Specialiosios tyrimo komisijos veiklos pabaigoje su ja bendradarbiauti sutikęs prezidentas Rolandas Paksas antradienį atmetė visus be išimties jam mestus kaltinimus, dėl kurių Seime jam gresia apkalta.
Prezidentūroje antradienį surengtoje spaudos konferencijoje R. Paksas komentavo apkaltos jam pagrindus tiriančiai parlamentinei komisijai antradienį perduotus raštiškus paaiškinimus. Norėdama su jais susipažinti, komisija prašys Seimą pratęsti jos veiklą po vasario 13-osios, kai ji turėjo pateikti parlamentarams savo išvadas.
Spaudos konferencijoje R. Paksas atmetė kaltinimus, sulaužius Konstituciją ir duotą priesaiką. Jis neigė, esą siekdamas asmeninės naudos, išimties tvarka suteikė Lietuvos pilietybę savo rinkimų kampanijos dosniausiam finansiniam rėmėjui Jurijui Borisovui.
R. Paksas teigė, kad savo veikloje vadovavosi įstatymų viršenybe, nesikišo į privačių bendrovių veiklą ir netoleravo savo patarėjų neteisėtos veiklos.
Jis taip pat atmetė pernai lapkritį veikusios Seimo laikinosios tyrimo komisijos dėl galimų grėsmių nacionaliniam saugumui išvadas kaip nepagrįstas. Tuomet socialdemokrato Aloyzo Sakalo vadovaujama komisija konstatavo, kad prezidentas dėl savo ryšių yra pažeidžiamas ir tai kelia grėsmę nacionaliniam saugumui.
"Pono A. Sakalo vadovaujama komisija (kiekvieną kaltinimą - BNS) vainikavo stambia ir skambia fraze: Respublikos prezidentas šiurkščiai pažeidė Konstituciją bei sulaužė duotą priesaiką. Tokius kaltinimus vertinu kaip nepagrįstus", - spaudos konferencijoje sakė R. Paksas.
Prezidentas atmetė kaltinimus ir dėl jo pažeidžiamumo.
"Pabrėžiu, kad visi mano sprendimai buvo priimti laisva valia ir mano kompetencijos ribose asmeniškai įsitikinus, kad laikomasi Lietuvos įstatymų ir nepažeidžiami valstybės interesai", - teigė R. Paksas.
Prezidentas sakė neturėjęs ir neturintis jokių įsipareigojimų kam nors, nepatyręs pašalinių fizinių ar juridinių asmenų bandymų paveikti ar bet kokio konkretaus poveikio, kuriuo būtų siekiama paveikti jo, kaip prezidento, sprendimus.
R. Paksas teigė komisijai paaiškinęs, kad sprendimas suteikti pilietybę išimties tvarka J. Borisovui buvo taikytas "lygiai taip pat", kaip tuo metu buvo nusistovėjusios teorinės ir įstatyminės nuostatos, grindžiamos Konstitucija, Lietuvos pilietybės įstatymu bei kitais teisės aktais.
"Priimdamas šį sprendimą nesivadovavau jokiais asmeniniais interesais", - pabrėžė R. Paksas.Jis taip pat atmetė jam pateiktą kaltinimą neužtikrinus valstybės paslapties apsaugos. "Kaip valstybės vadovas visada laikiausi įstatymų nustatytų reikalavimų, kad būtų apsaugota valstybės paslaptis", - sakė šalies vadovas.
R. Paksas priminė savo darbo Prezidentūroje pradžioje nurodęs reglamentuoti vidaus darbo tvarką, susijusią su valstybės paslaptimis, buvo sukurta darbo grupė, paskirtas atsakingas asmuo.
"Noriu pabrėžti, kad per ankstesnes kadencijas tokio ar panašaus pobūdžio veiksmų nebuvo", - teigė R. Paksas.
Jis taip pat pabrėžė, kad įslaptintų pažymų, telefoninių pokalbių paviešinimas žiniasklaidoje jį "verčia abejoti, ar visose valstybės institucijose yra tinkamai saugomos valstybės paslaptys".
Prezidentas kaltinamas šiurkščiai pažeidęs Konstituciją ir sulaužęs duotą priesaiką.
Apkaltos komisija sudaryta gruodžio pabaigoje remiantis 86 parlamentarų iniciatyva.
Komisijai patvirtinus kaltinimų prezidentui pagrįstumą ir rimtumą, Seimas turės balsuoti dėl jo nušalinimo. Atsižvelgiant į tai, kad savo išvadą dėl Konstitucijos pažeidimo turės pateikti ir Konstitucinis Teismas, prognozuojama, jog balsavimas dėl prezidento nušalinimo galėtų įvykti balandį.
BNS
