Nuo pavojingos pasiutligės gaišta raguočiai. "Gimtasis Rokiškis" rašo, ka šia mirtina liga užsikrėtę galvijai kelia didelį pavojų ne tik kitiems ūkio gyvuliams, bet ir žmonėms, turėjusiems kontaktų su sergančiu galviju.
Nuo rugsėjo iki dabar nuo pasiutligės Rokiškio rajone nugaišo 6 raguočiai. Toks staigus mirtinos ligos protrūkis, anot Rokiškio maisto ir veterinarijos tarnybos gydytojo epizootologo Vydo Puidoko, rodo, jog galvijų augintojai tebėra aplaidūs. Mat daugelis jų neskiepija gyvulių nuo pasiutligės. "Skiepas kainuoja litą, kelis litus dar reikia sumokėti veterinarijos gydytojui už atvykimą į ūkį skiepyti. Tuo tarpu gyvuliui nustipus, nuostoliai tūkstantį kartų didesni", - svarstė V.Puidokas, nesuvokdamas tokios gyvulių augintojų rizikos.
Susirgus vienam gyvuliui šia užkrečiama liga, kyla pavojus visiems gyvuliams ir žmonėms, turėjusiems su juo kontaktų. Ypač pirmomis ligos dienomis aktyvus virusas plinta su sergančiojo seilėmis, kurios ir būna vienas ligos požymių.
Pavojingas pasiutligės virusas, anot epizootologo V.Puidoko, plinta per seiles ir kraują. Taigi kontaktas su šia liga užsikrėtusiu gyvūnu yra pavojingas, ypač pirmosiomis užkrato dienomis. Pirmieji užsikrėtusio gyvulio ligos požymiai - pakitęs elgesys, sumažėjęs apetitas. "Karpymas ausimis karvių augintojams dažnai asocijuojasi su ruja. Bet jeigu karvė veršinga, toks požymis - vienas pirmųjų pasiutligės signalų", - sakė V.Puidokas. Pasiutlige užsikrėtę gyvuliai ima agresyviau elgtis, kasti kojomis, snukiu žemę, leidžia neįprastus garsus, atsiranda maisto rijimo sutrikimų, seilėjasi. Vėliau akivaizdžiai sumažėja apetitas, atsiranda pusiausvyros sutrikimų, prasideda traukuliai ir gyvulys nugaišta. Pastebėjus pirmuosius ligos požymius, būtina kuo skubiau gyvulį atskirti nuošaliau, kad nebūtų kontakto su kitais augintiniais ir nepatektų ant jų seilių, taip pat reikia kviesti veterinarijos specialistą. Ypač pavojinga, jeigu liga pasireiškė gyvuliams esant tvarte. Įtartiną galviją būtina atskirti nuo kitų - galima padaryti polietileno plėvės užtvarą. Kol atvyks veterinaras, vengti kontaktų su užsikrėtusiu gyvuliu.
Pasiutligės viruso nešiotojai yra lapės, vilkai ir usūriniai šunys, kurie užkrečia vieni kitus, apkandžioja naminius gyvūnus. Pasiutlige gali užsikrėsti ir sirgti karvės, arkliai, kiaulės, ožkos, avys. Šį virusą platina žiurkės, pelės, šikšnosparniai... Dažniausia pasitaiko, jog žmones apkandžioja ir užkrečia šunys, katės. Naminių gyvulių pasiutligės inkubacinis periodas trunka 3-10 savaičių. Ligos pradžioje pasikeičia gyvūno elgsena: jis tampa nepaklusnus, neėda, blaškosi, keičiasi balsas, mažiau geria, net vengia vandens, negali nuryti seilių. Tačiau liga gali pasireikšti ir ramiąja forma, kai sujaudinimo reiškinių nebūna. Po kelių dienų paralyžiuojamas apatinis žandikaulis ir užpakalinės galūnės. Pasiutęs šuo nugaišta per 1-2 savaites.
Pasiutlige užsikrečiama pasiutusiam gyvūnui įkandus, įdrėskus ar net apseilėjus sužeistą odą, gleivinę. Užsikrečiama tuomet, kai su pasiutusio gyvūno seilėmis į žaizdą patenka viruso. Tad įkandimai į nuogą kūną pavojingesni nei įkandimai per drabužius.
Per kiek laiko susergama, priklauso nuo žaizdos gylio ir nuotolio iki galvos (kuo žaizda arčiau galvos, tuo inkubacinis periodas trumpesnis). Beje, pasiutligės virusas gali patekti ir pro mikroskopines odos žaizdeles, jas apseilėjus ar aplaižius segančiam gyvūnui. Iš žaizdos virusas pradeda plisti nervų kamienais ir pasiekia galvos smegenis, o iš ten nervais patenka į seilių liaukas. Žmonių ligos inkubacinis periodas trunka 12-90 dienų.
