Albertas ONIŪNAS
Karpių veisimo tvenkiniai, esantys abipus autostrados Kaunas - Klaipėda, vos pravažiavus Kalnujus, žinomi daugeliui. Karpiai čia buvo auginami dar sovietmečiu. Artėjant privatizacijai, žuvininkystės tarybinis ūkis pamažu tapo nuostolingas ir ėmė merdėti. Tvenkinius privatizavus, tarybinio ūkio direktorius Česlovas Kenstavičius tapo UAB "Raseinių žuvininkystė" generaliniu direktoriumi. Reikalai netrukus pagerėjo, karpiai čia vėl auginami. Neseniai prie tvenkinių pastatytas įspūdingas žvejybos ir poilsio kompleksas, kurio atidarymo metu juostelę iškilmingai perkirpo Seimo pirmininkas Artūras Paulauskas.
Tačiau klestintis ūkis turi problemų dėl žuvų vagių. Nors prie tvenkinių kasnakt budi 2-3 sargai su automobiliu, nuolat atsiranda mėgėjų užmesti tinklus. O kaip elgiamasi su tokiais mėgėjais, kai juos sučiumpa sargai - klausimas sudėtingas.
Išsigelbėjo tik vienas
Rugpjūčio 8-ąją kaunietis Rolandas Gedminas (38 m.) su netoliese gyvenančiu draugu Romualdu Silicku išsiruošė žvejybon ir vakare automobiliu "VW Passat" išvyko Kryžkalnio link. Automobilį draugai paliko Kalnujų degalinėje, o patys patraukė prie didžiulio tvenkinio, priklausančio UAB "Raseinių žuvininkystė". Pasak R. Silicko, abu sutūpė ant kranto. Tuojau pat į juos buvo nukreiptas tvenkinio sargų žibintuvėlis, liepta atsistoti. Abu puolė į vandenį, tačiau R. Gedminas greitai nusprendė grįžti ir pasiduoti sargų malonei. R. Silickas plaukė ir brido atokesnio tvenkinio kranto link tikėdamasis pasprukti. Tai jam pavyko - išlipo į krantą visas šlapias ir nukulniavo prie degalinės. Kadangi neturėjo raktelių, vyrukas į automobilį pateko per bagažinę. Kurį laiką patūnojęs automobilyje ir nesulaukęs draugo, R. Silickas nuėjo į degalinės parduotuvę nusipirkti cigarečių. Grįžęs pamatė į aikštelę įsukančius du visureigius. Iš vieno jų išlipo vienas UAB "Raseinių žuvininkystė" akcininkų, Raseinių rajono tarybos narys Jordanas Kenstavičius, kaimiečių vadinamas Džordžu. Jis apžiūrėjo pasatą ir netrukus išvažiavo. Iš antrojo visureigio išlipo bendrovės generalinis direktorius, Liberalų partijos Raseinių skyriaus pirmininkas Česlovas Kenstavičius bei policininkas. Jie atsinešė kauniečių prie tvenkinio paliktus daiktus, taip pat automobilio raktelius. R. Silickas buvo nugabentas į Raseinių policijos komisariatą, iš kurio paleistas tik kitos dienos popietę.
Smurto žymės
Taip R. Silickas sėkmingai grįžo namo, o R. Gedminas dingo. Jo žmonai Živilei Raseinių policija, po nakties įvykių praėjus 9 valandoms, pranešė, kad vyro kūno tvenkinyje ieškos narai. Po dvi dienas trukusių paieškų kūnas buvo rastas - be vieno sportinio bato, be treninginių kelnių. Galvoje ir kai kuriose kitose kūno vietose buvo matyti sumušimo žymės. Palaidojusi vyrą, Ž. Gedminienė su pareiškimu kreipėsi į Raseinių prokuratūrą ir paprašė iškelti baudžiamąją bylą dėl R. Gedmino nužudymo. Tačiau kol kas bylą kelti neskubama, nes, preliminariais Teismo medicinos ekspertų duomenimis, R. Gedmino mirties priežastis - paskendimas, o minėti sužalojimai įtakos mirčiai neturėjo. Žinoma, su tokia išvada bylą dėl nužudymo iškelti sunku.
Ruošėsi į turgų
"Akistata" jau ne kartą rašė apie svetimų žuvų mėgėjų likimus. Dažniausiai jie tragiški. Kuršmarėse žvejai, aptikę vagis prie savų tinklų, padaro savo teismą: irklu per galvą ir - į vandenį. O vėliau nelaimėlių kūnai aptinkami su nedideliais sužalojimais ir mirties priežastis būna paskendimas. Tokių atvejų būta ir Kauno mariose, ir kituose vandens telkiniuose. Tik labai retai keliamos baudžiamosios bylos dėl nužudymo. Galbūt ir Raseinių tvenkiniuose - analogiškas atvejis? Kad kauniečiai kėsinosi vogti žuvis, abejonių beveik nėra. Įvykio vietoje nerasta meškerių, užtai rastas pastatytas tinklas. Taip pat vonelės karpiams dėti, o Č. Kenstavičiaus teigimu, ir svarstyklės. Matyt, tinklais sugautas žuvis ryte ketinta vežti tiesiai į turgų.
Prie šalimais esančio žuvų šėrimo bokšto buvo prirakinta žuvininkų valtis. Kauniečius sulaikius apsižiūrėta, kad valties spyna numušta, o tai reiškia, kad ja pasinaudota merkiant tinklus. Taigi buvo visos sąlygos įvykti Linčo teismui. Nebūtina žmogų primityviai uždaužyti - po to kiltų problemų dėl kūno paslėpimo ir panašiai. Galima liepti plaukti į kitą krantą, o tenai pasitikus nuvaryti atgal ir taip gainioti, kol žmogus paskęs. R. Gedminas buvo geras plaukikas, nemenko kūno sudėjimo, tad kyla klausimas, ar galėjo jis paskęsti?
Tvenkiniai yra seklūs, gylis siekia metrą ar šiek tiek daugiau. Tačiau vidury eina apie 50 metrų pločio vaga, kur gylis siekia ir tris metrus. Čia paskęsti tikrai galima.
Savavaliavimas?
Yra žinoma, kad R. Gedminas žvejojo tvenkiniuose nebe pirmą kartą. Rugpjūčio 2-osios naktį jis buvo įkliuvęs ir sargams parašė paaiškinimą, kuriame prisipažino žvejojęs ir pažadėjo ateityje taip nesielgti. Iš jo kaip užstatas buvo paimtas automobilio registracijos pažymėjimas. Kitą dieną jis, su žmona ir vaiku vykdamas į pajūrį, užsuko prie tvenkinių ir, sargams susimokėjęs tam tikrą sumą, dokumentą atgavo.
Svarstant klausimą, ar buvo R. Gedminas nuskandintas, kyla abejonių. Kūnas vis tiek iškiltų, o jei ne, tvenkiniuose kasmet nuleidžiamas vanduo ir palaikai išvystų dienos šviesą. Stambiems verslininkams Kenstavičiams tokie dalykai vargu ar gali būti priimtini. Kitas reikalas - nesuvaldžius emocijų duoti į kailį, juk sulaikytieji policijai nesiskundžia ir pareiškimų nerašo.
Sargai Vytautas Peseckas ir Remigijus Petronis tvirtina, kad R. Gedminą jie perdavė atvykusiam Jordanui Kenstavičiui. Ir daugiau nieko nežino. Nors niekur nebuvo pasišalinę. O R. Gedminas buvo stipriai mušamas į galvą ir kitas kūno vietas, po to gelbėdamasis puolė į vandenį. Nuo smūgių apsvaigęs pasiekė tvenkinio vagą, šūktelėjo: "Gelbėkit" ir paskendo. Tokia yra realiausia įvykio versija. Raseinių rajono vyr. prokuroras Eivydas Chmieliauskis medžiagos, surinktos dėl R. Gedmino žūties, nekomentavo, tačiau neatmetė galimybės, kad byla bus keliama dėl savavaliavimo.
