Birutė KARBAUSKIENĖ Sigitas STASAITIS
46 metus po šį pasaulį vaikščiojanti penkių vaikų motina Zofija Dragūnienė, niekada reikalų su policija bei teismais neturėjusi paprasta kaimietė, visai neseniai net neįtarė, jog nusipirkdama statinaitę alaus taps nusikaltėle. Ne šiaip nusikaltėle, o tokia, kuriai įstatymai draudžia taikyti lygtinę laisvės atėmimo bausmę! Skaitytojai, susidomėję Zofijos likimu, įsitikins, kokie buki ir nenuspėjami mūsų įstatymų leidėjai, ne ką gudresni ir akli šių nesąmonių vykdytojai policininkai. Pagal šiandieninius įstatymus, kiekvienos vestuvės, kuriose yra bent 5 kibirai naminio alaus (o kuriose nėra?), yra ne vestuvės, o sunkus nusikaltimas.
Įstatymas tik griežtėjo
Alkoholis yra blogis, ypač kai jo daug. Lietuvą užplūdus pilstukui, jau pačioje nepriklausomybės pradžioje gimė Baudžiamojo kodekso 310-asis straipsnis, pagal kurį teisiami žmonių nuodytojai ir nelegalūs degtindariai. Tai yra gerai, tačiau mūsų įstatymų leidėjų bėda ta, jog įstatymai tobulinami klausantis tik baudžiančiosios pusės, šiuo atveju - policijos. 1996 metais policininkai ėmė verkšlenti, jog negali tinkamai (pareigūnų supratimu, tinkamai - tai pasodinti ilgam) nubausti degtindarių ar alkoholio pirkėjų, nes baudžiamoji byla keliama tik radus 10 litrų svaigalų, o didelis kiekis - tik 500 litrų pilstuko ar kito draudžiamo stipraus alkoholio. Paklausę policininkų Seimo nariai 1997-ųjų sausį patvirtina naują 310-ojo straipsnio redakciją, pagal kurią baudžiamoji byla keliama aptikus 5 litrus svaigalų (stambus kiekis - jau nuo 50 litrų).
Tikra velniava prasidėjo įstatymų leidėjams pabandžius aprašyti, kiek laipsnių gryno alkoholio turi turėti vynas arba alus, kad jo savininkas (pardavėjas) būtų traukiamas baudžiamojon atsakomybėn. Tai buvo pavesta Sveikatos apsaugos ministerijai. Pernykštę kovo 31-ąją įsigaliojo įsakas, jog alus laikomas stipriu alkoholiniu gėrimu, jei jame yra bent 3,5 laipsnio alkoholio! Kitaip tariant, nuo pernykščio pavasario praktiškai bet koks naminis alus Lietuvoje tapo draudžiamu svaigalu, nes net pats "skysčiausias" nebūna silpnesnis nei 4-5 laipsnių. Paklauskite bet kurio alaus gėriko - tiek laipsnių rasime net kefyre arba šlapime, prieš tai išgėrus alaus. Keista, tačiau tokį drakonišką įsaką pasirašė ir Sveikatos apsaugos ministras, ir Valstybinės tabako bei alkoholio kontrolės tarnybos direktorius.
Tai dar ne viskas - Seimas priėmė ir Alkoholio kontrolės įstatymą, kurio 20-ajame straipsnyje rašoma, jog stiprus alkoholinis gėrimas yra alus, kurio stiprumas viršija 9,5 laipsnio. Akivaizdu, jog Baudžiamąjį kodeksą rašantieji bei Alkoholio kontrolės įstatymo kūrėjai - skirtingi valdininkai, nematantys toliau savo nosies, nieko, be savo pačių kūrybos, daugiau neskaitantys. Veikiai kvailų įstatymų leidėjų sukurtą velniavą savo kailiu pajuto naminio alaus mėgėjai, daugiausia aukštaičiai.
Pirko neįtardama, jog nusikalsta
2000-ųjų rugsėjį po Draudelius (Pakruojo raj.) važinėjo kažkoks komersantas ir siūlė naminio alaus - po litą už litrą. Pasak Z. Dragūnienės, jei kaime neturi kuo vyrų pavaišinti, į talką jų neprisišauksi, tad moteris ir parsirideno 100 litrų statinaitę putojančio šnekučio. Niekada su policija reikalų neturėjusi Z. Dragūnienė net neįtarė, jog nusipirkdama tiek nelemtojo alaus daro nusikaltimą. Kad nežinojo, tai statinaitės ir neslėpė, pasistatė sau lauko virtuvėje.
Neilgai trukus patalkinti per bulviakasį pas Zofiją užsuko kažkoks kaimynas, kuris po darbo ūsus įmerkė į gintarinio gėrimo putą. Šio alaus mėgėjo žmona dėl vyro polinkio išgerti yra didelė alkoholio priešė, taigi vos talkininkas grįžo namo, pas vaišingąją Z. Dragūnienę atskubėjo vietinis policijos inspektorius. Įsitikinęs, jog signalas teisingas - sodyboje visa statinaitė alaus, policininkas iš Pakruojo iškvietė Ekonominės policijos pareigūnus, kurie alų išvežė į Šiaulius ištirti, o Zofijai įteikė kvietimą atvykti į policijos komisariatą.
- Mums tamstos alus yra stiprus alkoholinis gėrimas, nes ekspertizė rodo, kad jo stiprumas - 6 laipsniai, - išgąsdino pareigūnai Pakruojo policijon į apklausą atvykusią Z. Dragūnienę. - Be to, mes įsitikinę, jog tamsta neteisėtai laikėte didelį kiekį to stipriojo gėrimo - 84 litrus. Žodžiu, keliame baudžiamąją bylą dėl sunkaus nusikaltimo, ruoškitės į koloniją iki 10 metų!
Už alų kalėjo su žmogžudėmis
Moterį teisė pats Pakruojo rajono apylinkės teismo pirmininkas Valdas Meidus. Žinant, jog už "stambų mastą" įstatymas liepia nusikaltėlį pasodinti nuo 2 iki 10 metų, be to, būtinai skirti baudą ir konfiskuoti turtą, negali nepripažinti, jog pirmininkas moterį nubaudė humaniškai: pirmą kartą tarp teisėsaugos girnapusių pakliuvusi kaimietė nuteista kalėti 4 mėnesius, įpareigota sumokėti 1 250 litų baudą, be to, konfiskuota jos turto už 100 litų.
Iš teismo Z. Dragūnienė grįžo kaip nesava
- Ką pasakyti kaimynams, vaikams? Jie jau užaugę, tvarkingi žmonės, vienas sūnus studijuoja mediciną, o motiną, va, grūda kalėjiman pas žmogžudes! - prisimena nuteistoji. - Nuosprendžio neapskundžiau, nes nesitikėjau ką nors laimėsianti, be to, neturėjau pinigų advokatui.
Į "valdiškus namus" kaimietė išvyko lapkričio 23-iąją. Iš Pakruojo policijos moteris buvo nuvežta į Šiaulių tardymo izoliatorių, o iš ten po 8 parų - į Panevėžio moterų koloniją. Pasak Z. Dragūnienės, Šiauliuose izoliatoriaus pareigūnai buvo labai šiurkštūs: nors ir nemušė, tačiau rėkavo ir plūdosi lyg kokie nepraustaburniai vežikai. O štai Panevėžio kolonijoje dirba daugiausia moterys, joms Z. Dragūnienė priekaištų neturi. Nuteistoji bendrą kalbą rado ir su kalinčiomis moterimis, net su vagilėmis ir žmogžudėmis. Jos kaimietės neužkabinėjo, nežemino. Kameroje gyveno 10 moterų, daugiausia vyresniojo amžiaus. Ir visos juokėsi išgirdusios, už ką Z. Dragūnienė kali. Pasak Zofijos, už tą patį Baudžiamojo kodekso 310-ąjį straipsnį kalėjo dar pora moterų, tačiau jos sėdo už tikrą pilstuką. Pavyzdžiui, čia kalėjo senutė iš Kauno, kurią policininkai nebe pirmą kartą sučiupo turguje prekiaujančią pilstuku. Ji buvo nubausta panašios trukmės, kaip ir Zofija, bausme.
Kitas nuteistasis sukėlė triukšmą
Susitaikiusi su likimu, Z. Dragūnienė kolonijoje apsiprasto, rado kuo užsiimti. Jai, pasodintai trumpam, nuolatinio darbo nedavė, moteris sakė galėjusi žiūrėti televizorių, klausytis radijo, o bibliotekoje - "sėdėk ir skaityk nors visą dieną". Kolonijos kambariai švarūs, gana jaukūs, šilti. Maistas neišlepusiai kaimietei taip pat pasirodė visai pakenčiamas.
Kadangi per du mėnesius (atbuvusi pusę bausmės) režimo nepažeidė, Zofija buvo nuvežta į teismą, kur Panevėžio teisėjas sunkiąją nusikaltėlę iš Draudelių sutiko paleisti anksčiau laiko. Išlaisvintoji lyg ant sparnų išlėkė namo net namiškiams nepranešusi, todėl pakliuvo į bėdą. Atvažiavusi į Pakruojį pamatė, jog tą vakarą autobusas į Draudelius nebevažiuos. Taip ir parėjo apie 20 kilometrų pėsčiomis.
Zofijos bėda nebūtų verta pasakojimo laikraštyje, nes į "Akistatą" "nesutelpa" net visi žmogžudžiai, tačiau neseniai ėmė aiškėti, jog Z. Dragūnienė visai galėjo išvengti bausmės. Triukšmą sukėlė už lygiai tokį pat nusižengimą nuteistas kitas Pakruojo rajono gyventojas - Vaidotas Jokubaitis. Šis jaunas Petrašiūnų gyventojas pernai nusipirko 100 litrų 8,2 procento stiprumo naminio alaus, kurį irgi be baimės pasidėjo garaže. Statinaitę rado atsitiktinai į garažą kyštelėję nosis policininkai. Ir šiam įkliuvėliui buvo iškelta tokia pati baudžiamoji byla - už stambiu mastu neteisėtai laikomą stiprų alkoholinį gėrimą. Pakruojo rajono apylinkės teismo teisėja R. Volikienė šiemet, sausio 15-ąją, V. Jokubaičiui "įsūdė" 2 metus nelaisvės. Alaus mėgėjas netylėjo, nuosprendį, kaip aiškiai per griežtą, apskundė. Ir tik prieš kelias dienas Pakruojo teisėjai išgirdo, jog už alų sodinti žmonių nereikėtų. Pasirodo, einantis Aukščiausiojo Teismo baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininko pareigas teisėjas A. Jukna pernai, rugsėjo 12-ąją, parašė konsultaciją - raštą, jog "naminis alus nepriskirtinas prie stiprių gėrimų, todėl nėra nusikaltimo, numatyto BK 310 straipsnyje, dalykas. (...) Už jo gamybą baudžiamoji atsakomybė pagal BK 310 straipsnį nekyla".
Nežino, kas dar laukia
Šis raštas turėjo būti išsiųstas visiems apygardų teismams, tačiau Šiauliuose "nusėdo" apygardos teismo raštinėje, kažkur dingo taip ir nepasiekęs Pakruojo teisėjų. Nors laikraščiai suskubo apkaltinti Šiaulių apygardos teismo pirmininką rambumu, įsigilinus į rašto turinį akivaizdu, jog jis prieštarauja jau minėtajam 2000 metų kovo 31-osios nutarimui, pagal kurį bet koks 3,5 procento ar daugiau alkoholio turintis alus - stiprus alkoholinis gėrimas, todėl negali būti teisėjams privalomas juridinis dokumentas. Paprasčiausiai nelaukdamas, kol lėtas biurokratinis Seimo mechanizmas ištaisys savo klaidą dėl alaus, ją ėmėsi taisyti Aukščiausiasis Teismas. Negalima nepastebėti, kad toks Aukščiausiojo Teismo žingsnis humaniškas, tačiau visiškai neteisėtas!
Taigi turime dar vieną lietuviškosios netvarkos precedentą. Taip ir neaišku - teisingai ar neteisingai nuteistas V. Jokubaitis, Z. Dragūnienė, kiti alaus mėgėjai? Vien Pakruojo rajono apylinkės teisme laukia dar 6 baudžiamosios bylos už alų, už tą patį jau yra atkalėjusi ne tik Z. Dragūnienė. Nors ji laisvės atėmimo bausmę atliko, liko nesumokėta kaimietei milžiniška 1 250 litų bauda, pagaliau nekonfiskuota ir turto už 100 litų. Moteriai niekas nieko taip ir nepaaiškino, ji iki šiol nežino, ar pagrįstai nuteista, bijo, kad vieną dieną ir vėl pasibels pareigūnai, kurie pareikalaus baudos ir turto. V. Jokubaitis ir kiti, dar nenuteisti, atrodo išvengs Z. Dragūnienės likimo. Na o Zofijos (ir kitų alaus mėgėjų) dienos kalėjime, patirtas stresas tebus gyvas priekaištas kvailų įstatymų leidėjų bei paikų jų vykdytojų sąžinei.
