Irena ZUBRICKIENĖ
Marijampolės teisėsaugininkai, beveik dvejus metus negalėję įvertinti Suvalkijos sostinėje sukčiavusios alytiškės Aušros Ivoškaitės darbelių, pagaliau "pasveikino" šią nusikaltėlę - per patį jos gimtadienį (29-ąjį) paskelbė teismo nuosprendį.
Atvyko aplankyti brolio...
2003-ųjų rugsėjį dzūkė Aušra, kaip ji tikino teisme, atvyko į Marijampolę aplankyti tuo metu čia kalėjusio savo brolio. Kartu su ja atvažiavo ir sugyventinis Vitalijus Grigorjevas (27 m.), anksčiau gyvenęs Mažeikiuose. Susitikusi savo pažįstamą marijampolietį Anatolijų Verbanovą (27 m.), Suvalkijos teisėsaugininkams puikiai pažįstamą daugiavaikės šeimos vyrą, Aušra jam prasitarė norinti kurį laiką pagyventi Marijampolėje. Anatolijus iškart pasiūlė bičiulei savo šeimos butą. Vyras atviravo, kad neseniai smarkiai susipyko su savo žmona Raimonda, kuri, pasiėmusi mažylius, išvyko pabūti pas netolimame kaime gyvenančius tėvus. Jis teigė pats išvykstąs padirbėti į Olandiją, tad laisvas Verbanovų butas - Aušros ir jos sugyventinio gerovei! Tarsi tik to laukusi dzūkė nušvito - sakė vėliau gerai atsilyginsianti Anatolijui, o per porą savaičių gal net surasianti nuolatinį nuomininką, kad butas nestovėtų tuščias.
Perdavęs Aušrai savo buto raktus, pats Anatolijus apsistojo pas Marijampolėje gyvenančius savo tėvus.
Surado penkis nuomininkus
Dabar jau aišku, kad porindama Anatolijui apie gerą atlygį Aušra jau rezgė mintį, kaip ne tik sumokėti marijampoliečiui už paslaugą, bet ir kaip pačiai greitai praturtėti. Aušra nutarė neva išnuomoti svetimą butą ant jos apgaulės meškerės užkibsiantiems asmenims - paimti rankpinigius ne iš vieno, o iš kelių pastogės ieškančių žmonių ir galų gale dingti ir su visais pinigais, ir su buto raktais.
Žmonių, pageidaujančių išsinuomoti butą, Aušra susirado skaitydama miesto laikraščio skelbimus ir pradėjo jiems skambinėti. Per kelias dienas ant jos kabliuko užkibo penki asmenys. Aušra jiems prisistatė esanti buto šeimininkė Raimonda Verbanovienė. Vienai būsimai nuomininkei "Raimonda" net rodė neva savo darbo pažymėjimą. Nuomojamu butu susigundė Marijampolės kolegijos pirmakursė, atvažiavusi iš Radviliškio rajono, iš vieno netolimo kaimo atvykęs būsimasis apsaugininkas, ūkininkė, pensininkė ir į komandiruotę atvykęs šakietis statybininkas. Su visais jais apgavikė bendravo atskirai - sutartu laiku laukdavo svetimame bute, jį aprodydavo. Su viena būsima nuomininke net sutartį sudarė, kurią pakišo pasirašyti tuo metu kaip tik į namus užsukusiai tikrajai šeimininkei Raimondai (šiai prisistatė esanti Anatolijaus surasta nuomininkė Lina).
Paaiškėjo dviguba apgaulė
Aušros suregzta apgaulė paaiškėjo vieną rugsėjo vakarą, kai prie Verbanovų buto durų susirinko keli nuomininkai, pretenduojantys į šią pastogę. Kai kurie jų turėjo "šeimininkės" duotą raktą - šis, žinoma, spynos neatrakino. Prie buto kilo šioks toks sąmyšis. Nustebę, supykę ir išsikalbėję nuomininkai suprato, kad jie visi apgauti. Žmonės stebėjosi aferistės sugebėjimais - ji su kiekvienu maloniai ir įtaigiai bendravusi, leidusi nusirašyti skaitiklių parodymus, kad vėliau nekiltų kokių nors neaiškumų, aprodžiusi rūsį ir žadėjusi palikti jo raktą, kai tik esą išsiveš paskutiniuosius rakandus...
Nepatekę į butą nuomininkai skambino "Raimondai", tačiau telefonas buvo išjungtas. Žmonės, "šeimininkei" iš anksto sumokėję 100 - 600 litų dydžio rankpinigius (kas iškart už tris mėnesius, kas net už pusmetį), kreipėsi į policiją. Paaiškėjo, kad derindami nuomos reikalus jie visi saldžialiežuvei aferistei sukišo 1 700 litų vadinamųjų rankpinigių.
Įvykį pradėję tirti pareigūnai greitai nustatė, kad patiklius žmones mulkino dzūkaitė Aušra Ivoškaitė, tačiau jos pačios niekur nepavyko rasti. (Anatolijus ir Raimonda Verbanovai įtikino teisėsaugininkus, kad apie Aušros planus nieko nežinojo ir jokio atlygio negavo.) Po kelių mėnesių marijampoliečius pareigūnus pasiekė žinia iš kolegų klaipėdiečių, kad prieš mėnesį iki įvykių Marijampolėje Aušra Ivoškaitė lygiai taip pat "nuomojo" svetimus butus ir Klaipėdoje. Anksčiau neteista, aukštesnįjį išsilavinimą įgijusi, niekur nedirbanti, išsituokusi, du mažamečius vaikus turinti ir juos motinai palikusi alytiškė uostamiestyje veikė Linos Grušnienės, Linos Lenkauskienės, Linos Jokūbauskienės vardu ir per kelias dienas apgavo dvylika jaunų žmonių, norėjusių išsinuomoti butą H. Manto gatvėje. Iš šių asmenų apgavikė išviliojo kelis tūkstančius litų ir pradingo - nuvyko į Marijampolę.
Ilgai vedžiojo už nosies
Teisėsaugininkų vengusią ir po Lietuvą toliau tebeskrajojusią Aušrą pavyko sulaikyti tik po devynių mėnesių. Gailestingi pareigūnai jos nesuėmė - nurodė periodiškai registruotis policijoje. Kadangi įtariamoji vaizdavo nuoširdžią ir besigailinčią, nieko neneigiančią nelaimėlę, netrukus jos buvo dar labiau pasigailėta - paskirtas tik rašytinis pasižadėjimas neišvykti. Tačiau Aušra pradingo - vėl buvo paskelbta jos paieška.
Vos tik Marijampolėje, po kelių mėnesių sulaikius Aušrą, buvo pradėtas jos apgavysčių teismas, dzūkaitė vėl pradėjo "tempti gumą". Iki teismo tvirtinusi, kad veikė viena, teisme ji prabilo, kad apgaudinėjo žmones bendrininkaudama su Anatolijum Verbanovu. Šis, tuo metu ieškotas kitoje byloje, pasislėpė nuo teisėsaugininkų. Aušra turbūt tikėjosi, kad be jo sukčiavimo byla bus neišnagrinėta. Per tą laiką alytiškę spėjo nuteisti klaipėdiečiai - paskyrė pusantrų metų laisvės atėmimo bausmę, tačiau jos vykdymą atidėjo dvejiems metams.
Marijampolės teisėsaugininkams nutarus, kad dėl Anatolijaus spėjamos veikos būtų galima pradėti atskirą tyrimą, o A. Ivoškaitę nuteisti, teisiamoji ... vėl prapuolė. Vėl buvo paskelbta Aušros paieška. Šįkart aferistei pavyko slapstytis tik tris mėnesius.
Neseniai A. Ivoškaitei pagaliau buvo paskelbtas nuosprendis (vis dėlto ji prisipažino veikusi viena, be pagalbininkų) ir nurodyta atlyginti nukentėjusiems materialinę žalą. Apsukriai apgavikei už darbelius Marijampolėje paskirta bausmė buvo subendrinta su Klaipėdoje "uždirbta" bausme - moteris pasiųsta gyventi už grotų metus ir aštuonis mėnesius. Pareigūnai juokauja, kad Panevėžyje kalinčios moterys turėtų pasisaugoti - esą profesionali apgavikė nesėdės rankų sudėjusi ir "zonoje".
