Ramutė PEČELIŪNIENĖ
, Antradienį, pora valandų po vidurdienio, policija gavo pranešimą apie nuošaliame vienkiemyje Krekenavos seniūnijoje, Panevėžio rajone, rastą moters lavoną. Šią žinią pareigūnams pranešė maždaug už puskilometrio nuo nelaimės vietos gyvenantis Vitalijus Matulevičius. Vyriškis vėliau sakė, jog antradienį į jo namus atbėgo uždusęs, krečiamas drebulio, labai susijaudinęs Eugenijus Zubka. Vos spėjęs atgauti kvapą vyrukas išlemeno radęs negyvą savo kaimynę Vincentą Skaistutę Antanaitinę. V. Matulevičius suskubo iškviesti policiją, tačiau pats įvykio vieton eiti nedrįso. Vyriškis tikino pabijojęs net penkių palaidų, gerokai išalkusių mirusios šeimininkės šunų. Be to, jį nemaloniai nuteikė žinia, jog moters lavonas rastas be galvos. Kraupiausia tai, jog nužudytoji gulėjo savo troboje surištomis rankomis ir kojomis, o šiurpiai apkandžiota ir apdraskyta galva mėtėsi lauke, netoli laukujų durų. Išdaužyti namo langai, išversti daiktai, stalčiai, išmėtyti drabužiai leido daryti išvadą, jog 72 metų pensininkė tapo plėšikų ir žmogžudžių auka.
Tą pačią dieną buvo sulaikytas mirusios moters kaimynystėje gyvenantis, apie lavoną pranešęs Eugenijus Zubka (24 m.). Jau pirmąją sulaikymo dieną apklausiamas E. Zubka sakė, kad kaimynę gyvą matė prieš keletą dienų, ir daugiau nieko papasakoti negalėjo. Pirminės apžiūros metu pareigūnams kilo daug klausimų. Visų pirma buvo neaišku, kas atskyrė mirusiosios galvą nuo kūno. Ekspertai mano, jog tai galėjo padaryti išalkę šunys. Keturis mažesnius ir vieną didelį, vilkinį, labai piktą keturkojį, pavadintą Džekiu, moteris laikė norėdama apsiginti nuo nepageidautinų svečių. Būdama vieniša, V. S. Antanaitienė neslėpdavo jaučianti baimę, nors niekam nebuvo prasitarusi apie kokį nors bandymą įsibrauti į jos namus. Deja, nė vienas iš penkių sargų savo šeimininkės taip ir neišsaugojo... Trečiadienį po mirusios moters sodybą vis dar lakstė ir piktai lojo keli šunys. Džekis buvo ypač agresyvus. Kol kas kaimo gyventojai žadėjo neleisti į lauką savo vaikų. Esą jeigu jau alkani šunys paragavo žmogienos, gali mirtinai sudraskyti ir daugiau žmonių. Tačiau Krekenavos seniūnas Jonas Ulis, spėjęs pasirūpinti V. A. Antanaitienės šermenų bei laidotuvių reikalais, nepamiršo ir jos paliktų gyvūnų. Jis paprašė policininkų nušauti visus šunis, jeigu jų likimu nepasirūpins mirusiosios vaikai.
Atlikus ekspertizę paaiškėjo, jog nukentėjėlei buvo suduoti smūgiai į galvą, sumuštas visas kūnas. Šiurpaus nusikaltimo sukrėsti glitėniškiai tikino, jog V. S. Antanaitienė gyveno kukliai, nebuvo susikrovusi jokių turtų, neturėjo ir santaupų. Vienintelės jos pajamos buvo pensija. Tiesa, vasarą ji neatsisakydavo patalkinti kaimynams, pasižymėjo darbštumu, tačiau atlygį už darbą dažniausiai gaudavo maisto produktais, kartais buvo pavaišinama stipresniais gėrimais. Moteris nesiskundė jokiomis ligomis.
V. S. Antanaitienės vyras mirė maždaug prieš 10 metų. Dukra Rita bei sūnus Kęstutis su šeimomis įsikūrę atskirai. Vaikai motiną aplankydavo retai. Sėdusi ant savo pagrindinės transporto priemonės - dviračio, daug dažniau moteris pati važiuodavo pas juos į svečius. Močiutės itin laukdavo Papalčių kaime gyvenančios dukros Ritos Rimkevičienės vaikai. Paskutinį kartą senelė juos aplankė sausio 6-ąją. Lengvai įveikusi maždaug dešimties kilometrų kelią ir truputį pasisvečiavusi, moteris žadėjo kitąkart atvažiuoti gavusi pensiją. Deja, motinos Rita su mažamečiais vaikais - dukra Kristina, sūnumis penktoku Algirdu bei tik dvejų metukų Dariumi - taip ir nesulaukė, nors jau daugiau kaip savaitę neramiai žvilgčiojo pro langą.
