Vengrų kilmės žydas milijardierius, spekuliantas ir filantropas George’as Sorosas turėtų dairytis prabangaus vienuolyno.
Mat gudrusis finansininkas skyrė dešimtis milijonų dolerių prieš George’ą W. Bushą nukreiptai agitacijos kampanijai ir visuomeninėms organizacijoms. Kažkada sėkmingai sugebėjęs keisti pasaulio valiutų kursus, G. Sorosas buvo taip įsitikinęs savo politinių investicijų pelningumu, kad viešai pasižadėjo išeiti į vienuolyną, jei jo bendravardis Bushas laimėtų rinkimus. Vienuoliai turėtų sulaukti įdomaus kliento.
Praėjusio amžiaus aštuntojo dešimtmečio Holivudo numylėtinis, populiaraus “Sundance” kino festivalio įkūrėjas, amžinas blondinas žydromis akimis Robertas Redfordas turėtų ieškotis naujos gyvenamosios šalies kitoje valstybėje. Kaip ir nemažai kitų, vilas, lėktuvus ir ne vieną nulį prie sąskaitų bankuose turinčių įžymybių, Redfordas yra liberalas, tiesa, ne toks, kokiais juos įsivaizduojame Europoje. Turtingieji JAV liberalai yra tikri kairieji, neretai turintys ir mums jau sunkiai suvokiamų marksistinių sentimentų. Redfordas prisiekinėjo emigruosiąs iš JAV, jei Bushas laimės rinkimus. Dabar dešiniųjų pažiūrų komentatoriai spėlioja, kur - į kairiųjų mėgstamą Prancūziją ar į Kroatiją, kurios nuostabios vietovės ir apleistos pilys vilioja lig šiol apie šalies egzistavimą nieko nežinojusias įžymybes, patrauks nusivylęs ir senstelėjęs gražuolis.
Reperis Eminemas ir patriotiškasis rokeris Bruce’as Springsteenas turėtų užsidaryti įrašų studijose ir kurti graudžias pralaimėjimo balades. Iš pašėlusių muzikantų tapę aktyviais agituotojais, jie prakišo. Didžiuliam pergalės koncertui Bostone pastatyta scena, buvo išrinkinėjama dar tuomet, kai džiaugtis čia turėjęs Johnas Kerry tik ruošėsi paskambinti į Baltuosius rūmus ir pasveikinti tikrąjį nugalėtoją. Žymių, turtingų ir įtakingų, davusiųjų keisčiausius įžadus, siekiant amerikiečius įtikinti nebalsuoti už George’ą W. Bushą JAV prezidento rinkimuose sąrašą galima būtų tęsti.
Nejauku ir viešai savo paramą pralaimėjusiam Johnui Kerry reiškusiam vienam didžiausių Amerikos dienraščių “The New York Times”, sunkiai savo nusivylimą tramdė ir pagrindinių JAV televizijos nacionalinių kanalų vedėjai, ir senokai objektyvumą praradusios bei blunkančios CNN naujienų kanalo žvaigždės. Todėl, jeigu ir toliau manote, kad CNN yra geriausias informacijos šaltinis, o Lietuvos spaudoje itin dažnai cituojamas “The New York Times” yra JAV žurnalistikos etalonas, galite spėti tik mažiau nei pusės amerikiečių nuotaikas. Ir, žinoma, nė viena minėta televizija ar dauguma vadinamosios pagrindinės JAV žiniasklaidos neprimins G. Sorosui ar R. Redfordui jų duotų pažadų, kaip ir stengsis kuo greičiau pamiršti visiškai klaidingus apklausos duomenis, rinkimų dieną pradėtus skelbti remiantis jau balsavusių piliečių atsakymais. Galime tik pasidžiaugti, kad žiauriai klysti gali ne tik Lietuvos sociologinių apklausų rengėjai.
Todėl nenuostabu, kad kitos pusė amerikiečių nuomonę ginantis ir gerokai nei CNN populiaresnis “Fox news” kanalas, solidusis dienraštis “The Wall Street Journal” ir pagaliau itin JAV populiari interneto žiniasklaida, turinti daugiau skaitytojų nei spausdintiniai leidiniai, taip apibūdino rinkimus: “Amerikos pergalė ir senosios žiniasklaidos pralaimėjimas”. Ir pabrėžė, kad nugalėtojas gavo daugiausia rinkėjų balsų per visą JAV prezidento rinkimų istoriją, kad pirmą kartą nuo 1988 m. rinkimus laimėjo kandidatas, gavęs ne šiaip daugiau, bet daugiau nei pusę rinkėjų balsų, ką jau kalbėti apie įspūdingą G. W. Busho partijos pergalę Kongreso ir Senato rinkimuose. Nuostabu ir tai, kad G. W. Busho rėmėjai nekalbėjo apie dvi Amerikas.
Lietuvius turėtų paguosti, kad yra ne tik dvi Lietuvos, bet ir dvi Amerikos, nors ir vienu, ir kitu atveju tai daugiau terminų ekvilibristika nei tikrovė. Rinkimai baigėsi ir amerikiečiai po poros savaičių šveis Padėkos dienos kalakutus, pirktus tose pačiose parduotuvėse ir keptus pagal tuos pačius receptus, ir tik nuolat save sureikšminti siekiantys komentatoriai bei aršiai politikuojančios pramogų verslo įžymybės graudensis dėl dviejų Amerikų.
Ir dar lietuviams turėtų tikti dvi frazės iš labai protingai parašytos G. W. Busho kalbos: “Kai veikiame kartu, Amerikos didybei nėra ribų… Turime vieną šalį, vieną Konstituciją ir viena ateitis vienija mus”. Pakeiskime žodį “Amerika” žodžiu “Lietuva” ir mažiau vargti teks mūsų kalbų rašytojams.
