Sigitas STASAITIS
Maniakiško braižo žmogžudystės Pakruojo rajono vienkiemiuose pasipylė šiemet pavasarį. Balandį savo namuose rastas mirtinai sumuštas J. Jonaitis. Gretimame vienkiemyje dienas stūmęs senukas J. Marcinkėnas (90 m.) apsiginklavo, o jo senutė E. Keršaitė (80 m.), blogos nuojautos kankinama, pasiruošė įkapes. Nepraėjo nė trys mėnesiai, ir J. Marcinkėnas su E. Keršaite rasti negyvai užtalžyti. Išgirdusi, jog žmogžudys ir vėl nesurastas, E. Žiburienė (65 m.) iš Rimšonių vienkiemio ėmė dejuoti, jog dabar jos eilė. Moteriška nuojauta neapgavo - naktį žudiko ranka pravėrė ir E. Žiburienės namelio duris... Visų trijų vienkiemių aplink Petrašiūnus užpuolimai, visos keturios žmogžudystės - panašaus braižo, gal todėl teisėsaugininkams nesiseka nieko apkaltinti, nors įtariamasis ir vėl yra. Petrašiūnų apylinkėse neabejojama, jog maniakas - kas nors iš vietinių. Dabar rajone vakarais anksčiau užrakinamos durys, prieš užmigdami nuošalių sodybų gyventojai baugščiai įsiklauso - kieno dabar eilė?
Namai - ne tvirtovė
Baimė į Petrašiūnų apylinkes atsėlino šiemet pavasarį. Akmenėlių kaime gyvenęs Juozas Jonaitis vieną balandžio naktį buvo namuose užpultas ir žiauriai sumuštas. Gal kad senų žmonių užpuolimai Lietuvos vienkiemiuose šiandien tapę įprastu dalyku, o gal dėl to, kad J. Jonaitis rastas dar gyvas, įvykis visuomenėje nesukėlė didelio rezonanso, laikraščiai apie tai beveik nieko nerašė. Po kelių dienų senukas ligoninėje mirė ir taip kriminalistų tyrimą atvedė į aklavietę. Tikėtina, jog žmogžudys pasijuto esąs nenubaudžiamas, todėl po trijų mėnesių naktį surengė dar šiurpesnį išpuolį - iš karto nužudė du žmones.
Juozas Marcinkėnas (90 m.) su Elzbieta Keršaite (80 m.) gyveno netoli Akmenėlių esančiame Uošo vienkiemyje. Namas be elektros, be telefono, netoli miško, todėl senukai priprato būti apvagiami - dingdavo paukščiai, indai, namų apyvokos daiktai. Prieš porą metų kažkokie vyrai iš Pakruojo J. Marcinkėnui parvežė grūdus. Pastebėję, jog neprimatantis ir neprigirdintis Juozas turi pinigų, netrukus vėl atvažiavo ir apiplėšė. Šių metų kovo 27-ąją nusenusius žmones dar kartą apiplėšė čigonai. Jie į vienkiemį atburzgė lengvuoju automobiliu ir pasiūlė pirkti padėvėtų drabužių. Išsirinkęs kelnes Juozas neatsargiai pravėrė piniginę. Pamatęs pluoštelį banknotų vienas čigonas nesusilaikė - Elzbietą brutaliai nustūmė, o J. Marcinkėnui taip vožė ranka, kad net akiniai sudužo. Atėmęs piniginę su 270 litų nedorasis čigonas netrukus buvo sugautas ir teisiamas, tačiau ekspertai jį pripažino nepakaltinamu. Po to J. Marcinkėnas įsigijo dujinį pistoletą ir apsiskelbė iš paskutiniųjų ginsiąs savo sodybą, kambaryje pasidėjo šakes. O nusilpusių akių Elzbieta ruošėsi mirčiai - dukterėčioms iš Šiaulių pasiguodė nuolat jaučianti banditų dėmesį, net parodė, iš kurios pusės niekdariai ateina. Dukterėčioms įdavusi pinigų laidotuvėms, senutė paaiškino, kad savo bute Petrašiūnuose yra pasiruošusi įkapes, ją palaidoti prisakė netoliese, Pamūšyje.
Surado laiškanešė
Liepą po atlaidų vietinė laiškanešė dviračiu J. Marcinkėnui atvežė laišką - šaukimą į teismą, kuriame senukas turėjo liudyti sugauto plėšiko byloje. Durų niekas nepravėrė, tad užkišusi laišką paštininkė atmynė kitą ir dar kitą dieną. Visą laiką užrakintos durys sukėlė įtarimą, tad dėl drąsos pasikvietusi savo pusseserę, paštininkė užėjo į namą. Po akimirkos moterys cypdamos išgriuvo lauk ir nuskuodė šauktis policijos. Pareigūnai rado slogų vaizdą: Elzbieta gulėjo ant aslos uždaužyta pagaliu, o užmuštas J. Marcinkėnas tysojo kieme už tvoros. Pensininkų namai buvo išversti, tačiau neapvogti: pareigūnai rado ir dviratį, ir benzininį pjūklą, ir net santaupas silkių dėžutėje. Dabar kalbama, jog žudiko būta nenormalaus, greičiausiai maniako: nepaėmė nei daiktų, nei pinigų, paliko savo kepurę (joje aptikta plaukų) bei žudymo įnagį - lazdą. Po žmogžudystės nusikaltėlis turėjo mažiausiai savaitę atsikvošėti, galėjo ne kartą sugrįžti į tuščią vienkiemį ir paslėpti įkalčius, tačiau kažkodėl to nepadarė. Pakruojo kriminalistai nusivarė nuo kojų, buvo sulaikę ir įtariamąjį, tačiau tas pateikė alibi ir jį teko paleisti. Po trijų mėnesių - nauja tragedija.
Nykios naktys
Elena Žiburienė sovietmečiu dirbo Šiaulių vykdomajame komitete ekonomiste. Prieš septynerius metus šiaulietė atsikraustė į Rimšonių vienkiemį, stovintį susigrąžintoje senelių žemėje. Inkstais negaluojantis E. Žiburienės vyras Jonas dažniausiai gydydavosi Šiauliuose, todėl visas ūkis laikėsi ant Elenos pečių. Pensininkės rankose darbas tirpte tirpdavo, prireikus moteriškė užšokdavo ant arklio ir raita tvarkydavo reikalus. E. Žiburienė ne tik augino visą būrį naminių gyvulių, dešimtis bičių šeimų, bet ir sugebėjo šalia vargano griūvančio močiutės namelio susiręsti gražų dviejų aukštų murinuką. Dieną sodyboje gražu, o naktį nyku, nes aplink dykynė bei dunksantys Petrašiūnų skaldos gamyklos siluetai. Naktimis vienišą moterį apimdavo baimė - ji įsigijo medžioklinį šautuvą, kartais net nenakvodavo namelyje, o apsiginklavusi lipdavo ant šieno daržinėje. Deja, atsargumas mažai tepadėjo.
Ankstų pirmadienio rytą petrašiūniškiai Virgilijus Molis ir Vitalijus Bulaitis atvyko į E. Žiburienės vienkiemį, kad užbaigtų, kaip buvo žadėję, dengti mūrinuko stogą. Slaptavietėje rakto nuo sandėliuko, kur statybininkai laikė savo drabužius bei įrankius, nebuvo, o ant namo durų kabojo spyna. Vyrai ją pajudino. Spyna, pasirodo, buvo neužrakinta. Pravėrę duris V. Molis su V. Bulaičiu pakraupo kambaryje aptikę prie lovos susmukusį E. Žiburienės kūną.
Liudininkas
Po ketvirtosios žmogžudystės Pakruojo kriminalistams padėti gaudyti maniako atvyko sekliai net iš Vilniaus. Netrukus Pakruojyje įvyko kriminalistų bei prokurorų pasitarimas. "Akistatos" žiniomis, pareigūnai konstatavo, jog ketvirtosios žmogžudystės braižas labai panašus į trijų pirmųjų - moteris užmušta gelžgaliu smogiant į galvą. Grumtynių pėdsakų nerasta, todėl įtariama, jog Elena pažinojo žudiką. Ir vėl nepavogti vertingi daiktai - pavyzdžiui, Elenos auksinis žiedas. Moteris nužudyta naktį į pirmadienį, nes savaitgalį pas ją viešėjo panevėžietis brolis.
- Kol petrašiūniškis Zenonas Šoblinskas sėdėjo už kaimyno nužudymą, čia tokių dalykų nebūdavo, - "Akistatos" korespondentui dėstė keli aplink Petrašiūnus gyvenantys kaimiečiai. - Kadangi mes pasakome savo nuomonę, prašome neminėti pavardžių - kas žino, ar policija sugaus maniaką, ar jis neatsėlins keršyti?
Pavažinėjęs po apylinkės vienkiemius žurnalistas rado ir liudytoją. Vienas berniukas, kurio vardo dėl jo saugumo negalime minėti, ankstų šio pirmadienio rytą ėjo pas kaimynus pieno.
- Buvo apie pusė šeštos ryto, - pasakojo vaikas. - Staiga žiūriu - keliuku į Elenos sodybą pasuko žmogysta juoda striuke. Labai išsigandau, pasislėpiau už krūmiukų, tad jis manęs nematė. Niekam apie tai, ką mačiau, nepasakojau, nes labai bijau!
Taip pat žmonės porino, jog Z. Šoblinskas prieš porą dienų buvo aktyviai gaudomas, policija jo namuose surengė pasalą. Įtariamasis tądien - žmonės matė - važinėjosi taksi.
Iš kur pas bedarbį Z. Šoblinską pinigai taksi, ar jis sugautas, ar ruošiamasi pareikšti kaltinimą, žmogžudystės tyrimui vadovaujanti Pakruojo rajono prokuratūros vadovė A. Mikalauskienė "Akistatai" pranešti atsisakė. Pareigūnų atsargumas suprantamas - nutekėjusi informacija gali pasitarnauti žudikui.
O kol pareigūnai tikrina versijas bei renka įkalčius, vienkiemių aplink Petrašiūnus gyventojai svarsto, kieno dabar eilė. Arčiausiai velionės E. Žiburienės gyvena Antanas Jonaitis su šeima. Kai buvo žudoma kaimynė, Antanas nieko nematė ir negirdėjo. Padvejojęs jis sakė nebijąs, o štai A. Jonaičio žmona pasiguodė, kad gal dabar jau jų eilė...
Autoriaus nuotr.
E. Žiburienė taip ir nespėjo persikelti į savo naująjį namą, žudikas ją užklupo juodoje močiutės pirkioje.
(Ziburien.jpg)
Artimiausi nužudytosios kaimynai Jonaičiai nuogąstauja - gal dabar jų eilė?
(Jonait1.jpg, Jonait2.jpg)
