Priklausomybė nuo sekso, kitaip vadinama nimfomanija arba seksomanija, Lietuvoje nėra diagnozuojama, nes neatsiranda apie savo ligą prašnekti drįstančių žmonių. Iki šiol Klaipėdoje buvo diagnozuotas vos vienas tokios priklausomybės atvejis.
Psichiatrijos baubo vis dar bijantys tautiečiai į specialistus nesikreipia net kentėdami žudikiškus šio sutrikimo padarinius. Tačiau psichiatrai įspėja: nimfomaniją dažnai lydi priklausomybė nuo alkoholio bei narkotikų, depresija, o negydoma liga pacientą gali priversti ir nusižudyti.
Orgazmas nedomina
Priklausomybė nuo sekso ir noras mylėtis – du skirtingi dalykai. Nimfomano nedomina pats lytinis aktas arba lytinių santykių dažnumas. Seksą jis naudoja kaip priemonę pabėgti nuo savo emocinių problemų – streso, nerimo, vienatvės ar net gėdos jausmo.
Nors kai kurie seksomanai yra hiperseksualūs ir trokšta patirti orgazmą keletą kartų per dieną, dauguma ligonių – ne tokie. Euforiją bei orgazmą jie dažniausiai patiria nuo rizikos, potencialaus partnerio paieškų, užkariavimo, o ne nuo paties lytinio akto.
JAV atliktų tyrimų duomenimis, nuo trijų iki šešių procentų visų amerikiečių kenčia nuo nimfomanijos. Lietuvoje tokios statistikos nėra, tačiau tai nereiškia, kad tautiečiams priklausomybė nuo lytinių santykių svetima.
Bijo psichiatrų
Klaipėdos psichiatrijos ligoninės psichosomatinių sutrikimų skyriaus vedėja psichoterapeutė Jolanta Daiva Baliūnienė dienraščiui sakė, kad tokių studijų neįmanoma atlikti, nes nėra pacientų. „Nimfomanijos nediagnozuojame, nes niekas dėl šio sutrikimo nesikreipia. Žmonės nemano, kad tai – problema. Klaipėdiečiai vis dar bijo psichiatrų, vengia kalbėti apie savo emocinę būklę“, - teigė J.D.Baliūnienė.
Pasak gydytojos, jai su nimfomanijos atveju teko susidurti tik kartą. Tačiau ir anąkart vyras gydomas nebuvo – jis gydytis atsisakė ir toliau gyvena bei sėkmingai keičia sekso partnerius.
J.D.Baliūnienė neabejojo, kad Lietuvos statistika būtų bemaž tokia pat, kaip ir Amerikoje. „Psichiniai sutrikimai pasaulyje pasiskirstę tolygiai. Manau, kad, atlikus tyrimus Lietuvoje, skaičiai nedaug tesiskirtų nuo skelbiamų JAV“, - dėstė psichiatrė.
Platina AIDS
Priklausomybė nuo sekso dažnai puikiai „sugyvena“ su kitais asmenybės sutrikimais, priklausomybėmis, net savižudybėmis. Nimfomanai gali priekabiauti ne tik prie savo sutuoktinių arba partnerių, bet ir prie draugų, bendradarbių. Dažnai tokio elgesio padariniais tampa vienatvė, depresija ar savanoriškas pasitraukimas iš gyvenimo.
„Kankinami kaltės jausmo, nimfomanai gali ir nusižudyti“, - konstatavo J.D.Baliūnienė. Anot jos, nuo sekso priklausantys žmonės neretai be saiko girtauja, vartoja narkotikus. Vakaruose atliktų studijų metu paaiškėjo, kad 70 procentų nimfomanų yra priklausomi nuo kokaino, 42 procentai – nuo kitų narkotikų ir alkoholio, 38 procentai kenčia nuo valgymo sutrikimų.
Nimfomanams taip pat būdingas darboholizmas (39 procentai), besaikis išlaidavimas (13 procentų), priklausomybė nuo azartinių žaidimų (5 procentai).
Dažnai keisdami sekso partnerius, nimfomanai retai tesirūpina apsauga – paprastai jiems reikia rizikos, sekso ekstremaliomis sąlygomis. Medikai pripažįsta, kad nimfomanija ženkliai prisideda prie nuolat augančių AIDS epidemijos aukų skaičiaus. Dažniau nimfomanai bei jų partneriai serga ir lytiniu būdu plintančiomis ligomis.
Prievartos aukos
J.D.Baliūnienė nimfomanijos priežasčių patarė ieškoti pacientų vaikystėje bei paauglystėje. „Tokios ligos šaknys dažnai glūdi neišspręstose paauglystės problemose, kompleksuose“, - teigė ji.
Po dešimties metų, kai pirmąkart buvo prabilta apie šį sutrikimą, nebeabejojama, kad nimfomanija yra blogo auklėjimo ir prievartos šeimoje padarinys. JAV atlikti tyrimai šokiravo tenykščius psichoterapeutus – ištyrus tūkstantį ligonių, paaiškėjo, kad 81 procentas jų vaikystėje buvo išnaudojami seksualiai.
3 procentai nuo sekso priklausančių vyrų nurodė, kad vaikystėje jie buvo tvirkinami savo tėvų, 11 procentų – motinų. Kitus seksualiai išnaudodavo kaimynai, tėvų svečiai, rečiau – nepažįstami suaugusieji.
Prievartą patyrę vaikai auga bijodami sekso, dažnai maišo jį su meile, mano, kad lytiniai santykiai yra vienintelis būdas tapti artimam su mylimu žmogumi.
Per daug – nesveika
Pasak psichiatrų, prievarta šeimoje nėra vienintelė būsimosios nimfomanijos priežastis. Šis sutrikimas gali išsivystyti net jeigu šeimoje seksui tiesiog skiriama per daug dėmesio – kai vaikams prieinama pornografinė medžiaga, kai tėvas viešai giria dukters kūno linijas, kai tėvai nesidrovi palikti atviras miegamojo duris.
Kita dalis seksomanų auga perdėm religingose, griežtose šeimose. Tokiose šeimose retai diskutuojama apie seksą, tokios kalbos dažnai yra tabu. Nuo mažens vaikams gali būti skiepijama nuomonė, kad seksas – šlykštus ir amoralus. Užaugus tokiems žmonėms trūksta informacijos apie lytinius santykius, todėl jie klaidingai tiki, kad seksas yra kažkas pavojinga ir baisu, o todėl – rizikinga ir trokštama.
Išgydyti neįmanoma
Kaip ir dauguma alkoholikų, seksomanai neigia turį problemų, pateisina savo elgesį ir dėl savo ligos kaltina kitus.
Paprastai jie vengia gydymo ir į psichiatrus nesikreipia. JAV yra keletas klinikų, kuriose gydomi tokie pacientai, tačiau dažniausiai tai – kitų priklausomybių gydymo įstaigos. Vakaruose gydyti seksomanijai, kaip ir valgymo sutrikimams bei priklausomybei nuo azartinių žaidimų, naudojama dvylikos pakopų programa, kurios pagalba gydomi alkoholikai.
Gydymo metu pacientams nuo 30 iki 90 dienų rekomenduojama atsisakyti bet kokių lytinių santykių, net masturbacijos. Taip ligoniai turi įrodyti sau ir kitiems, kad jie gali gyventi be sekso.
Seksomanijos, kaip ir kitų priklausomybės formų, visiškai išgydyti neįmanoma – žmogus bet kuriuo momentu gali grįžti prie senos ydos. Nors JAV šiai ligai gydyti dažnai naudojama grupinė terapija, kur keletas ligonių bando drauge įveikti gėdą ir kaltės jausmą, kartais taikomas ir gydymas medikamentais.
“Klaipėda” (www.klaipeda.daily.lt)
