Ramutė PEČELIŪNIENĖ
Neslūgsta diskusijos apie prostitucijos legalizavimą. Vieni mano, jog šį procesą reikia kuo greičiau legalizuoti, kitų nuomonė kategoriškai priešinga. Na, o ką apie tai mano mūsų aukščiausios valdžios atstovai, Seimo nariai?
Kazimiera Prunskienė, Seimo narė:
- Kaip ir daugelis kitų žmonių, prostitucijos legalizavime matau ir privalumų, ir problemų pagausėjimo. Privalumas tas, jog tokiu atveju valstybė galėtų realiau ją kontroliuoti, bent iš dalies išvengti su prostitucija susijusių reiškinių: narkotikų platinimo, prostitučių diskriminavimo, smurto. Apdraudus prostitutes, sušvelnėtų jų senatvės socialinės problemos, nes tuo jos pačios nepasirūpina. Ypatingai rizikingas yra prostitucijos legalizavimas kaip jaunimo auklėjimo liberalizavimas, nes dažnai jaunuolis žiūri į tai (ar galėtų žiūrėti) kaip į prostitucijos pripažinimą, kaip į vieną iš daugelio veiklos, uždarbio sričių. Tokiu būdu tektų daryti išvadą, kad jaunai merginai ar vaikinui sudaroma pasirinkimo alternatyva - eiti į kokią nors įprastinę, normalią, socialiai ir moraliai priimtiną veiklos sritį užsidirbti arba pasinaudoti tuo, kad valstybė prostituciją pripažįsta kaip legalią darbo vietą, ir iš jos gaunamas pajamas. Sakyčiau, jog toks dalykas vis dėlto labai rizikingas. Manyčiau, kad nelegalumas, draudimas, kaip ir pasmerkimas, sulaiko žmones nuo to. Todėl šiandien reikia ieškoti sprendimo ne kaip tą prostituciją legalizuoti, o galvoti, kaip sukurti naujų darbo vietų, kad moterys ar merginos būtų įtrauktos į sveiką veiklos ir gyvenimo būdą.
Kęstutis Čilinskas, Seimo Žmogaus teisių komiteto vyresnysis patarėjas:
- Galima sakyti - imkim ir panaikinkim prostituciją. Bet aš žinau, kad nė viena pasaulio valstybė to nepadarė per daugybę šimtmečių. Tai reiškia, kad paprasčiausiai toks procesas vyksta. Yra dvi jo pasekmės. Viena ta, jog pareigūnai, kurie turėtų kovoti, iš tikrųjų tampa korumpuotais, ima tam tikrą duoklę visokiom negražiausiom formom. Antra pasekmė yra ta, jog kadangi tai neoficialus verslas, neleidžiamas darbas, merginos, kurios tuo verčiasi, yra visiškai neapgintos. Jos yra paprasčiausios prostitucijos organizatorių įkaitės, šiame nešvariame versle dirba vergovės sąlygomis. Todėl galima teigti, jog tada jau iš valdžios pusės yra tam tikras nusikaltimo toleravimas. Kiekvienas valdžios vyras, atsivertęs laikraštį, gali pamatyti skelbimų apie prostitučių paslaugas. Dabar tik vaizduojama, jog prostitucija draudžiama, o iš tikrųjų taip nėra. Manyčiau, jog reikia priimti kokį nors sprendimą - sakykim, šią veiklą legalizuoti ir paprasčiausiai ją apmokestinti (tokiu atveju pirmiausia būtų galima apginti merginų, patenkančių į šį tinklą, interesus bei padidėtų įplaukų į biudžetą). Tik tokiu atveju būtų teigiamos pasekmės, o kita prasme - sumažėtų korupcija. Beje, prostitucija aš vadinu du reiškinius - viena, kai prostitutės teikia paslaugas už atlyginimą, o kita - kuomet valdininkai ima kyšius ir vaizduoja, jog yra dori ir sąžiningi. O iš tikrųjų ima pinigus kad užsimerktų ir nieko nematytų.
Alfonsas Macaitis, Seimo narys:
- Būtų labai lengva pasakyti - tegul prostitucija būna, pripažinti jos reguliavimo priemones, tačiau aš šiuo klausimu esu konservatyvesnis ir manau, jog mūsų visuomenė dar nepriaugusi iki tokių dalykų. Daugeliui žmonių, kurie vis dėlto kitaip įsivaizduoja dorovės principus, tokia situacija taptų šokinė. Grubiai šnekant, kažin ar būtų teisinga prievartauti esamą kartą. Galiausiai galbūt apie šiuos dalykus galėtų spręsti šio proceso dalyviai, sakykim, daugiau moterys. Nežinau, ar dėl to reikėtų organizuoti referendumą. Galbūt užtektų apklausų atitinkamuose visuomenės sluoksniuose. Be abejo, žmonės yra savarankiški ir kiekvienas gali pasirinkti ką nori, tačiau ar tą pasirinkimą supras visuomenėse - kitas klausimas. Taigi manau, jog šiuo metu legalizuoti prostituciją būtų neteisinga.
Vasilijus Popovas, Seimo narys:
- Iš tiesų nežinau, ar prostituciją reikia legalizuoti, tačiau manau, jog reikia kontroliuoti visus visuomenėje vykstančius procesus, tarp jų - ir prostituciją. Jei sakytume, jog to nėra - būtų neteisybė. Valstybė privalo turėti svertus, kurių dėka kontroliuotų šiuos dalykus. Kitas dalykas - aš asmeniškai šiuo klausimu esu demokratiškas žmogus, nes man prostitucijos legalizavimas netrukdytų. Man tų paslaugų nereikia, bet nemanyčiau, kad tai blogai.
Birutė Vėsaitė, Seimo narė:
- Labiau palaikau nuomonę, jog šia tema reikia diskutuoti ir galbūt netgi reikėtų pasitelkti mūsų šiaurinių kaimynų patirtį. Pavyzdžiui, švedai priėmė įstatymą, kuriame numatyta šių paslaugų vartotojų atsakomybė. O šiaip prostitucija neatsiejama nuo prekybos žmonėmis, tai yra didžiulis verslas. Kai tik pajudini šį širšių lizdą, iškart pasireiškia didžiulė priešprieša, nes kiekvienos aukos išplėšimas iš šito tinklo organizatoriams atneša nuostolius.
Sigita Burbienė, Seimo narė:
- Esu prieš dėl kelių priežasčių. Visų pirma, jeigu valstybė pripažįsta prostituciją kaip verslą, tai jau atitinkamas įvertinimas, jog ši veikla - normalus dalykas. Vis dėlto manau, kad tai nei verslas, nei paslaugos, nes žmogus naudojamas kaip daiktas. Manęs neįtikina argumentai, kai teigiama, jog prostitucija vis tiek yra ir ją reikia legalizuoti. Daug ko pasaulyje yra - vagysčių, žmogžudysčių, narkomanija ir t. t., tačiau su šiomis blogybėmis kovojama ne jas legalizuojant, o kitais būdais. Yra dar vienas argumentas, kuris "iškrenta" iš visų logikos rėmų, kai sakoma, jog esant legaliai prostitucijai nebus išžaginimų. Tai nesąmonė. Todėl manau, jog reikia pasinaudoti švedų patirtimi ir bausti vartotoją. Dabar visi labai susirūpinę terorizmu, tačiau visai šalia turime (tam tikra prasme) tikrą bombą. Ir jeigu šio proceso nestabdysim, nei moralizavimas, nei gražūs žodžiai nepadės.
