frankfurter allgemeine

Vokietijos kanclerė Angela Merkel sekmadienį paskelbtame interviu sako, kad be išankstinių nuostatų vertins naująją Italijos populistų vyriausybę ir bandys dirbti su ja, „o ne spėlioti dėl jos ketinimų“. Italijos naujosios koalicijos partnerė, dešiniojo sparno „Šiaurės lyga“ griežtai kritikavo Europos Sąjungą. Partijos lyderis Matteo Salvini (Matėjas Salvinis), naujasis Italijos vidaus reikalų ministras, yra sakęs, kad italai „nėra vergai“ ES jėgainėms Vokietijai ir Prancūzijai.

Europolo vadovas Robas Wainwrightas perspėjo, kad Europa turėtų būti pasirengusi naujiems islamistų išpuoliams, praneša „Frankfurter Allgemeine“. „Dabar teroro pavojus – aukščiausiame lygyje per visą mūsų kartos gyvavimo laiką, tikėtina, jis yra aukščiausiame taške per pastaruosius 20 metų. Ir jis tik auga“, – pareiškė jis interviu vienam iš Vokietijos leidinių. Vien tik per praėjusius metus, pasak R. Wainwrighto, Europoje buvo suimta 718 žmonių, turėjusių ryšį su džihadistais.

Pastarųjų savaičių įvykiai Sirijoje suteikė Rusijai galimybę vėl tapti svarbiu žaidėju tarptautinėje arenoje, ir Vašingtonas nebegali ignoruoti Rusijos prezidento Vladimiro Putino, rašo „Financial Times“ Rytų Europos redaktorius Neilas Buckley. „Karinių veiksmų pliūpsnis Sirijoje leido V. Putinui iš dalies transformuoti savo atstumtojo įvaizdį į įtakingos figūros ir vėl pozicionuoti Rusiją kaip pasaulinės arenos žaidėją.

Didėjanti imigracijos krizė gali išplėšti Europos Sąjungai (ES) „sielą“, sekmadienį perspėjo Italijos užsienio reikalų ministras. Kritiškame interviu Paolo Gentiloni sakė, kad chaotiškos scenos, matytos šį savaitgalį prie Graikijos ir Makedonijos sienos, reiškia realią grėsmę laisvam žmonių judėjimui bloko teritorijoje. Atskirai Vokietijos vicekancleris Sigmaras Gabrielis paragino persvarstyti ES prieglobsčio suteikimo politiką ir narėms „teisingai“ pasidalyti migrantų srautą.

Vokietijos užsienio reikalų ministras Frankas Walteris Steinmeieris, lankydamasis Baltijos šalyse, pareiškė, kad jis supranta Estijos, Latvijos ir Lietuvos susirūpinimą, iššauktą Rusijos išorine politika, ir pažadėjo suteikti šioms valstybėms palaikymą kovojant su Kremliaus propagandą, pranešą „Frankfurter Allgemeine“. „Tokioms dezinformacijos kampanijoms, kokias mes stebėjome konflikto Ukrainoje paūmėjimo metu, mes privalome pateikti kažkokį atsaką“, – pareiškė F. W. Steinmeieris.

Prieš beveik 70 metų, 1939 m. rugpjūčio 23 d., Vokietijos užsienio reikalų ministro Joachimo von Ribbentropo ir SSRS užsienio reikalų komisaro Viačeslavo Molotovo pasirašyta nepuolimo sutartis bei slapti Vidurio Europos padalijimo protokolai reiškė dviejų agresorių sandėrį, lėmusį Antrąjį pasaulinį karą, neutralių Baltijos valstybių, tarp jų ir Lietuvos, nepriklausomybės praradimą penkiasdešimčiai metų.

Ar Kremliui pavyks perskelti Ukrainą? Po to, kai Putinas pasitraukė iš Kremliaus, Rusijos ir Ukrainos santykiai netapo geresni, rašo Vokietijos dienraštis „Frankfurter Allgemeine“. Ukrainos prezidentas Juščenka ir toliau siekia, kad jo šalis įstotų į NATO, o Putiną valstybės vadovo poste pakeitus Medvedevui, Rusijos priešinimasis tokiam siekiui net sustiprėjo.

Kai pernai liepą Arabų šalių lygos delegacija pirmą kartą istorijoje apsilankė Izraelyje, tuo metu Vakarų Krante viešėjęs specialusis pasiuntinys Artimuosiuose Rytuose Tony Blairas pareiškė matąs taikos galimybę Artimuosiuose Rytuose.

Rodyklių sukiojimas tik didina sąskaitas už elektrą ir trikdo žmonių biologinius laikrodžius, tvirtina mokslininkai. Perėjimas prie vasaros laiko sukelia visiškai priešingą ekonominį efektą, nustatė amerikiečių tyrėjai. Jis ne tik nepadeda gyventojams taupyti elektros energiją, bet dar labiau padidina jų sąskaitas.