N miestelio muitininkai nusprendė žengti koja kojon su gyvenimu ir nusipirko melo detektorių. Žinoma, padėvėtą, kaip ir visa kita, ką perkame iš Vakarų. Tačiau melo detektorius atrodė dar visai geras, o jo sertifikate, kuris kartu atstojo ir rekomendaciją, buvo parašyta: "Šis instrumentas per 5 eksploatavimo metus išaiškino 7 kyšininkus, 2 "Stazi" agentus ir n skaičių smulkių melagėlių..."
Taigi detektorius tikrai buvo vertas pasitikėjimo.
Kiekvienas prietaisas turi būti išbandomas. Tačiau kas bus pirmasis triušis? Visi sužiuro į muitinės naujoką Joną Mickutį, priimtą bandomajam laikotarpiui.
- Kodėl aš? Manimi valdžia ir taip pasitiki.
- Dar labiau pasitikės, - pareiškė du profesoriai iš Vilniaus, kurie buvo pakviesti išbandyti detektorių.
Ką darys vargšas Mickutis! Tik įspėjo, kad jis gali susijaudinti ir suklysti.
- Ne tragedija, - atsako profesoriai. - Visada galima pasitaisyti. Tik greitai - per tris sekundes.
Sėdi Jonas Mickutis detektoriaus krėsle ir laukia klausimų.
- Vardas, pavardė?
- Jonas Mickutis.
- Vedęs?
- Taip.
- Ar žmoną myli?
- Taip.
Žalioji detektoriaus akis pritariamai mirktelėjo, reikšdama visišką sutikimą.
- Kiek turi vaikų?
- Tris.
Žalioji akis iš pradžių įsižiebė, bet greitai prigeso. Pradėjo mirkčioti raudonoji.
- Pasitaisyk! - leido profesoriai.
- Tris su žmona. Su kaimyne dar vieną.
Detektorius nusišypsojo žaliai.
- Ar savo žmoną myli?
- Jau klausėte.
- Atsakyk.
- Geras vyras ir savo žmoną myli.
Detektorius vėl išsišiepė žaliai, kaip pavasarį salota.
- Ar sovietmečiu buvai komunistas?
- Ne.
Detektorius staiga įsiplieskė kaip raudonasis burokėlis. Tai reiškė, jog bandomasis meluoja.
- Pasitaisyk!
Joną Mickutį prakaitas dar labiau išmušė - ką sugalvoti per tas tris sekundes? Bet sugalvojo per dvi.
- Buvau TSKP narys, o komunistas niekada. Vaidinau dirbantį, gėriau, vogiau. Žodžiu visaip kenkiau sovietams, kurie dėl to ir žlugo.
Detektorius tylėjo, nes tokiam išsamiam atsakymui jis nebuvo užprogramuotas. O profesoriai tuo metu ruošėsi bjauriausiam klausimui.
- Ar kyšius imi?
- Ne.
- Kodėl?
- Neduoda.
- O kai duos, tarkim, 1 000 "žaliųjų", ar pasidalinsi su viršininku?
Per 3 sekundes Jonas Mickutis išgyveno klaikią vidinę dramą. Atsakysi "taip" - blogai. Atsakysi "ne" - dar blogiau, nes už profesoriaus stovėjo pats viršininkas ir klausėsi.
- Ne piniguos laimė, - pagaliau išstenėjo Jonas Mickutis, jausdamas, kad nepataikė...
Pasibaigus bandomajam laikotarpiui, Jonas Mickutis vis dėlto buvo priimtas muitininku. Įteikdamas pažymėjimą viršininkas jam pasakė:
- Laimė gali būti ir ne piniguose. Laimė dažnai slepiasi ir prancūziško konjako butely.
Stasys Varneckas
