Prezidentas Rolandas Paksas yra pasiryžęs praeiti visą apkaltos procedūrą Seime ir neatsistatydinti. Pagal Seimo statutą pareigūnas, kuriam yra pradėta apkalta, prieš pirmąjį balsavimą Seime dar turi galimybę atsistatydinti.
"Mano nuostata yra vienareikšmė ir galutinė. Aš šito nedarysiu dėl daugelio priežasčių, kurių viena pagrindinių - aš nesijaučiu kaltas. Bet koks atsistatydinimas tik pabrėžtų mano kaltę", - sakė pirmadienį (01.12) surengtoje spaudos konferencijoje R. Paksas.
Praėjusių metų gruodžio mėnesį 86 Seimo nariai inicijavo apkaltą prezidentui R. Paksui, pateikė jam kaltinimus, kurie vėliau buvo papildyti. Dabar prezidentas yra kaltinamas pagal 11 punktų, tarp kurių - ir pilietybės Jurijui Borisovui suteikimas.
Konstitucinis Teismas, tyręs šį klausimą, jau yra nustatęs, kad, išimties keliu suteikdamas savo rėmėjui J. Borisovui Lietuvos pilietybę, prezidentas R. Paksas pažeidė Konstituciją ir Pilietybės įstatymą.
Specialioji Seimo komisija, tirianti kaltinimus prezidentui R. Paksui, išvadas turi pateikti iki vasario 13 d. Komisijos išvada gali būti dvejopa - arba pradėti apkaltos procesą, arba nepradėti, tačiau galutinį sprendimą šiuo klausimu balsuodami priims Seimo nariai.
Jei Seimas priimtų sprendimą pradėti prezidento apkaltos procesą, pagal Seimo statutą jis turėtų prasidėti ne vėliau kaip po 15 dienų nuo nutarimo pradėti apkaltos procesą priėmimo. Apkaltos procedūros posėdžiams pirmininkautų Aukščiausiojo Teismo pirmininkas ar teisėjas. Apkalta Seime būtų vieša.
Tam, kad kaltinamas pareigūnas būtų pripažintas kaltu įvykdęs jam inkriminuojamą nusižengimą, trys penktadaliai visų Seimo narių (85) turi balsuoti bent už vieną kaltinimo formuluotę.
Seimui per apkaltą pripažinus pareigūną kaltu, jis laikomas pašalintu iš pareigų.
ELTA
