Europos dienos proga įtakingas Vokietijos dienraštis „Frakfurter Allgemeine“ parengė specialų leidinį „Europos portretas“, kuriame pateikė straipsnių ir reportažų iš 25 Europos Sąjungos valstybių. Atsiverčiau šį leidinį su viltimi bei šiokiu tokiu optimizmu ir, suprantama, iškart puoliau ieškoti, kas parašyta apie Lietuvą.
Nuo pat pirmųjų laikraščio puslapių krinta į akis, kad valstybės pristatomos įvairiai, aprašant tai, kas joms būdinga, kas jas išskiria iš kitų Bendrijos šalių – „Frankfurter Allgemeine“ žurnalistai nuoširdžiai padirbėjo ir aplankė visas aprašomas valstybes, atkreipdami dėmesį į tai, kas, jų manymu, galėtų pristatyti kiekvieną šalį kaip Europos Sąjungos narę.
Mano atradimas priešpaskutiniame leidinio puslapyje neatitiko jokių išankstinių svarstymų, kas gi, vokiečių nuomone, išskiria Lietuvą. Straipsnis vadinasi „Atmenant ne tokią tolimą praeitį“ ir šalia didelės nuotraukos iš Grūto parko, kurioje figūravo Lenino, Stalino ir Dzeržinskio biustai, o šalia jų lapus grėbianti moterėlė, – gana ilgas straipsnis apie Lietuvos praeitį, kurią ne visi noriai prisimena, aprašoma Grūto parko istorija ir su šiuo objektu susiję prieštaravimai. Įspūdis, likęs perskaičius šį straipsnį – jog Lietuva yra praeities valstybė. Primenama, kad turime ir gana šlovingą istoriją, straipsnyje aprašomas dar ir Vytauto Didžiojo paminklas Perlojoje. Tačiau bendras rašinio leitmotyvas – Lietuva gyvena tik praeitimi. „Parke juntama nostalgijos atmosfera, – rašo dienraščio korespondentas, – lietuvių lankytojų, augusių 6-7-ajame dešimtmetyje akys nušvinta, kai jie pamato tų laikų limonado automatą, pastatytą šalia restorano parke“. Nėra nė sakinio, kuriuo Lietuva būtų pavaizduoti ir iš kitos pusės, taip, kaip norėtų daugelis mūsų, kad gyvename perspektyvioje šalyje su sparčiai augančia ekonomika…
Ne visų ES „naujokių“ portretai čia nutapyti tokiomis blankiomis spalvomis – Estija pristatoma kaip pažangi informacinių technologijų valstybė, Slovakija – kaip šalis, kurioje „naujos kompanijos dygsta kaip grybai“, kurioje klesti modernus verslas. O mes – nepaliaujamai atgal žiūrinti Lietuva, nors su įdomia, garbinga praeitimi, bet labai miglota ateitimi.
Tokios publikacijos veikia kaip šaltas dušas Peršasi vienintelė mintis susipažinus, kaip partneriams pristatoma mūsų valstybė: o gal iš tiesų tebegyvename praeitimi? Bet ar tai yra teisinga? Ar tai ne pernelyg brangu?
Atidžiau pasižiūrėję į Lietuvoje vykstančius procesus, galime suprasti, kodėl apie mus susidariusi tokia nuomonė: esame įsivėlę į diskusijas dėl vienadienės svarbos (ir dar neaišku, kam svarbių) dalykų, neskiriame jokio dėmesio šalies ateities perspektyvoms. Štai kad ir Vyriausybės metinė ataskaita, kurioje, tarsi kokios UAB apskaitos dokumente, surašyta, koks buvo prieaugis pernai, kiek sutaupyta, bet visiškai neskiriama dėmesio ateičiai – ką veiksime ir kur link eisime su visa šia augančia ekonomika, kuria taip mėgstama girtis?..
Nesu toks optimistas, kad tikėčiausi, jog minint jau trečiąsias mūsų narystės ES metines, išvystume palankesnių publikacijų apie Lietuvą. Tačiau negalima sėdėti sudėjus rankas ir jaustis nesuprastiems bei neįvertintiems – turime pradėti šnekėti apie Lietuvos ateities viziją čia, patys. Juk dabar dažniausiai diskutuojame tik apie nereikšmingus dalykus, kuriuos patys po pusmečio pamiršime, o ne apie aiškias šalies raidos strategijas. Kol patys neturėsime konkrečios vizijos, kol valdžia kasdieniais praktiniais darbais nerodys, kad jai ta vizija svarbi ir kad siekiama įgyvendinti, aplinkinis pasaulis mūsų kitaip ir nepastebės. Taip ir būsime Europai įdomių, bet beviltiškai pasenusių skulptūrų parkas.
Petras Auštrevičius yra Lietuvos liberalų sąjūdžio pirmininkas, Seimo narys.
„Omni.lt“ redakcija publikuoja visus Lietuvos politikų pateiktus straipsnius, jų netrumpindama ir neredaguodama. Už straipsnyje išdėstytas mintis atsako politikas.
