kapines, daug laiko praleisdavo bažnyčioje, vaikščiodavo po miestelį.
Žuvo anūkų akyse
Antradienio vakaras tragiškai baigėsi šiaulietei Valerijai Gurnačienei (56 m.). Apie devintą valandą išėjusi anūkams nupirkti dešrelių, moteris namo nebegrįžo. Staiga išbėgusią į gatvę ją partrenkė ir mirtinai sužalojo "VW Golf" vairavęs devyniolikmetis l. Didenka.
Sunkia širdies liga sergantis ir jau penkerius metus beveik nevaikštantis žuvusios šiaulietės sutuoktinis Romualdas Gurnačas (55 m.) sunkiai tvardydamasis pasakojo, jog, nelaimės vakarą pasiskolinusi pinigų, žmona susiruošė į netoliese esančią parduotuvę - mat kitos dienos pusryčiams norėjo anūkams išvirti dešrelių. Tuo metu Gurnačų namuose buvo laikinai apsigyvenę du vienintelės dukters vaikai - šeštoje klasėje besimokanti mergaitė ir trečiokas jos broliukas. Anūkai gyveno jau keletą mėnesių, nes buvo remontuojamas gaisro nuniokotas mamos butas (nemažų nuostolių pridarė prieš kurį laiką užsidegęs dujų balionas). Nesulaukęs grįžtančios žmonos, R. Gurnačas pradėjo nerimauti. Laikas bėgo, o ji vis nesirodė. Keistas nerimas vis stiprėjo, nes anksčiau nieko panašaus neatsitikdavo. Namuose darėsi nyku dar ir todėl, jog lyg tyčia nesirodė anūkai. Vyriškis spėliojo, jog galbūt vaikaičiai nuėjo į savo namus, tačiau tokia mintis neatrodė logiška, nes čia buvo paliktos jų kuprinės, o kitądien anksti ryte anūkai turėjo eiti į mokyklą... Nemigos ir stipraus nerimo iškankintas vyriškis trečiadienio rytą paskambino į ligoninę. Iš keisto medicinos darbuotojos atsakymo suprato, jog kažkas atsitiko. Mat, paklaususi dingusiosios amžiaus, medikė neslėpė, jog iš tiesų tokia moteris pateko į avariją ir yra sužalota. Vyriškiui paklausus, ar žmona gyva, jis tiesaus atsakymo neišgirdo - medikė liepė paskambinti į policiją. Štai tada Romualdas suprato, jog jo sutuoktinės greičiausiai jau nėra gyvųjų tarpe. Drebančiomis rankomis surinkęs policijos telefono numerį vyriškis išgirdo priekaištą, kodėl apie žmonos mirtį jam nepranešė anūkai. Tik tada R. Gurnačas sužinojo, jog Valerija žuvo savo vaikaičių akyse...
Trečioje klasėje besimokantis Erlandas ir jo sesutė visam gyvenimui prisimins baisios nelaimės, per kurią žuvo jų močiutė, akimirkas. Berniukas pasakojo, jog tą vakarą su sese bei draugais ėjo senelių namų link. Kai jau buvo visai netoli, staiga pamatė, kaip dideliu greičiu lėkęs automobilis partrenkė kažkokį žmogų - vaiko akyse išliko aukštai skriejantis kažkoks nedidelis daiktas. Priėjęs arčiau jis atpažino ant žemės nukritusį savo močiutės batelį. Tada pamatė ir ją, gulinčią ant grindinio be gyvybės ženklų... Erlandas prisimena, kaip iš automobilio išlipęs vairuotojas buvo pridėjęs ranką prie močiutės kruvino kaklo, kaip iš tos pačios mašinos išlipusi moteris šaukė, ką jis padarė... Paskui visi buvo nuvežti greitosios pagalbos automobiliu. Tą naktį vaikai praleido savo namuose. Beje, jų mama grįžo trečiadienio rytą iš kelionės po Italiją. Vietoj linksmų sutiktuvių - ašaros ir skausmas...
Pasakodamas apie skaudžią nelaimę R. Gurnačas guodėsi, jog jam dar labai sunku ir todėl, kad negali dalyvauti žmonos laidotuvėse. Jau penkerius metus iš namų neišeinantis vyriškis sakė, kol kas negalįs suvokti, kaip reikės gyventi toliau. Esą be žmonos pagalbos jam išsiversti bus nepaprastai sunku...
Du vyrai savo namų nepasiekė...
Šią savaitę buvo apraudoti ir du vienoje autoavarijoje žuvę vyrai. To paties antradienio vakarą, apie 18 valandą, netoli Siesikų miestelio (Ukmergės rajonas) važiuodamas į namus (tuo metu šiame miestelyje jis atliko kanalizacijos tiesimo darbus) savo automobilio nesuvaldė ukmergiškis Rimantas Zimblys (35 m.). BMV vairavęs bendrovės "Ukmergės statyba" darbuotojas greičiausiai nepasirinko saugaus greičio, nes jo automobilis išlėkė į priešpriešinio eismo juostą ir rėžėsi į pakelės medį. Rimantas ir kartu su juo važiavęs Petronių kaimo gyventojas Ivanas Trofimliukas (55 m.) žuvo iš karto. Iš žiauriai sulamdyto BMV vyrų kūnus išlaisvino gelbėtojai. Ukmergės rajono policijos pareigūnai patikino, jog tame kelio ruože nebuvo jokių kliūčių, tačiau nelaimės dieną oro sąlygos nebuvo labai palankios: lijo lietus ir asfalto danga buvo šlapia. Esą vairuotojas turėjo į tai atkreipti dėmesį ir būti atsargesnis.
R. Zimblys su žmona ir mažamečiu sūnumi gyveno Ukmergėje. Jie buvo neseniai įsikūrę viename iš Jaunimo gatvės daugiabučių. Spėjama, jog kartu su Rimantu žuvęs I. Trofimliukas į BMV įsėdo, paprašęs jį pavėžėti. Vyriškis į automobilio bagažinę buvo įkėlęs ir savo dviratį. Nuolatinio darbo neturėjęs I. Trofimliukas pastaruoju metu buvo įsiregistravęs darbo biržoje, kurios siuntimu dirbo viešuosius darbus Siesikų seniūnijoje. Šios seniūnijos darbuotoja žuvusiajam neturėjo jokių priekaištų. Esą jis visuomet sąžiningai atlikdavo bet kokius darbus: kapodavo malkas, šienaudavo, tvarkydavo aplinką...
Antradienis paskutine gyvenimo diena tapo ir kelkraštyje sustojusiam dviratininkui K. Rudžiui (49 m.). Kelio Kaunas - Jurbarkas - Šilutė - Klaipėda 148-ajame kilometre, ties Anužių kaimu, jį patrenkė ir mirtinai sužalojo "Audi 80" vairavęs devyniolikmetis A. Bardauskas.
