Vytautas VIZBARAS
Viena mokyklos direktorė Atgimimo pradžioje mėgo kartoti: "Nebūkime superpatriotais". Ką ji tuo pasakymu norėjo pažymėti, nelabai suvokdavau. Gal meilę tarybinei praeičiai, gal baimę, kad reikės pradėti gyventi kitaip.
Kita pedagogė pasiguodė, kad ją "užkniso" patriotinių temų įtraukimas į klasės auklėjimo planą, nes esą Lietuvoje nėra nieko gero, tai ir patriotizmo negali būti.
Kas yra patriotizmas? Mano supratimu, tai gilus, taurus jausmas, prilygstantis meilei savo tėvams, vaikams, kitiems brangiems žmonėms.
Nustebino vieno jaunuolis, tik baigusio universitetą, žodžiai, kad jis esąs patriotas. Tai teigė žmogus, kuriam nepavyksta rasti jo išsilavinimą atitinkančio darbo, neturintis savo būsto. Atrodo, jaunuolis turėtų keikti savo Tėvynę, kurioje vietos jam kaip ir nėra.
Kas yra patriotas? Mano supratimu, kiekvienas normalus savo šalies pilietis. Patriotizmas yra vertybė, neatsiejama nuo laisvės ir nepriklausomybės.
Dėl laisvės visose šalyse visais laikais žmonės - dažniausiai jauni - aukodavo savo gyvybę. Tikri patriotai nėra rėksniai. Jie savo Tėvynę myli tyliai, tvarkingai gyvendami ir dirbdami jiems likimo skirtus darbus. Motina, išauginusi dorus vaikus, yra tikresnė patriotė už kokį rėksnį politiką. Ji dirba paprastus, bet reikšmingus darbus, dažnai negalvodama, ar yra patriotė. Jei žmogus yra doras, jis nieko neišduos - nei kitų žmonių, nei Tėvynės. Mūsų Tėvynė šiandien sunkokai serga, nes yra daug nedorų,jai kenkiančių žmonių. Bet reikia mylėti ir sergančią Tėvynę - kai suserga mums brangūs žmonės, juk nepradedame jų nekęsti.
Dauguma žmonių net nesusimąsto apie savo patriotiškumą. Gyvena, ir tiek. Tačiau reikšmingiausi įvykiai valstybėje, visokie lūžiai, karai, revoliucijos kiekvieną priverčia pareikšti, kas esi.
Patriotiškumas nepriklauso nuo išsilavinimo, turimo žinių kiekio, turto, tikėjimo, rasės. Jis yra žmogaus kraujyje, paveldėtas iš protėvių.
Mūsų seneliai ir proseneliai, vykę laimės ieškoti į kitus kraštus, šalia kitų būtiniausių daiktų, į švarią skepetaitę, kaip didžiausią pagarbos Tėvynei ženklą, įsipildavo saują gimtinės žemės.
Lietuvių tauta nedidelė, o ir ta pati išsibarsčiusi po įvairiausius pasviečius. Todėl, jeigu norime išlikti laisvi ir taurūs, privalome mylėti ir gerbti savo žemę, kalbą, kultūrą, papročius - taigi yra būti patriotais.
