Jūsų merginos nėra būtinai tie žmonės, kurie jums patinka labiausiai. Paprasčiausiai jūs jas sutikote anksčiau nei kitas. Stok eilėn, perekšlė. Jeigu kreipčiausi į aukščiausią meilės reikalus tvarkančią valdybą, būtiniausiai būčiau išsirinkęs ją. Dėl jos atsisakyčiau daugelio mano nukabintų merginų.
Ji buvo supermodelis, mano supermodelis, viską sujaukianti supermoteris. Kas ji tokia? Xxxxxxxxx Xxxxxxx negali būti įvardyta dėl teisinių priežasčių. Ji buvo išskirtinai klasiška. Aš buvau aukščiausiai klasei priklausantis deklasuotas elementas. Jos natūrali transporto priemonė buvo "Concorde" - taip, kaip keliauja karalius. Mano natūrali transporto priemonė buvo greitosios pagalbos automobilis - taip, kaip keliauja karalienė. Jos minkštos smegenėlės jautė prielankumą man. Mano kietas galas jautė prielankumą jai. Ji buvo laiba, o aš šventasis. Dieta su Dievybe. Buvome pasipuošę brangakmeniais. Pasaulis buvo apakintas.
Kaip supermodelis ji atrodė ganėtinai įspūdingai. Ją supo tasai puikios kilmės dvelksmas. Retai pasaulyje pasitaikantis nuostabaus grožio veidas, tobulas savo brandžiu klasicizmu - graikiškas veidas transformuotas į amerikietišką. Tą, ką vyrai įžvelgia kitose moteryse būdami girti, joje jie pastebėdavo blaivut blaivutėliai.
Akivaizdu, kad jei jūs gaunate gryną grožį ir nieko daugiau, tai jūs gaunate maždaug geriausią Dievo sugalvotą dalyką. Dauguma vyrų, negalėdami pagauti auksinės paukštės, pasitenkina marinuota višta. Bet ši paukštė prigriebė mane kaip triušį.
Brangieji, ar jūs kada nors buvote nusikabinę supermodelį? Esu tikras, kad ne. Leiskite jums papasakoti, tai gan savotiška. Ko mes visi norime, tai objekto, kuris tiksliai atspindėtų tobulą mūsų pačių vaizdinį.
Panašiai kaip stovėdamas nuogas prieš veidrodį matai į tave iš jo žvelgiančią tobulybę, kurią nelabai jau ir pagražinsi. Taigi buvimas su ja šiek tiek priminė žiūrėjimą į veidrodį. Kalbu apie save, ne apie jus.
Tai, kad ji norėjo su manimi birbintis, mane nustebino. Po velnių, negi ji neskaitė "Londono dendžio pasakojimų"? Juk aš esu tasai, kuris gyvenimo horizontus praplėtė iki naujų užribių. Visą gyvenimą sėdėjau mėšlo krūvoje ir ją didinau. Kita vertus, ji buvo beveik tokia pat pasiutusi, kaip ir sumanymas taupyti pinigus savo senatvei. Ji nė minutei nenustodavo čiauškėti apie jogą, vegetarizmą, abstinenciją ir kitas sielos ligas. Galų gale vis dėlto egzistuoja tam tikra dvasinė ramybė, kurią suteikia pinigų turėjimas banke.
O ar ji mėgo pinigu$? Nemaniau, kad ji sanguliaus su kuo nors, gaunančiu mažesnį nei jos atlyginimą. Jos mažytėms akutėms sužibėti padėdavo arba godumas, arba jos pačios balso skambėjimas. Apskritai man nerūpi, kas sklinda iš moters burnos, jei tik galiu tą burną panaudoti ir kitiems dalykams. Bet to buvo per daug netgi man. Jos šnekėjimas tobuliausiai šioje žemėje priminė amžinąjį gyvenimą. Jai pradėjus kalbėti galėjai amžiams pamiršti apie jos burnos panaudojimą kitiems tikslams. Iš tiesų tyla buvo vienintelis auksinis dalykas, kuris jai nerūpėjo.
Tik viena dešimtoji asmenybės dalis yra matoma tarsi ledkalnio viršūnė, o likusios devynios dešimtosios tykiai ir grėsmingai glūdi pasislėpusios ir laukdamos savo valandos. Kardu ar bučiniu, prievarta ar bailumu užmušame meilę? Jei išdavystė yra neatskiriama nuo ištikimybės, tuomet aš kabėjau ant siūlo, o laikrodis tiksėjo. Laikas darėsi matomas - kiekvieną bučinį nugvelbdavau tarsi naktinis plėšikas ir laukiau peilio dūrio.
Ir sulaukiau. Gulėjau vienas lovoje su savo koteliu ir telefono rageliu. Telefonas suskambo. Skambino mano supermodelis. Ji taip pat gulėjo lovoje, bet buvo nė viena. Buvo kartu su savo mama.
Supermodelis: "Mielasis, tave rodo per televiziją. Mamytė ir aš manome, kad atrodai pritrenkiamai".
Aš (desperatiškai): "O Dieve! Kaip aš apsirengęs?"
Supermodelis: "Raudonu kostiumu. Juodais marškiniais".
Supratau, kad bus blogai. Rodė mano duotą interviu apie kekšiavimą. Siekdamas išblaškyti jos dėmesį, ėmiau itin garsiai rėkauti ragelin. Nieko gero. Kitame laido gale girdėjau save šnekantį iš televizoriaus: "Permiegojau su daugiau nei tūkstančiu prostitučių... Norėčiau, kad dėl to man labiau būtų gėda".
Po dviejų dienų laikraštyje pasirodė straipsnis apie mūsų pasirodymus viešumoje. Jame buvo sakoma, kad mano super modelis prieš tai susitikinėjo su milijardieriumi, o dabar su "Londono dendžio pasakojimų" autoriumi Horsley. Dar buvo sakoma, kad jos paskutinis vyriškis buvo Pietų Afrikos savininkas ir kad jis jai nupirko tokio dydžio deimantą, kad jį reikėjo saugoti banko rūsyje su ginkluota apsauga. O ar aš - klausė korespondentas - nupirksiu jai brangakmenį?
"Kokį akmenį? Luitą kokaino?" - atsakiau.
Neįsivaizduoju kodėl, bet ji paliko mane dėl kito milijardieriaus. Jei aš esu atstumtas aiškiai tai pasakant, tai šį faktą bandau priimti geranoriškai.
Xxxxxxx xxx xxxxxxxxxx. Eik xxxxxx su savo xxxxx, išsixxxx aukštielninka ir xxxxx. Na, žinoma, nė viena moteris neišteka dėl pinigų; jos pakankamai protingos, kad prieš ištekėdamos už milijardieriaus jį įsimylėtų. O, taip, visi sako, kad nesvarbu išvaizda, nesvarbu amžius, nesvarbu pinigai. Tačiau dar niekada neteko sutikti merginos, kuri būtų įsimylėjusi bankrutavusį bjaurų sukriošėlį.
Jums pasisekė, jei mergina, kurią įsimylėjote, jums kartu dar ir patinka. Bet galbūt aš esu per griežtas. Juk nekritikuojame ryklio, kurio visą egzistenciją sudaro paklusimas instinktams ir periodiškas dauginimasis. Noriu pasakyti, kad jokių kitokių pomėgių jie neturi. Pripažinkime: neturėdamas atitinkamų finansų nesuoksi ir meilės romansų.
Apskritai moterų sugebėjimai primena vištos sparnus. Jie įgalina jas bėgti, tačiau neleidžia skrieti. Visuomet su moterimis elgiausi kaip su auklėmis, senutėmis ir užpakalį turinčiomis karvutėmis (ar pamiršau paminėti, kad ir kaip su prostitutėmis?), bet mano supermodelis buvo ypatingas atvejis.
Tačiau visa tai turėjo baigtis. Juk aš esu įsimylėjęs save. Žavėdamasis ja buvau neištikimas. Dar blogiau tai, kad būdamas monogamiškas vieną moterį dariau laimingą, bet visas likusias pasaulio moteris - nelaimingas. O kokią gi aš turiu teisę taip daryti?
Nors ir kaip švelniai tave glostytų kažkieno ranka, vis vien ji lieka tave kaustančia grandine. Ir puiku, brangieji mano skaitytojai. Aš atsikračiau grandinių ir vėl dėviu savo karūną. Visam laikui išsivadavau iš slegiančio, niūraus amžinos meilės kalėjimo. Niekada daugiau nesitikėsiu savo išsigelbėjimo iš asmens, kuris būtų toks pat mielas, kaip ir aš. Na ką gi. Maniau, kad esu įsimylėjęs, tačiau išaiškėjo, kad šis atvejis nėra piktybinis.
© Sebastian Horsley
Iš anglų k. vertė Rimas Zakarevičius
Šiuo adresu ([email protected]) jūs galite rašyti savo komentarus autoriui. Kadangi Sebastianas dar neišmoko lietuviškai, reikėtų juos rašyti angliškai.
O jei norite daugiau sužinoti, kas yra Sebastianas Horsley, skaitykite čia (http://www.omni.lt/?rask$9359_16011$z_87630).
