Šiaulių gydytojas Povilas Pečiulis galėjo būti nužudytas dėl per internetą plintančių paistalų apie pasaulio pabaigą. Baisų nusikaltimą jo sūnus Vytautas galėjo įvykdyti įtikėjęs apie planetos Nibiru artėjimą prie Žemės ir su tuo siejama pasaulio pabaiga, esą įvyksiančia 2012 metų gruodžio 21 dieną (2012-12-21).
Nuo anunakių - į kalnus
Apie artėjančią pasaulio pabaigą skelbiama daugybėje tinklapių, kai kurie jų yra registruoti Lietuvos zonoje. Manoma, jog jautrus jaunuolis vien dėl internete skelbiamų paistalų metė studijas ir ėmė ruoštis pasaulio pabaigai.
Apie artėjančią pasaulio pabaigą ir jį apsėdusius "atvykėlius iš dangaus anunakius - Nibiru planetos gyventojus" - Vytautas Pečiulis yra prasitaręs dar prieš tėvo nužudymą. Anot įvairių šaltinių, jaunuolis dar prieš tėvo nužudymą yra aplinkiniams sakęs kaupiąs maisto atsargas ir besiruošiąs važiuoti į kalnus.
59 metų P. Pečiulis savo namuose buvo nužudytas spalio 11 dieną Konfliktas galėjo įvykti dėl to, kad tėvas sūnų buvo uždaręs į psichiatrijos kliniką. Peiliu subadęs ir gabalais sukapojęs tėvą, kūno dalis sūnus paslėpė miške skirtingose vietose.
Gali būti, jog apie nežemiškas būtybes jaunuolis viską išsigalvojo, o planuodamas žiaurų nusikaltimą specialiai net ėmė kaupti maisto atsargas kelionei. Tai turėtų nustatyti ekspertai. Psichiatrinė ekspertizė gali užtrukti apie pusę metų.
Teisėsaugininkai, tirdami Šiaulių gydytojo nužudymo aplinkybes, aptiko V. Pečiulio automobilį, kuriame rado maisto atsargų ir kelioninių rakandų. Manoma, kad tam jis išleido tėvo studijoms duotus pinigus.
Suimtas V. Pečiulis teisėsaugininkams ėmė pasakoti apie neįtikėtiną artimą pasaulio pabaigą, keistas nežemiškas būtybes.
Išsigelbės dešimtadalis žmonijos?
Jau keleri metai internete skelbiami gandai apie Saulės sistemą ištiksinčią katastrofą, kuri neva yra paminėta šumerų raštuose. Šumerų paslaptyse yra minima mistinė aukštaūgių gentis anunakiai, kurie turi fantastinių savybių - jiems net negalioja fundamentalūs fizikos dėsniai. Anunakiai - Nibiru planetos gyventojai ("Nibiru" apytikslis vertimas iš šumerų - "keltas").
Anot fantastinės teorijos, Nibiru prie žemės priartėja kas 3600 metų. Pasak skelbiamų gandų, 2012 metais šiai senoviniuose raštuose minimai planetai priartėjus prie Saulės sistemos, įvyks globalūs pakitimai. 2014 metais Jupiterio dydžio Nibiru esą kirs Saulės sistemą ir, sunaikinusi viską, kas gyva Žemėje, praskries toliau savo orbita ir paliks Saulės sistemą. Kita vertus, prieštaringos legendos tvirtina, kad dešimtadaliui žmonijos pavyks išgyventi.
Akivaizdžios nesąmonės internete dar yra pagrindžiamos iškraipytais NASA pranešimais. Ir ne tik internete. Apie paslaptingąją planetą ir jos esą būsimą susidūrimą su Žeme parašytos kelios knygos.
Paslaptingas majų kalendorius
Nuo praėjusio lapkričio populiariuose Amerikos knygynų tinkluose pasirodė mažiausiai 4 knygos apie 2012-uosius metus. Visos jos pasirodė po 2006 metų gegužę knygos "2012-ieji: Kecalkoatlio sugrįžimas" sukeltos populiarumo bangos. Per mėnesį buvo parduoti keli tūkstančiai jos egzempliorių, o tiražas viršijo 40 000.
Be to, prie domėjimosi majų civilizacija iš dalies prisidėjo ir 2006-ųjų gruodį kino ekranuose pasirodęs Melo Gibsono filmas "Apokalipto".
Knygų autorių nuomonės apie tai, kas laukia žmonijos 2012 metų gruodžio 21 dieną, kai majų didžiojo ciklo kalendorius pasibaigs, kartu pažymėdamas ir 5126 metų eros pabaigą, išsiskyrė. Kai kurie autoriai pranašauja globalinę katastrofą, o kiti leidėjai ėmėsi rėžti sparną apie tuos skaitytojus, kurie tiki, kad žmonija pati sukuria ekologines katastrofas ir jai žūtbūtinai reikia senovės žmonių išminties.
Tačiau mokslininkai griežtai atmeta bandymą susieti senovės majus su šiuolaikiniu misticizmu. Majų civilizacija Centrinėje Amerikoje, garsi savo rašto sistema, matematika ir astronomija, savo brandą buvo pasiekusi tarp 300 ir 900 mūsų eros metų. Didžiojo ciklo kalendorius, kuris buvo nustotas naudoti po ispanų kolonizacijos, apima daugiau nei 5000 metų, o jam pasibaigus metai vėl pradedami skaičiuoti nuo nulio. "Senovės majai ypatingomis iškilmėmis pažymėdavo pilnojo ciklo pabaigą", - sako Centrinėje Amerikoje raidos tyrimų fondo Floridoje direktorė Sandra Nobl. Pasak jos, vadinti 2012 metų gruodžio 21 dieną Paskutiniojo teismo diena arba data, kuomet prasidės kosminio masto pasikeitimai, - visiška profanacija, o daugeliui tai tiesiog galimybė pasipildyti kišenes. Dalis mistikų 2012 metus sieja su žvaigždėmis. Per 2012-ųjų žiemos saulėgrįžą Saulė atsidurs vienoje linijoje su Paukščių Tako centru - pirmąkart per maždaug 26 000 metų. O tai reiškia, kad "tas energijos srautas, kuris paprastai sklinda į Žemę iš Paukščių Tako centro, neišvengiamai bus pertrauktas 2012 m. gruodžio 12 d. 23 val. 11 min. universaliu laiku". Tačiau mokslininkai abejoja, kad senovės majai būtų teikę tokios didelės reikšmės šiam žvaigždžių išsidėstymui, jei iš viso žinojo, kad jis bus. "Astronomai iš esmės sutaria, kad patys majai to negalėjo žinoti, - teigia majų astronomijos specialistė ir Floridos gamtos mokslų istorijos muziejaus kuratorė Siuzan Milbrat - Mes neturime jokių šaltinių ar liudijimų, patvirtinančių, kad jie šią akimirką laikė pasaulio pabaiga". O Floridos universiteto antropologė Siuzana Gilespi teigia, kad 2012-ųjų metų fenomeną sukūrė žiniasklaida ir žmonės, kurie naudojasi majų istorija siekdami savo asmeninių tikslų.
Marsas - tarptinė stotelė
Labai įdomus ir įvairų Nibiru teorijų pasaulyje žinomas asmuo yra Zacharijus Sičinas. Būtent jis ir užvirė visą šią košę. Jis pats užsiiminėjo šumerų tekstų vertimais bei jų interpretacijomis. Jis teigia, kad Žemė buvo aplankyta grupės ateivių iš kažkurios Saulės sistemos planetos. Jo teorijos laikomos pseudomokslinėmis ir niekas į jas rimtai nereaguoja. Z. Sičinas kalba ne tik apie Nibiru, bet ir apie planetą Tiamatą. Pastaroji, pasako jo, galbūt egzistavo tarp Marso ir Jupiterio. Tai buvo klestintis pasaulis, turėjęs vešlią augmeniją, vandenynus ir panašiai, bet šį objektą sunaikino didelė planeta arba maža žvaigždė (objektas, 20 kartų didesnis už Jupiterį). Ši planeta Saulės sistemą esą kirto prieš 4 milijardus ir 65 milijonus metų. Tiamatas susidūrė su kažkuriuo Nibiru palydovu, o susidūrimo nuolaužos suformavo asteroidų juostą, Žemę ir Mėnulį. Z. Sičinas taip pat teigia, kad Plutonas buvo Saturno palydovas, tačiau, pro šalį praskriejus Nibiru, buvo išmestas laukan ir tapo savarankišku kūnu. Na o, Marsas anunakiams buvo tarpinė stotelė iš Nibiru į Žemę.
Tyrimai rodo, kad pirmieji Žemės vienaląsčiai buvo neįtikėtinai sudėtingi. Tuo labiau kad visi gyvi organizmai Žemėje turi tą patį genetinį kodą - o tai reiškia, kad gyvybės šaltinis Žemėje buvo vienas. Tai kas pasėjo tą pirmąją gyvybės sėklą Žemėje? Tikriausiai Žemė "gyvybės virusu" užsikrėtė susidūrimo su Nibiru metu.
Va šumerai puikiai žinojo apie Nibiru planetą. Šumerai žinojo daugybę dalykų, kurie niekaip netelpa į istorikų jiems skiriamą nišą. Pasak Z. Sičino, jie išmanė apie Saulės sistemos sandarą, kurioje buvo Saulė (sfera arba Apsu), Merkurijus (Mummu), Venera (Lahamu), Žemė (Ki), Mėnulis (Kingu), Marsas (Lahmu), Jupiteris (Kišar), Saturnas (Anšar), Uranas (Anu), Neptūnas (Ea), Plutonas (Gaga) ir Mardukas arba Nibiru.
Bet, atidesni ir rimtesni šumerų tekstų tyrinėtojai sako, kad šumerai niekad nemanė, kad savo legendose pasakoja apie dviejų planetų susidūrimą... Pats žodis "Nibiru" yra senovinis, bet juo vadinama ne planeta - jis reiškia keltą, nors kai kuriuose babiloniečių tekstuose, jis, kaip ir Mardukas, apibūdina Jupiterio judėjimą.
Mūsų protėviai - anunakiai...
Taip pat teigiama, kad šumerai bendravo su anunakiais - 3 - 5 metrų ūgio "mirtingais dievais", kurių gyvenimo trukmė - 360 000 metų. Biblijoje juos atitinka nefilimai, kuriuos daug kas klaidingai vadino milžinais. Pasak šumerų, Žemėn jie pateko iš dangaus, buvo tyrinėtojai bei kolonizatoriai. Anunakiai statė milžiniškus miestus Egipte bei Pietų Afrikoje. Anunakių palikuonys greičiausiai įkūrė Atlantidą ir faraonų pavidalu valdė Egiptą. Dabar jie taip pat esą gyvena tarp mūsų, paprastai slapstosi masonų ložėse.
Esą daugmaž prieš 450 000 metų anunakių planetoje atsirado problema, panaši į tą, kurią mes turime su ozono sluoksniu. Jų mokslininkai sugalvojo tokį bėdos sprendimo planą: aukštuose atmosferos sluoksniuose paskleisti daug auksinių dulkelių, kad jos atspindėtų kenksmingus saulės spindulius. Tam jie planavo susmulkint didelį aukso kiekį.
Sprendžiant iš šumerų kronikų, kur nupiešti kosminiai laivai su ugnimis, jų tuometinė technika buvo daugmaž tokia pat, kaip mūsų dabar. Jie turėjo laukti, kol Nibiru ir Žemė bus pakankamai arti. Daugiau kaip prieš 400 000 metų jie atsiuntė čia savo komandą.
Po ranka jiems pasipainiojo pirmykščiai žmonės - Homo erectus. Atlikę keletą genetinių eksperimentų kažkur centrinėje Afrikoje virš tų savo aukso kasyklų, anunakiai sujungė jų genus su saviškiais ir taip atsiradome mes, protingieji žmonės. Kadangi vystėmės gana neblogai, kai kuriems anunakiams patiko mūsų patelės ir jie su jomis kryžminosi. Aukštesni vadai dėl to supyko ir nusprendė, kad reikia leisti žmoniją sunaikinti per potvynį, kuris prasidės Nibiru priartėjus prie Žemės. Vis dėlto toks Enkis, pats dalyvavęs genetiniuose eksperimentuose, dalį žmonių išgelbėjo.
Taigi, besiruošdami smagiesiems 2012 metams, pasistatykite tvirtas valtis (jei tikite tvano teorija, juk kažkada bent vienas jau buvo dėl tos Nibiru), sukrapštykite kiek tik galima aukso ir padėkite matomoje vietoje (kad svečiams nereikėtų vargintis ir ieškoti), o merginos tegul pasistengia išsiveržinėjančių ugnikalnių fone atrodyti seksualiai - gal koks milžinas jas išsiveš į savo planetą.
