Graikijos sostinėje šiandien vyksiančiame Europos Sąjungos viršūnių susitikime bus pasirašyta Lietuvos bei dar devynių derybas baigusių šalių kandidačių stojimo į Europos Sąjungą (ES) sutartis. Išsiplėtusioje ES iš viso bus 25 narės.
Toliau pateikiame trumpus kiekvienos šalies kandidatės aprašymus.
ESTIJA
Mažiausia iš trijų Baltijos kandidačių, Estija tikisi, jog narystė ES padės kiek sumažinti atsilikimą nuo turtingųjų Šiaurės kaimynių.
Šalyje, kuri po atsiskyrimo nuo Sovietų Sąjungos 1991 metais įgyvendino griežtas rinkos ekonomikos reformas, gerai išplėtoti mobiliųjų telefonų ir interneto tinklai, taip pat žemiausias tarp kandidačių korupcijos lygis.
ČEKIJA
Viena iš pirmaujančių kandidačių, Čekija laikoma stabilia, pažangia vidurio Europos šalimi, kuri tikisi ekonominės naudos iš narystės Sąjungoje. Jos ekonomika, kurios stipriausios sritys yra transportas bei lengvoji pramonė, po komunizmo žlugimo 1989 metais buvo privatizuota, tačiau būgštaujama, jog po narystės ES išaugs kainos.
Čekoslovakija pasidalijo į Čekiją ir Slovakiją 1992 metais. ES ragino Prahą išreikšti "apgailestavimą" dėl 2,5 mln. vokiečių išvarymo iš šalies po Antrojo pasaulinio karo, tačiau, manoma, šis klausimas neturės reikšmės ES reikalams.
KIPRAS
Šalis tikisi, jog narystė ES padės išspręsti pagrindinį ją jau tris dešimtmečius kamuojantį klausimą - salos padalijimą po 1974 metų į turkų kontroliuojamą šiaurinį trečdalį ir pietinę dalį, kurią valdo tarptautinės bendrijos pripažįstama Kipro graikų vyriausybė.
Turkija pagrasino aneksuoti šiaurinę teritoriją, jei Kipro graikų vyriausybė įstos į ES neišsprendus konflikto.
Kipras yra viena pažangiausių kandidačių, pirmoji baigusi derybas dėl narystės.
LATVIJA
Latvijoje vis dar matomi sovietų palikimo pėdsakai. Rusijos kariuomenės iš čia pasitraukė tik 1994 metais, vėliau suklestėjo korupcija, išaugo infliacija, sustojo darbas sovietmečio fabrikuose ir kolūkiuose.
Ginčai dėl privatizavimo sužlugdė ne vieną vyriausybę, tačiau Latvija tęsė provakarietiškas reformas. Vakarai iki šiol kartoja, jog būtina stiprinti kovą su korupcija, gerinti teisėtvarkos sistemą bei labiau integruoti visuomenę, siekiant spręsti trečdalį gyventojų sudarančių rusakalbių problemas.
LENKIJA
Lenkija, didžiausia iš kandidačių, taip pat kelia ir didžiausių rūpesčių sprendžiant pagrindinį plėtros klausimą dėl žemės ūkio.
Beveik 38 proc. jos gyventojų, maždaug 14,8 mln. žmonių, gyvena kaimo vietovėse. 5,5 mln. iš jų uždirba pragyvenimui tik ūkininkaudami, daugiausiai augindami grūdus, bulves ar runkelius, ir nėra įsitikinę, ar narystė ES bus jiems naudinga.
Referendumas dėl Lenkijos narystės ES planuojamas birželio 8 dieną.
LIETUVA
Didžiausia iš trijų Baltijos šalių, tačiau kurį laiką vertinta kaip neturtingiausia, Lietuva tvirtina, jog vejasi kaimynes ir siekia tapti "Baltijos tigru". Pernai jos ekonomikos augimas sudarė 5,9 proc. BVP, o 2002 metų pirmąją pusę siekė 5,7 procentus.
Jos žemės ūkis, kuriame dirba penktadalis gyventojų, ir ypač pieno pramonė, išlaiko stiprias pozicijas ir iš narystės ES šalis tikisi naujų galimybių jas plėtoti.
Lietuvos gyventojai savo nuomonę dėl šalies stojimo į ES pareikš referendume gegužės 10-11 dienomis.
MALTA
Mažytė sala Viduržemio jūroje, Malta ilgus šimtmečius buvo okupuota užsienio šalių ir vis dar prieštaringai vertina narystę ES.
Ši buvusi britų kolonija, kurioje gyvena vos 400 tūkst. žmonių ir kuri yra arčiau Afrikos negu Europos, po prisijungimo taps mažiausia išsiplėtusio bloko šalimi. Jos pagrindinis įplaukų šaltinis yra turizmas, kiekvieną vasarą patrigubinantis šalies gyventojų skaičių. Malta norėtų tapti "Viduržemio jūros Šveicarija", kurią pamėgtų turtingi turistai.
Malta buvo pirmoji šalis kandidatė, surengusi referendumą dėl narystės ES. Kovo 8 dieną vykusiame referendume dalyvavo 92,5 proc. visų rinkėjų, už šalies narystę ES pasisakė 53,6 proc. rinkėjų.
SLOVAKIJA
Slovakija, kuri yra jauniausia Europos valstybė, narystę ES vertina kaip svarbų veiksnį, padėsiantį įveikti beveik 18 proc. siekiantį nedarbą bei kitas ekonomikos problemas.
1989 metais žlugus komunizmui, Slovakijoje suklestėjo nacionalizmas, sustiprinęs slovakų nepasitenkinimą dėl antraeilio vaidmens Čekoslovakijoje. Jis į valdžią iškėlė kietos linijos šalininkų vyriausybę, kuri nusigręžė nuo integracijos bei reformų. Tačiau izoliavimosi politika buvo nutraukta, o praėjusį mėnesį į valdžią atėjusi nauja centro dešinės vyriausybė pažadėjo siekti integruotis tiek į ES, tiek į NATO.
SLOVĖNIJA
Slovėnija yra vienintelė buvusi Jugoslavijos respublika, kuri kartu su devyniomis kitomis kandidatėmis, kaip manoma, prisijungs prie ES 2004 metais.
Dar buvusios Jugoslavijos sudėtyje ji pradėjo į Vakarus orientuotą politiką, plėtodama glaudesnius verslo ir kitokius ryšius su Austrija bei Vokietija.
Kovo 23 d. Slovėnijoje vykusiame referendume stojimą į ES parėmė 90 proc. balsavusių šios šalies rinkėjų. Rinkimuose dalyvavo 60 proc. balsavimo teisę turinčių piliečių.
Įstojusi į ES, Slovėnija nori tapti tiltu tarp Vidurio Europos ir Balkanų, šiaurėje atverdama kelią į Austriją, Vakaruose - į Italiją, o rytuose ir pietuose - į Vengriją ir Kroatiją.
VENGRIJA
Vengrijos ekonomika yra viena stipriausių Vidurio Europoje bei viena pajėgiausių tarp kandidačių. Jos ekonomikos augimo tempai du kartus viršija ES vidurkį.
Dar komunistinio režimo metu, 1968 metais ji įtvirtino ribotą rinkos ekonomikos sistemą. Praėjusio dešimtmečio pradžioje, atsisakius komunistinės santvarkos, jai teko pergyventi spartų infliacijos ir nedarbo augimą.
Iš visų kandidačių,Vengrijos gyventojai tvirčiausiai palaiko šalies narystę ES (71 proc.), tačiau konservatorių opozicija vis tiek reikalauja didesnių atlyginimų bei geresnės vietos verslininkų apsaugos nuo išorės konkurencijos.
Balandžio 12 dieną Vengrijoje vykusiame referendume 83,76 proc. balsavusių vengrų pritarė šalies narystei ES,o prieš eurointegraciją balsavo 16,24 proc. piliečių. Balsavimo aktyvumas nebuvo itin aukštas - referendume dalyvavo tik 45,6 proc. rinkėjų.
AFP-BNS
