Jovita OŽENECKIENĖ
Vilniaus apygardos teisme paskelbtas nuosprendis sostinės verslininko Igorio Močalovo grobikams. Anksčiau teistiems armėnui Karenui Arutjunovui (47 m.) ir Estijos piliečiui Gintarui Židanavičiui (27 m.) teisėjas Stasys Punys skyrė griežtas laisvės atėmimo bausmes: pirmajam - 6 metus ir 6 mėnesius, o antrajam - pusmečiu mažiau. Abiem pridėta ir po metus neatliktos bausmės. Bausmes nusikaltėliai atliks griežtojo režimo pataisos darbų kolonijoje.
Dar vienas teisiamasis, Viačeslavas Bobnis (29 m.), kaltintas neteisėtu valstybinės sienos perėjimu, laisvės neprarado, nors ir buvo pripažintas kaltu dėl šio nusikaltimo bei nuteistas kalėti 8 mėnesius. Jo atžvilgiu pritaikyta amnestija.
1999 metų rudenį I. Močalovas su draugais G. Krylovu ir A. Baliukoniu nusprendė pradėti savo verslą - prekybą tabako gaminiais. Jie įregistravo įmonę, rinko visus tam reikalingus dokumentus ir rengėsi darbo pradžiai. Rugsėjo 21-ąją I. Močalovas nusipirko automobilį "Jaguar" ir kartu su verslo partneriu Gena Krylovu nutarė jį, liaudiškai tariant, aplaistyti. Taip vyrai atsidūrė "Indigo" klube. Ten kartu su savo drauge linksminosi ir I. Močalovo pažįstamas G. Židanavičius. Jis prisėdo prie verslininkų staliuko, o šie, nieko bloga negalvodami, prasitarė jam apie naująjį pirkinį. Pasėdėję ir paplepėję visi išsiskirstė. I. Močalovas sėdo į savo "jaguarą" ir nuvažiavo namo, į Žvėryną. Kaip visada, automobilį jis paliko prie Baltarusijos ambasados ir pėsčias patraukė namų link. Kieme I. Močalovas sakė pastebėjęs stovintį automobilį "Mercedes", o prie jo - 3 ar 4 vyrus. Tačiau šie jo nelietė, tad verslininkas netrukdomas atsirakino savo buto duris. Miegoti jam dar nesinorėjo, vyras galvojo, kur čia dar atšventus automobilio pirkimą. Kaip tyčia, taip jam bemąstant, paskambino G. Židanavičius. Abu nutarė susitikti "Elguvos" bare ir dar pasilinksminti. Taip ir buvo padaryta. Apie 2 valandą nakties buvo nuspręsta skirstytis namo. Prie automobilio vairo sėdo G. Židanavičiaus draugė. Nuvažiavusi prie I. Močalovo namų, mergina kažkodėl neįvažiavo į kiemą, o išleido vyrą gatvėje. Įeidamas į kiemą I. Močalovas pajuto stiprų smūgį per galvą ir prarado sąmonę. Tolesnius įvykius jis iki šiol prisimena kaip didžiausią savo gyvenimo košmarą.
Verslininkas teigia po smūgio atsigavęs tik kažkokiame rūsyje apipiltas vandeniu. Jis buvo surištas, akys užklijuotos. "Pradėjau šaukti", - prisimena I. Močalovas. Tada jis buvo pakeltas nuo žemės, jam prie ausies pridėtas mobilusis telefonas, per kurį nežinomas vyras rusiškai klausė: "Kas už tave sumokės išpirką?" Žmogus nieko nesuprato. "Kam? Už ką?" - nerimo jis. "Tuoj tau paaiškinsim", - juokėsi pagrobėjai ir, už surakintų rankų užmovę verslininką ant rąsto, pradėjo mušti. Šis prašė pasakyti, ko iš jo norima, tačiau nusikaltėliai tylėjo ir daužė jį toliau.
Po kiek laiko vyras buvo išrengtas iki glaudžių ir kankinamas: įkaitinta geležimi jam buvo deginamos rankos, kojos, šonai. Kažkas įkaitintu virbu perdūrė kojos raumenį iki kaulo. Tačiau ir to sadistams buvo maža. Jie užnėrė jam ant kaklo kilpą ir bandė pakabinti. Kai vyras prarado sąmonę, įkišę į burną vamzdelį jį gyvą užkasė žemėn. "Atsipeikėjau nuo oro trūkumo. Bandau pajudėti - negaliu", - siaubo akimirkas prisimena I. Močalovas.
Taip vyras buvo kankinamas iki rugsėjo 26-osios. O tada įvyko, kaip tuo metu jam atrodė, stebuklas. Egzekutoriai dingo, juosta nuo akių buvo nuimta, o priešais save I. Močalovas pamatė Artiomą (taip jis vadino K. Arutjunovą). Šis ir dar pora jam nepažįstamų vyrų sakėsi atėję verslininko išvaduoti. "Bet atiduok tu tiems šunsnukiams išpirką", - nerimo K. Arutjunovas ir labai nustebo išgirdęs, jog pinigų I. Močalovas neturi. "Tai gal galime ją atiduoti daiktais? Kitaip jie mūsų neišleis", - trypčiojo Artiomas.
I. Močalovas sutiko. Sakė namie turįs du vertingus paveikslus, ikoną, prabangią stereoaparatūrą, briliantinį laikrodį, už kurį lombarde galima gauti 3 000 JAV dolerių, ir, aišku, naująjį "jaguarą".
Kol vieni "išvaduotojai" važiavo į butą paimti daiktų, kiti nutarė pervežti I. Močalovą į saugesnę vietą. Ir nors sužeistas vyras prašė jį vežti į ligoninę, draugai nepasidavė. Atseit šiandien pailsėsi, o rytoj grįši namo ir galėsi gydytis. Taip verslininkas buvo nugabentas į tokio Aleksandro Pankovo vilą ir ten laikomas dar parą. Rugsėjo 27-ąją, išvežant I. Močalovą iš vilos, "išlaisvintojų" automobilį apsupo policijos pareigūnai - verslininkas atgavo laisvę, o jo pagrobėjai-"išvaduotojai" buvo sulaikyti (vėliau kai kurie buvo paleisti ir pasislėpė nuo tardymo).
Sulaikius K. Arutjunovą, pradėjo svilti padai ir G. Židanavičiui. Vyrukas nusprendė sprukti - įsigijo suklastotą pasą Eduardo Denisovo vardu ir ketino pasislėpti Rusijos platybėse. Su padirbtu dokumentu per sieną legaliai nepraeisi, todėl G. Židanavičius prisiminė, kad V. Bobnis turi sodo sklypą netoli Šalčininkų, visai Baltarusijos pasienyje. Paskambinęs verslininkui, sutarė susitikti. V. Bobnis sutiko padėti. Atseit pervesiu tave per upelį, nė šuo nesuseks. Nepavyko. Gruodžio 11-ąją abu buvo sulaikyti.
