Kolega Artūras Račas pratęsė diskusiją apie Lietuvos pilietybės „pabranginimą“ įvykusį po to, kai Jurijus Borisovas pirko ją už milijoną. Dabar jos negavo milijono nesiūliusi, bet už šalį prakaitą lieti norėjusi amerikietė čiuožėja jau atstovaujanti Lietuvai ir man tai pasirodė keista.
A.Račas argumentuoja jau egzistuojančiais Konstitucinio Teismo išaiškinimais ir sako, kad nuo šiol niekam, kas Lietuvoje nepragyvens dešimties metų, pilietybės duoti šiukštu nevalia.
Mano ir A. Račo pozicijos šiuo klausimu skiriasi vienu paprastu dalyku – teisė, tame tarpe ir Konstitucinio Teismo išaiškinimai, man nėra toks dalykas, kuris negalėtų būti keičiamas, peržiūrimas ir diskutuojamas. Savo trumpame komentare A. Račui taip ir parašiau.
JAV Aukčiausiasis Teismas kartais, pavyzdžiui – pasikeitus jo sudėčiai, pakeičia savo poziciją kai kuriais klausimais. Tokių atvejų yra buvę ne vienas. Tad mūsiškio KT verdiktai, net jei jie ilgesni už pačią už Konstituciją, nėra kažkas tiek didingo, baisaus ir žvilgančio, kad laikui bėgant nebūtų peržiūrimi. O laikas nuo laiko grąžinti šią diskusiją į apyvartą nėra blogas dalykas, juolab, kai yra proga.
Todėl mane visiškai įtikino teisininko Dainiaus Žalimo komentaras, papiktinęs A. Račą:
nieko blogo nebūtų atsitikę, jei pilietybė būtų buvusi suteikta. Kas nors galėtų apskųsti sprendimą Konstituciniam Teismui, o šis pateiktų išaiškinimą ateičiai.
Tad aš lieku prie savo pozicijos – kitos pusės dogmatiškas požiūris prieštarauja sveikam protui, prieš kurį turėtų priklaupti net ir teisė. Bet tai tik mano nuomonė.
Lygiai taip pat manau, kad pilletybės suteikimas nereikštų „pilietybės dalinimo bet kam“, kaip kliedi kai kurie komentatoriai (kalbu ne apie A. Račą). Mat ne taip jau kiekvienas gali patekti, kad ir į olimpines žaidynes.
Yra ir kitokia, visai nebe požiūriu į teisę, o emocijomis ir “gimtojo sodžiaus tyrumo išsaugojimu” besiremianti argumentacijos logika. Pagal ją Coply medalis vertas mažiau nei Aleknos. Noriu paklausti – kiek būtų vertas Stagniūno medalis? Ką gi – saugokime savo nekaltybę, o Stagniūnai tegul važiau į labiau “konstituciškai pasileidusias” šalis, kurios visos yra durnesnės, mažiau patriotiškos ir turi ne tokius dieviškus Konstitucinius Teismus.
O pilietybės suteikimo išimties tvarka galimybė, mano nuomone, todėl ir yra suteikiama tautos išrinktam prezidentui, kad jis ją taikytų atsakingai, neperžengdamas proto ir padorumo ribų, kaip tai padarė R. Paksas, o kartu ir nežiūrėdamas vien į nuogą paragrafą, nes pati „išimties“ sąvoka tuomet netenka prasmės.
