Sigitas STASAITIS
Trimetės šiaulietės Lauros Marcinkutės dingimo istorija sukrėtė visą šalį. Su tėvais į Plinkšes (Mažeikių raj.) paviešėti atvykusi mergaitė per penkias minutes vidury dienos paslaptingai dingo iš namų kiemo. Kariai, policija, narai, kinologai nusivarė nuo kojų - nerasta nė menkiausio pėdsako. Kai ekstrasensų armija mažylės tėvus jau buvo įtikinusi, jog jų dukra pagrobta ir išvežta į užsienį, Lauros kūnas iškilo iš tvenkinio dugno. Mažylės tėvai niekada nepatikės, kad mergaitė galėjo per kelias minutes nepastebėta nueiti beveik puskilometrį ir nuskęsti.
Šiaulietė Rasa Marcinkienė svajojo tapti aktore, tačiau neįstojo į Konservatoriją. Įgijo kirpėjos specialybę, ištekėjo už statybininko Vaido, kuris ištisomis savaitėmis būna išvykęs dirbti į kitus miestus, todėl devynmetį Deividą ir prieš trejus metukus gimusią Laurą moteris daugiausia augino viena. Laura buvo labai graži ir gyva mergaitė, nė per žingsnį nesitraukdavusi nuo mamos.
R. Marcinkienės teta Alytė Nabažienė, Plinkšių kaime (Mažeikių raj.) turinti gražią sodybą, šiemet švęsti Velykų sukvietė gimines iš Šiaulių. Rasai moteriška nuojauta kuždėjo nevažiuoti, tačiau išprašė vaikai, ir mama nusileido. Šiauliečių šeimą į Plinkšes penktadienį prieš Velykas nuvežė tetos Alytės vyras Alfredas Nabažas.
Didžiulėje Nabažų sodyboje, kaime vadinamoje vienkiemiu, kovo 29-ąją susirinko tuzinas žmonių: Rasa ir Vaidas Marcinkai su dviem savo vaikais, Rasos sesuo, mama, šeimininkai Alytė ir Alfredas Nabažai su trimis dideliais vaikais. Buvo užsukę ir Nabažų draugai klaipėdiečiai, tačiau pernakvoję išvyko, palikę pasaugoti šunį.
Kovo 30-osios rytą vyrai išvažiavo į Mažeikius, o moterys sodyboje ruošė vaišes. Maždaug pusę trijų dienos R. Marcinkienė pasiteiravo Lauros, gal ji pavargusi, tačiau dukra atisakė numigti. Mergaitė pirmą kartą lankėsi kaime, čia viskas taip įdomu! Paglosčiusi šuniuką Laura išėjo į kiemą ir... dingo.
- Laurutės nematėme tik kol aš nulupau du kiaušinius, - pasakojo A. Nabažienė. - Iškart visi namiškiai puolėme ieškoti. Negalėjo vaikas per tokį trumpą laiką toli nueiti!
Grįžę į paieškas įsitraukė ir vyrai. Aplakstę aplink sodybą žaliuojančią pievą, žmonės išmaišė netoliese esantį parką, apžiūrėjo visas duobes, šulinius, automobiliu aplėkė apylinkes - viskas veltui. Po valandos R. Marcinkienė paskambino į policiją ir paprašė surasti, jos nuomone, pagrobtą mergaitę.
Per artimiausias kelias paras buvo atlikta visa serija įspūdingų mažylės paieškos operacijų. 70 karių bei policininkų 15 kilometrų spinduliu išnaršė apylinkes ir Plinkšių mišką, o Telšių, Mažeikių priešgaisrinių tarnybų bei karinių jūrų pajėgų narai išnardė šalia tyvuliuojančius tvenkinius, virš rajono skraidė sraigtasparnis - niekas neaptiko nė menkiausio mergaitės ar pagrobėjų pėdsako. Kinologų šuo Lauros pėdsakus uodė tik iki garažo - net neišbėgo į kelią. Viskas, ką pavyko rasti - pievoje prie namų Lauros batuko pėdsakas.
Pirmiausia buvo iškelta versija, kad mergaitė nuskendo tvenkinyje. Piečiau Nabažų sodybos, maždaug už dviejų šimtų metrų, tyvuliuoja senas dvaro tvenkinys, už jo - dar du. Buvo logiškai manoma, kad mergaitė nuskendo artimiausiame arba antrajame. Buvo nuleistas šių tvenkinių vanduo, ir narai išnardė kiekvieną jų pakrantės metrą - viskas veltui. Tiesa, nardyti teko apčiuopomis - vanduo labai drumstas. Trečiajame tvenkinyje buvo nardoma mažiausiai - jis juk už puskilometrio nuo sodybos.
Tuomet kriminalistai iškėlė versiją, jog Laura išėjo į kaimo kelią, ją parbloškė pravažiuojanti mašina, o vairuotojas, išsigandęs atsakomybės, mergaitę nusivežė. Policija atliko milžinišką darbą, tačiau tokio automobilio nerasta. Beliko paskutinė versija - vaikas gali būti pagrobtas, parduotas bevaikiams užsieniečiams, o gal net organų transplantacijai.
Kol policija rinko žinias apie potencialius pagrobėjus, R. Marcinkienė su vyru apvažiavo eilę ekstrasensų, paskambino parapsichologams net iš Peterburgo. Tik vienas ekstrasensas pasakė, kad mergaitė vandenyje, kiti kaip susitarę kalbėjo apie pagrobėjus.
- Iš pradžių ekstrasensai pasakojo Laurą "matą" laikomą už trijų kilometrų, paskui - jau už septynių, vėliau - tai viename, tai kitame Lietuvos mieste, - kol dar nebuvo rastas Lauros kūnelis "Akistatai" kalbėjo R. Marcinkienė. - Policija tikrindavo. Ir mes su vyru važiuodavome, žiūrėdavome, tik viskas veltui. Vienas pasakė apie namą Kaune, o, pasirodo, šiame mieste tokios gatvės net nėra. Laikui bėgant ekstrasensai dar didino ratą, kuriame "matydavo" mergaitę - pradėjo kalbėti apie Latviją, Švediją.
Kai vienas ekstrasensas nurodė gatvę Klaipėdoje, kur neva paslėpta L. Marcinkutė, policija surengė reidą, kratas, tačiau vėl nieko nerado. Gegužės pradžioje į R.ir V. Marcinkų butą Šiauliuose užsuko žinomas ekstrasensas iš Panevėžio P. Sabaliauskas. Šis nematomos energijos specialistas R. Marcinkienei paaiškino buvęs vietoje, viską išsiaiškinęs ir... apkaltino tėvus nužudžius savo dukrytę, o jos kūną paslėpus! Pasipiktinusi R. Marcinkienė iškvietė policiją ir išgrūdo akiplėšą kvailį. P. Sabaliauskas policininkams savo kliedesių nebekartojo ir tyliai išvyko namo.
Praėjo beveik du mėnesiai. Marcinkai jau buvo tvirtai įtikėję, kad dukrelė užsienyje, net atidarė specialią sąskaitą Lauros paieškoms. Ir štai naujiena. Gegužės 16-ąją du Plinkšių gyventojai - Donatas Gricius (20 m.) bei Andrius Štombergas (26 m.) - eidami pro kaimo tvenkinius, pamatė melduose plūduriuojantį Lauros kūnelį. Jį ištraukus pamatyta, kad mergaitė vandenyje gulėjo labai ilgai - ko gero, nuo dingimo dienos. Per tą laiką kūnas labai apiro, jį apgraužė vandens gyvūnai, nusmuko plaukučiai, vienos kojytės visai nebebuvo.
Skrodimą atlikę ekspertai nustatė, kad L. Marcinkutės mirtis - ne smurtinė. Visi kauliukai sveiki - reiškia, kad mašina jos tikrai nepartrenkė. Plaučiuose rastas vanduo rodo, jog mergaitė į tvenkinį įmesta ne pasmaugta, o nuskendo.
"Kodėl tokia armija ieškotojų nerado Lauros tvenkinyje?" - logiškai paklaus skaitytojai. Tikrai, keista, kodėl L. Marcinkutė įkrito į tolimiausią nuo sodybos, trečiąjį, tvenkinį, kuriame mažiausiai tikėtasi rasti mažylę, todėl ten ir buvo mažiausiai ieškoma. Lauros tėvai netiki, kad jų dukra galėjo suaugusiųjų nepastebėta pati viena per penkias minutes nueiti beveik puskilometrį, pražingsniuoti pro du tvenkinius ir įkristi į trečiąjį. Tai, ko gero, taip ir liks paslaptis, kuriai tėra vienas logiškas paaiškinimas. Pasak pedagogų, vaikai greitai auga, o kasdien auga ir jų žingeidumas bei drąsa. Mažylis, kuris dar vakar bijojo pasitraukti nuo mamos sijono, šiandien, žiūrėk, jau vienas pats pėdina per laukus. Nežinia, kas galėjo pavilioti Laurą pasukti per pievas tvenkinių link. Kol netrukus mažylės pasigedę suaugusieji lakstė po gatvę ir parką, L. Marcinkutė galėjo žingsniuoti ne itin išvaizdžiu takučiu pro tvenkinius. Takas tarp jų veda iškilusiu pylimėliu be turėklų, vaikui tereikia žengti prie krašto ir...
R. ir V. Marcinkai netiki tokia paprasta tragedijos versija. Jie įsitikinę, kad kažkas mergaitę atsiviliojo, tačiau nežino, kokiu tikslu. Kaime nėra nė vieno maniako ar psichinio ligonio. Tėvams visada labai sunku susitaikyti su vaiko netektimi. Birželio 5-ąją Laurai būtų sukakę treji metukai.
Autoriaus nuotr.
Manoma, jog eidama šioje vietoje Laura nusirito pylimu į trečiąjį tvenkinį ir nuskendo. (Laura 1.jpg)
Ten, kur vanduo išplukdė mergaitės kūnelį A. Nabažienė verkdama uždegė žvakę, padėjo vainiką.
(Laura 2.jpg)
Pamatęs plūduriuojančią mergaitę A. Štombergas iš pradžių pamanė, kad tai nuskendusi lėlė.
(Laura 3.jpg)
Laura Marcinkutė buvo labai graži ir guvi mergaitė, iki nelemtosios dienos nesitraukdavusi nuo mamos.
(Laura 4.jpg), (Laura 5.jpg)
