Sekant Salomėja Nėrimi
Pavasaris griuvėsiais eina,
Pakeitęs kelią dėl takelio,
Ir traukia dainą - tokią dainą,
Kad net iš siaubo plaukus kelia...
Ir kelias - usnys, varnalėšos,
Kur plaukė puikūs vasarojai...
Senius Rolandas a-pi-plėšęs,
Anapilinį žada rojų.
Prie alkanų langų prilipę
Vaikučiai kramto kombikormą...
Artūras plečia savo sklypą...
Ko-rup-ci-ja - valstybės norma?!
Tarytum priemiesčio berniokai
Artojai nušvilpė net Valdą.
Nes Valdas dar valdyt ne-mo-ka
Ir nežinia į kur mus veda?!
Gal sužaliuos prie Seimo šakės,
Lyg girioj ąžuolai ir uosiai,
Jei nepavirsime i-ša-kais,
Jei mafijai ne-pa-si-duo-sim...
Bedarbiai kuičias sąvartynuos:
Vis ieško Briuselio kopūstų.
Jiems gieda vieversys kut-ri-nis...
Pilstukas upeliukais plūsta...
Ir šį pavasarį, kaip pernai,
Brangs dujos, elektra, net oras,
Už telefoną smaugs Paarma...
Žydės Tulpinis ir Kavioras!
Bankrotas puola po bankroto...
Ir pučias sukčiaus pi-ni-gi-nė...
Ir ką kalbėti apie protą,
Jei Biržuos nebeliks kny-gy-no?!
Tokio pavasario, tėvyne,
Vargu kada ilgėjaisi.
Skurdybe Nemunai patvinę,
Ir ašaros lyg liūtys liejasi.
Iš pažadų tikėjom daug ką,
Šiandien gyvenime tai jaučiam:
Mus sukčiai išnaudoja, smaugia,
Už grašį dirbame lyg jaučiai!
Skęstąs narkotikuos jaunimas,
Už litą senį kirsti rengias.
Tai Lietuvos išsigimimas
Per ugnį ir per kraują žengia.
Pavasaris griuvėsiais eina,
Pakeitęs kelią dėl takelio -
Ir traukia dainą - tokią dainą,
Kad net iš siaubo plaukus kelia.
Benediktas Medvedevas, Biržai
