Nuo šių metų balandžio 1 dienos įsigaliojus Piniginės socialinės paramos mažas pajamas gaunančioms šeimoms (vieniems gyvenantiems asmenims) įstatymui, nebebus galima piktnaudžiauti socialine parama, nes bus vertinamos ne tik prašančiojo asmens pajamos, bet ir turtas.
Pasak Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, iš prašančios socialinės paramos šeimos (asmens) bus reikalaujama, kad ji pirmiausia gautų visas pajamas, kurias ji gali gauti savo pastangomis, t. y. gautų jai priklausančias išmokas, darbingi šeimos nariai aktyviai ieškotųsi darbo per valstybines teritorines darbo biržas, nesusituokusių asmenų vaikams būtų pripažinta ar nustatyta tėvystė, šiems, taip pat išsiskyrusių tėvų vaikams, būtų teismo patvirtinta sutartimi arba teismo sprendimu nustatytas išlaikymas ir pan.
"Turbūt teko ne kartą girdėti, jog didelius namus, geras mašinas turintys, tačiau niekur nedirbantys gyventojai gauna valstybės teikiamas socialines pašalpas arba kompensacijas už būsto šildymą, nes deklaruoja, jog neturi jokių pajamų. Tai labai neteisinga, nes dėl tokių žmonių paramos netenka tie, kuriems jos iš tikrųjų reikia", - pabrėžia socialinės apsaugos ir darbo ministrė Vilija Blinkevičiūtė. Anot jos, šiuo metu, kai žmonės slepia nelegaliai gaunamas pajamas, labai sunku išvengti piktnaudžiavimo valstybės parama ir dalis šios paramos atitenka ne labiausiai jos stokojančioms šeimoms.
Įsigaliojus naujajam įstatymui, socialinę pašalpą, kaip ir anksčiau, turės teisę gauti šeimos bei vieni gyvenantys žmonės, kurių pajamos vienam asmeniui yra ne didesnės kaip Vyriausybės nustatytas valstybės remiamų pajamų lygis, t. y. 135 litai vienam asmeniui per mėnesį.
Nepajėgiantiems mokėti už pačias būtiniausias paslaugas - šildymą, šaltą ir karštą vandenį - gyventojams bus taikomos būsto šildymo išlaidų, išlaidų šaltam ir karštam vandeniui kompensacijos. Šeima už normatyvinio ploto (38 kv. m - vienam ir 12 kv. m. kiekvienam kitam šeimos nariui) būsto šildymą mokės ne daugiau kaip 25 procentus savo pajamų, atėmus iš jų 90 procentų valstybės remiamų pajamų šeimai, už šaltą vandenį - ne daugiau kaip 2 procentus, už karštą vandenį - ne daugiau kaip 5 procentus šeimos pajamų.
Kaip parodė savivaldybių, kurios atsakingos už paramos teikimą, patirtis, visuomeninių organizacijų siūlymai, susitikimai su gyventojais, jų laiškai, parama ypač būtina ilgalaikių bedarbių šeimoms ir vieniems gyvenantiems asmenims. Naujuoju įstatymu numačius teisę gauti paramą bedarbiams, įsiregistravusiems Darbo biržoje ne mažiau kaip 6 mėnesius, geriau gyventi taps ilgalaikiams bedarbiams - papildomai teisę į socialinę pašalpą įgaus apie 63 000 gyventojų.
Nauja bus tai, kad parama šeimai ar vienam gyvenančiam žmogui bus teikiama, jeigu visas jų turimas turtas neviršys vietovei, kurioje ta šeima ar asmuo gyvena, nustatyto vidutinio turto lygio.
Šeimos turto vertę ir normatyvą, kurį sudaro normatyvinė būsto bei žemės sklypo vertė bei kilnojamojo turto normatyvas, vadovaudamasis patvirtinta metodika, apskaičiuos savivaldybės darbuotojas.
Prašyme-paraiškoje besikreipiančiam paramos asmeniui duomenis apie šeimos narių turimą turtą reikės pateikti vieną kartą per metus, o apie gaunamas pajamas - kas 3 mėnesius.
Siekdama tinkamai pasiruošti naujojo įstatymo įgyvendinimui bei kuo išsamiau informuoti gyventojus apie jame įtvirtintas nuostatas, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija 20 000 egzempliorių tiražu jau išleido informacinius lankstinukus "Socialinė pašalpa ir kompensacijos už būsto šildymą, karštą bei šaltą vandenį nuo 2004 m. balandžio 1 d.". Juose suprantamai ir aiškiai pateikta aktuali, koncentruota informacija apie socialinių pašalpų ir kompensacijų už būsto šildymą, karštą bei šaltą vandenį skyrimą ir mokėjimą.
