Daiva NORKIENĖ
Vieną dieną - prieš pat dabartinio Seimo rinkimus - mažas laikraštis "Alio, Raseiniai" išsipūtė mažne iki šalies dienraščių dydžio ir vietoje įprastų poros tūkstančių egzempliorių išsispausdino dvidešimties tūkstančių tiražu. Sakoma, kad dalį to tiražo žmonės išpirko po litą, kitus už dyką rajone išdalino dabartiniai Seimo nariai. Taigi lygiai pusė rajono (o jame, pasak statistikų, yra 40 000 gyventojų) "sužinojo", kad Seimo narys Kęstutis Skamarakas iš to norėjimo į Seimą "persikąs gerklę", kad jis, ko gero, ir nelabai žmogus, mat laikraštis jį sulygino ir su "pūliniu", ir su "kiaule bažnyčioje", ir su "vampyru". Tokia šios istorijos pradžia.
O pabaiga? Dėsninga, grynai lietuviška. Parėmusieji tokį leidinį šiandien tupi krūmuose ir su pasimėgavimu stebi, kaip devyni vilkai pjauna vieną vienintelę bitę, per neapdairumą pasidavusią visaliaudiniam priešrinkiminiam "pamišimui".
Užsakė ar neužsakė?
Raseiniai - žymus rajonas, delegavęs į LR Seimą bene daugiausia narių. Vienas iš jų, Kęstutis Skamarakas, priskiriamas Seimo turtingiausiesiems ir pagal deklaruotus milijonus yra kažkur nelabai toli nuo garsaus Viktoro Uspaskicho. Beje, kaip ir pastarasis, K. Skamarakas yra "mylimas" Seimo Etikos komisijos. Mat pastaroji K. Skamaraką kartą jau svarstė už viešą kito seimūno Gintauto Mikolaičio apkaltinimą. Netrukus po pačių rinkimų K. Skamarakas žiniasklaidai užsiminė, kad G. Mikolaitis yra kaltas dėl kai kurių jo bėdų.
- Aš ir šiandien galiu tą patį pakartoti, nes tai - tiesa! - vos prieš kelias dienas "Akistatai" tvirtino K. Skamarakas. - G. Mikolaitis (šis buvo K. Skamarako konkurentas rinkimuose - D. N.) ir V. Knašys (tas pats, buvęs žemės ūkio ministras - D. N.) užsakė "Alio, Raseiniai" laikraštį išleisti milžinišku tiražu, sumokėjo pinigus ir dar patys jį platinti padėjo. Tai argi ne jie iš dalies atsakingi dėl to, kas dabar vyksta su tuo leidinuku?
G. Mikolaitis, devintą valandą vakaro jau snaudęs (matyt, po įtemptų posėdžių Seime), nubudo prižadintas "Akistatos" skambučio. Į klausimą, ar pamena, kas prieš rinkimus apie K. Skamaraką buvo rašoma "Alio, Raseiniuose", atsakė nedelsdamas:
- Juk ten buvo rašoma tikrų tikriausia tiesa!
Žinoma, G. Mikolaitis "laikraščio neplatino, tiražo nefinansavo", o viską savo noru ir neskatinamas surašė pats leidėjas Virginijus Sendrauskas.
O įžeisti tai įžeidė
K. Skamarakas - vienas iš turtingiausių Raseinių žmonių, vadovavo kelių tiesimo įmonei, turi privačią televiziją ir kelis senovinius dvarus, kuriuos tikisi restauruoti ir kada nors paversti klestinčiais pramogų ir turizmo centrais. Biznį pradėjo nuo raugintų kopūstų, investicinių čekių supirkinėjimo ir pažinties su verslo ideologu Arvydu Stašaičiu. Daliai savo darbuotojų K. Skamarakas yra "nesivaldantis, piktas žmogus", "pamiršdavęs" laiku sumokėti net atlyginimus. Tokios žinios "iš apačių" prieš pat Seimo rinkimus buvo labai parankios žemaičių milijonieriaus oponentams. Bet spausdindamas apie tai medžiagą leidėjas privalėjo išklausyti ir K. Skamarako "rokundą". Neišklausė. Ir dar prirašė: "Pone K. Skamarakai, teisybės nei užmuši, nei nužudysi, nei paneigsi". Ir dar pridūrė, kad dabartinis seimūnas esąs tarsi koks pūlinys. Ir dar - lyg ir vampyras. Taigi pusė rajono gyventojų turėjo susidaryti nuomonę, jog jų kandidatas apskritai net nelabai žmogus.
Tačiau K. Skamaraką į Seimą išrinko. G. Mikolaitį, kuris, anot Kęstučio, "užpirko" laikraštį, - irgi. Ir tokią priešrinkiminėse batalijose nedalyvavusią Onutę Babonienę... Vadinasi, mažyčiam rajonui Seime atstovauja visa puokštė deputatų. Vadinasi, gyvenimas Žemaitijos pakraštyje turi labai sparčiai gerėti. Vadinasi, ir žmonės neturėtų būti tokie pikti. Tačiau įžeidimas, matyt, ne "rona", neužgis. Taigi ramus miestelio gyvenimas sutriko nuo naujų, cirką primenančių batalijų.
Desantas
"Alio, Raseinių" leidėją už garbės ir orumo pažeidimą teisė Šiaulių apygardos teismas (raseiniškis, matote, atsisakė). Priteisė 10 000 litų. Ir dar prieteisė už tai, kad leidinuką išplatino iki Seimo rinkimų likus mažiau negu 24 valandoms. Ir dar už kažką... Iš viso 17 000. Išieškoti pinigus (dėl panašių priežasčių) pamėgino ne vietiniai, o Jurbarko antstoliai. Regis, pasitelkę ginkluotus "Aro" pareigūnus. Tačiau prie redakcijos lango (ten pat - ir leidėjo butas) aršiai lojo galingas bulterjeras, o durys taip ir neprasivėrė.
Kadangi antstoliams iš pradžių nepavyko, į Raseinius atskubėjo Seimo vaikų teisių kontrolierė G. Imbrasienė, susirūpinusi, kad leidinuką platina mažamečiai vaikai. Nesvarbu, kad skurstančių šeimų atžalos prekiaudami reklaminiu laikraščiu kasdien užsidirba nuo kelių iki keliolikos litų. Pasirodo, pagal įstatymus mažamečiai triūsti neturi teisės, nes taip žalojama jauno žmogaus sveikata.
- Mes tave sužlugdysim, - nepasiduodančiai priešrinkiminės karštligės aukai (laikraščio leidėjui) pareiškęs vienas iš pareigūnų. - Jeigu ne šiandien, tai rytoj.
Ir vieną gražią dieną antstoliai areštavo... visą leidinuko tiražą.
"Alio, Raseinių" leidėjas V. Sendrauskas, dirbęs su išsimokėtinai pirkta kompiuterine aparatūra ir vis dar už ją neišsimokėjęs, gyvenąs nuomotose patalpose, jaučiasi likęs vienas karo lauke. Už 20 000 priešrinkiminių leidinėlių gautas pelnas seniai sutirpo, visi, kadaise džiūgavę pasiskaitę "gyvų priešrinkiminių anekdotų", jau seniai krūmuose. Vienas geras leidėjo draugas "Akistatai" prasitarė:
- Negi reikėjo taip? Su šakėm - prieš traukinį!
O gerbiamas Seimo narys Kęstutis Skamarakas iš anksto džiaugiasi galėsiąs padėti skurstantiems Raseinių seneliams ir apleistiems vaikams. Mat kas mėnesį labdarai skiriantis po 6 000 litų ponas Kęstutis žada pridėti ir tuos 10 000, priteistus jam už garbę ir orumą.
Moralas: kur du pešasi, laimi trečias. Ir dar... tupintieji krūmuose.
