Virginija GRIGALIŪNIENĖ
- Pradėjus temti užsidarome trobose ir drebame, kad tik neužeitų plėšikai, - "Akistatos" korespondentei skundėsi Pasvalio rajono Deglėnų kaimo gyventojai. - Nors nėra jokios būtinybės, iki pusiaunakčio kambariuose laikome uždegtą šviesą - mezgame, skaitome ar dar kuo kitu užsiimame - kad mažiau laiko liktų miegui, kad greičiau išauštų... Sveiki ir gyvi sulaukę ryto, džiaugiamės kaip maži vaikai naujais žaislais, dėkojame Dievui, kad apsaugojo nuo plėšikų...
Neramius laikus išgyvenančius deglėniškius dar labiau įbaugino įžūlus plėšikų išpuolis prieš vienišą kaimo senolę Valeriją Jusienę (80 m.). Į trobą jėga įsibrovę plėšikai senutę ne tik žiauriai sumušė, atėmė pinigus, bet ir padegė jos trobelę.
- Tuo metu jau gulėjau, bet dar nemiegojau, - korespondentei pasakojo Valerija Jusienė. - Skaičiau "Akistatą". Staiga girdžiu - kažkas brazdinasi apie langus. Taip ir išpylė šaltas prakaitas - ar nebus plėšikai?
Kai įtartini garsai bei vyrų šneka pasigirdo ir prie durų, senolė iškart kambaryje užgesino šviesą ir pasiteiravo, kas ir ko pageidaująs.
- Duok dešimt litų, įsileisk, - pasigirdo iš lauko pusės.
Nors durys iš vidaus buvo užrakintos įleidžiama spyna, Valerija iš visų jėgų į jas atsirėmė ir net nemanė nepažįstamojo įsileisti. Tas tipas duris iš pradžių bandė išstumti, o nepavykus ėmė kapoti kirviu. Netrukus jis su visomis durimis įvirto vidun ir vargšę senutę prispaudė prie grindų.
Buvo tamsu, tad Valerija įsibrovėlio neatpažino (antrasis plėšikas, kaip Valerija suprato, liko lauke). Pagriebęs už plaukų, niekšas moterėlę ėmė tampyti po kambarį, spardė ir reikalavo pinigų. Grasino ir peiliu - buvo jį įrėmęs Valerijai į kaklą, supjaustė rankas. Ką darys vargšė senutė - atidavė turėtuosius 200 litų - vos prieš dešimtį dienų gautą pensiją. Plėšikas riktelėjo: "Mažai!", tačiau kai virtuvėje užsidegęs šviesą grobį susiskaičiavo, atlėgo... Sumuštą senutę palikęs kambaryje, nenaudėlis atsuko abu virtuvėje stovėjusius apypilnius dujų balionus ir uždegęs pasišalino.
Šoko apimta Valerija Jusienė ne iškart susigaudė, ką išsinešdindamas niekšas padarė. Išvydusi didelę liepsną, senutė iš paskutinių jėgų pasiekė virtuvę ir šiaip ne taip, apsideginusi rankas, vieną liepsnojantį dujų balioną užsuko, o kitą išrideno į lauką. Ir nušlubavo pas kaimynus šauktis pagalbos.
Plėšikai, matyt, kažkur netoliese lūkuriavo ir laukė, kada liepsna apims visą trobelę. To nesulaukę sugrįžo ir, aplieję degiu skysčiu, padegė vieną trobos sieną.
Kai Valerija Jusienė grįžo namo lydima kaimynų, ugnis nuo sienos jau buvo persimetusi į medines stogo konstrukcijas. Atvykę gaisrininkai ugnį užgesino, tačiau namelio stogo bei kambariuose ir palėpėje buvusio močiutės turto išgelbėti nebespėjo. Sudegė ir atskirai laikyti laidotuvėms sutaupyti pinigėliai...
- Nujautė širdis, kad sulauksiu plėšikų, - dejavo ir be pinigų, ir be trobelės likusi ligota senolė. - Gal prieš kokį mėnesį, irgi vakare, dviese taip pat veržėsi vidun, bet pravėrę lauko duris ir išgirdę, kad turiu viešnią, pasitvarkyti padedančią moterį, dar kokią valandą - abi girdėjome - patrepsėjo šaltyje ir nuėjo...
Valerijai tuomet pasigirdo, jog tarpdury sušnekėjo ne per toliausiai gyvenanti Jūratė Kinderytė, vos per dvidešimtmetį perkopusi dviejų mažų vaikelių motina. Kartu su ja, Valerijos manymu, buvo ir sugyventinis Vytautas Valentinavičius. O apie šią porelę Deglėnuose jau seniai sklinda labai negražios kalbos.
Pernai vasarą, kaip pasakojo deglėniškiai, Jūratė, būdama nėščia, per langą įsibrovė į vienos karvę pardavusios moterėlės namus ir pavogė pinigus, tačiau visą kaltę prisiėmė sugyventinis Vytas. Girdi, Jūratė greičiausiai jį prispaudusi taip padaryti... Tad kai kaimo gyventojai sužinojo, kad Vytautą Valentinavičių kitąryt po V. Jusienės apiplėšimo policija išsivežė apklausti, ne vienam kilo įtarimas, jog taip greičiau galėtų padaryti ne Vytas, o jo "pašėlus boba".
- Čia tikrai ne Vyto darbas, - sutikta netoli Deglėnų parduotuvės, "Akistatos" korespondentei pareiškė Jūratė Kinderytė. - Aš visą dieną pas motiną gėriau, o jis namie saugojo vaikus. Kaip būtų galima juos palikti vienus - dar visai maži, vienas - penkerių, kitas - tik pusės metų!
Kol kas Vytautas ir nekaltinamas - tik sulaikytas, tikrinamas jo alibi. Kaip pavyko sužinoti, bus patikrinta ir tai, ką iš tikrųjų tą vakarą veikė ir pati Jūratė. O kad aplinkiniai apie ją ir jos sugyventinį atsiliepia nekaip, Jūratė nesuka galvos. Liežuvis, girdi, be kaulo - tegu šneka, jei nori... Pasak Jūratės, Vytautui "gerai baigėsi" ir dėl ano apiplėšimo - gavo 15 000 litų baudą.
- Iš kur jis tiek pinigų paims - baudą turės pakeisti į paras. Tris mėnesius pasėdės ir sugrįš, - Jūratė kvatodamasi pareiškė įstatymus gerai išstudijavusi.
Iš šios karingai nusiteikusios moters kalbos buvo galima suprasti, jog tokiems kaip ji ar jos sugyventinis nėra baisūs jokie teismai ar kalėjimai.
