Mano manymu, stambesnieji ūkininkai iš pradžių gal dar išsilaikys, bet neilgai. Kai šalis bus galutinai parduota į vergiją, o taip tikrai bus, tada Lietuvėlei mūsų "amen". Kaip stengiasi mūsų "geradariai" kuo greičiau užsieniečiams parduoti žemes! Tada bus dvarai, o dvaro be kumečių nebūna. Vieni bus kumečiai, o kiti - vergai. Skelbia per radiją ir rašo spaudoje, koks rojus mūsų laukia. Žinoma, savo produkcijos ir savo gaminių niekam neparduosime, nes jų niekas nepirks. Norime ar nenorime, turėsime pirkti visokį užsieninį šlamštą ir sugedusius maisto produktus - jie neturi kur jų iškišti. Mūsų "veikėjams", aišku, piniginės išsipūs, tik ne darbo žmogui. Kodėl to kaimo žmogaus niekas neklausia, ar jis nori tos Europos Sąjungos, ar ne?
Mūsų tautos vyrų supratimu, Lietuva be okupantų gyventi negali. Turėjome vokietį, rusą, o dabar be kraujo praliejimo tapsime amerikono baudžiauninkais. Neilgai ta laisve kvėpuosime. Po penkiasdešimt metų okupacijos vos dešimtmetį šiaip taip prastūmėme ir, atrodo, reiks dėt tašką. Tuo pasirūpino ir rūpinasi mūsų tautos duobkasiai.
Tai ne mano vieno mintys, bet su kuo tik pakalbi - išgirsti tą patį. Kiekvienais metais viskas eina blogyn ir blogyn.
A. Vyšniauskas, Jurbarko raj.
