Ramutė PEČELIŪNIENĖ
- Kai žmogus miršta "apsikabinęs butelį" (kitaip tariant - kasdien girtaudamas), jo visiškai negaila, tačiau visai kitoks jausmas apima, sužinojus, jog vargšas girtuoklis tapo žiauraus smurto auka... Kaimynės Genovaitės mums tikrai gaila, nors ji pastaruoju metu buvo tapusi tikra stikliuko verge, - taip kalbėjo Pylimo gatvės (Karmėlavos miestelis, Kauno rajonas) pirmuoju numeriu pažymėto daugiabučio gyventojos, pasakodamos apie ilgą laiką kaimynystėje gyvenusios pensininkės Genovaitės Karaliūnienės tragišką likimą. Naktį į sausio 15-ąją ši 66-erių metų moteris buvo rasta mirusi savo bute. Sulaužyta nosis, didžiulėmis kraujosruvomis nusėtas veidas ir bei kūnas neleido abejoti, jog mirtis - smurtinė. Kitą dieną buvo sulaikytas ir į areštinę uždarytas beveik dvigubai už nužudytąją jaunesnis romų tautybės karmėlaviškis Dmitrijus Jurevičius (33 m.). Iš pradžių jis bandė išsisukinėti, bet vėliau prisipažino dalyvavęs G. Karaliūnienės bute vykusiose išgertuvėse, tačiau susipykęs su šeimininke dėl to, kad ši jį apšaukė vagimi, todėl ją mušęs bei spardęs. Antradienį Kauno rajono apylinkės teismas praeityje už vagystes teistą, niekur nedirbantį jauną vyrą leido suimti trims mėnesiams.
Draugę aptiko be gyvybės ženklų
Artimiausia G. Karaliūnienės kaimynė Dovilė pasakojo, jog panašu, kad nelaimėlė buvo mirtinai sumušta šeštadienį, dieną. Kadangi nuolatinės išgertuvės bei jas lydintys skandalai pensininkės bute buvo kasdieninis reiškinys, jauna moteris nekreipė dėmesio į už sienos verdantį šurmulį. Aiškiai girdėjosi tiktai šeimininkės šūksniai bei keiksmažodžiai - prie jų jau buvo pripratę viso namo gyventojai. Paskui viskas nurimo. Vėlų tos pačios dienos vakarą į Dovilės buto duris pasibeldė G. Karaliūnienės artimiausia draugė Liuda. Ji buvo girta. Nerišliai kažką palemenusi moteris paprašė paskolinti telefono. Tiktai Dovilei pasidomėjus, kam jis reikalingas, neprašyta viešnia keletą kartų pamojo ranka, kviesdama užeiti pasižiūrėti į savo draugės butą. Genovaitė gulėjo sukniubusi tarp stalo ir lovos. Jos veidas buvo "juodai mėlynas" nuo kraujosruvų. Dovilė pabandė patikrinti moters pulsą, tačiau ranka palietus kaklą bejausmis kaimynės kūnas staiga sujudėjo ir iš jos burnos garsiai šnypšdamas išėjo oras. Tarsi nutvilkdyta, be galo nemaloniai pasijutusi Dovilė puolė pro duris ir pati iškvietė greitąją pagalbą. Medikų brigada atvyko labai greitai, tačiau jų pagalbos jau nebereikėjo. Gydytojas patvirtino, jog nelaimėlė mirusi jau senokai, nes jos kūnas baigiąs sustingti... Vėliau Liuda pasakojo, jog dieną ji su vienu čigonu girtavusi pas Genę, paskui išėjusi namo. Pamiegojusi vėlai vakare nusprendė išeiti pasivaikščioti. Eidama pro draugės namą ir jos buto lange pamačiusi šviesą, moteris esą nusprendė pasidomėti, kaip ši laikosi. Tačiau Genę rado be gyvybės ženklų.
Klimpo į pražūtingą liūną
Gana apleistame dviejų didelių kambarių ir virtuvės bute G. Karaliūnienė gyveno viena, tačiau vieniša nesijautė. Maždaug prieš metus palaidojusi nuo alkoholio mirusį paskutinį sugyventinį, pati vis labiau klimpo į pražūtingą liūną. Tiesa, kaimynės tikino, jog Genovaitė dar nebuvo degradavusi. Vos gavusi pensiją (o ji buvo nemaža, apie 400 litų), pensininkė pirmiausiai nuskubėdavo pas vieną kaimynę, kad ši apskaičiuotų buto mokesčius. Tiktai sumokėjusi pinigus už komunalines paslaugas, ji eidavo į parduotuvę. Tačiau Genovaitė pasirūpindavo ne vien buteliu, bet ir užkanda - neretai prašydavo pas vieną kitą kaimyną, kad šie savo šaldytuve "priglaustų" mėsą ar kitus greitai gendančius produktus. Deja, alkoholio trauka buvo stipresnė. Pastarosiomis savaitėmis ji nuolat gėrė. Sausio 2-ąją (kaimynų duomenimis, tądien buvo Genės gimtadienis) ji net nepajėgė iki savo buto parsinešti geltonų rožių puokštės - kaimynai gėles rado ant laiptų...
Gyvenimo palydovai - nevykę
Genovaitė buvo oficialiai ištekėjusi vieną kartą, susilaukė dviejų vaikų. Prieš keliolika metų žuvo savo šeimą jau spėjęs sukurti sūnus. Nors marti su anūkais gyvena netoliese, tačiau su anyta artimų santykių nepalaikė. Vis dėlto būtent ji pasirūpino Genovaitės laidotuvėmis. Pastarosios dukra, jau ne vienerius metus gyvenanti ir dirbanti Ispanijoje, sužinojusi apie motinos mirtį žadėjo parvykti į Lietuvą. Tačiau su gimdytoja jai atsisveikinti neteks - pastaroji jau bus palaidota.
Aplinkiniai, kurie pažinojo G. Karaliūnienę daug metų, pasakojo, jog kažkada ši moteris buvo nusipelniusi tiktai pagarbos ir užuojautos - dirbo garsiojoje "Žibinto" šašlykinėje virėja (ruošdavo skanius šašlykus), buvo labai rūpestinga, darbšti ir "nė lašo neėmė į burną". Vėliau, "Žibintui" bankrutavus, moteris įsidarbino vietinės mokyklos valgykloje. Sutuoktinis su žmona elgėsi labai grubiai, ją nuolat skriaudė, girtavo. Moteris jam niekaip negalėjo įtikti, nors visaip stengėsi, augino vaikus, prižiūrėjo namus... Kai vyrą pagaliau "paguldė alkoholis", moteris į savo namus įsileido ne vieną sugyventinį. Jos būdas ėmė pastebimai keistis. Tarsi norėdama atkeršyti už gyvenime patirtas skriaudas, Genovaitė visą pyktį bei įtūžį išliedavo veltėdžiams, jos išlaikomiems vyrams. Visas namas skambėdavo nuo jos šauksmų, kai ši vydavo iš savo namų įkyrėjusius gyvenimo palydovus. Paskutinis sugyventinis Bronius nė kiek nesiskyrė nuo ankstesniųjų - niekur nedirbo, negaudavo nei pensijos, nei kitos "valdiškos" paramos ir visiškai išlaikomas Genovaitės, bet buvo gana ramus ir nekeldavo prieš ją balso. Tačiau ir jis gaudavo į kailį - Genė jį mėgo daužyti keptuve. Mat vyras, atsibudęs vidurį nakties, keldavo žmoną ir reikalaudavo išvirti valgio. Kadangi Genovaitė nei elektrinės, nei dujinės viryklės neturėjo, kurdavo krosnį ir kepdavo kiaušinienę. Tačiau ji tiesiog "pasiusdavo", kai gerai pavalgydintas vyras imdavo skųstis, jog esąs alkanas. Tada puldavo jį su ta pačia keptuve, kurioje ką tik buvo kepusi kiaušinienę, daužyti per galvą, o neretai į rankas čiupdavo bet kokį, pirmą po ranka pasitaikiusį daiktą. Per tokius išpuolius vyriškiui buvo sulaužyta ir ranka, ir šonkauliai... Vis dėlto su kaimynais Genovaitė sugyveno taikiai. Moteris turėjo labai artimą draugę Liudą, kuri pas ją lankydavosi beveik kasdien. Moterys kartu grybaudavo ir uogaudavo, abi eidavo uždarbiauti pas ūkininkus...
