"Agoros" prezidento S. Čiapo ir jo vairuotojo nužudymas neišaiškintas iki šiol. Aišku tik, kad nužudyti S. Čiapą susitarė Vilniaus ir Kauno nusikaltėliai. Vieni kauniečiai tam nebūtų ryžęsi be kolegų palaiminimo, nes po tokių rezonansinių nusikaltimų kuriam laikui suintensyvėja policijos darbas, o tai nusikaltėliams nenaudinga.
S. Čiapas ir jo vairuotojas bei sargybinis V.Varnas buvo sušaudyti automobilyje BMW, kai važiavo iš S.Čiapo namų.Kartus sėdėjo ir verslininko žmona Jolanta, tačiau kulkos jos nekliudė. Žudikai dingo be pėdsakų. Praėjus kelioms valandoms po nusikaltimo už kelių kilometrų buvo rasti du automatai "Kalašnikov" su keturiomis apkabomis ir dvi granatos. Po ekspertizių paaiškėjo, kad kaip tik iš šių ginklų buvo sušaudytas ir verslininkas, ir vairuotojas. Dar po kurio laiko pavyko išsiaiškinti, kad ginklai pavogti iš Kauno savanorių būstinės. Per tuos metus buvo sulaikyti bent šeši įtariami S. Čiapo nužudymu, bet visus juos teko paleisti. Pirmiausia įtarimas krito ant Algio bei Vidmanto Revuckų. Tie žiaurumu pagarsėję broliai konfliktavo su "daktarais", vieną kartą įvyko net susišaudymas, kurio metu "daktarai" nukentėjo. Pareigūnai manė, kad S. Čiapo nužudymas būtų nuodėmių atleidimas Revuckams, tačiau įrodyti nepavyko. Dar po metų buvo sulaikyti Žymantas Janiselis (Jautis) ir Rolandas Zaveckas (Džempis), po to Saulius Pilipavičius (Gražuolis). Ekspertai nustatė, kad kvapas nuo ginklų sutampa su Gražuolio kvapu, bet tai buvo viskas. Visi trys buvo paleisti.
Vienu metu vėl buvo nušvitusi viltis: galbūt pagaliau bus išaiškintas mįslingas nužudymas, nes pareigūnų rankose atsidūrė po S. Čiapo nužudymo kelerius metus slapstęsis su daktarais siejamas Egidijus Abarius (Goga).
E.Abarius (46m.) laikomas vienu iš "Daktarų" lyderių. Dar sovietmečiu kartu su Henytės broliu jis buvo nuteistas už grupinį išžaginimą, o vėliau ne kartąįvairiose bylose figūravo kaip įtariamasis. Kartu su tuo pačiu Henyte kartą buvo sulaikytas Utenoje, kur bandė į protą atvesti vienos bendrovės vadovus. Vėliau Goga buvo įpareigotas deklaruoti turtą. Nors tik vidurinio išsilavinimo, bet , manoma, kad kaip tik E.Abarius tvarkė "daktaru" finansus, vadovavo žvalgybai, o suėmus Henytę užėmė jo vietą. Generalinė prokuratūra turėjo duomenų, kad Gogos namuose yra kompiuteris, kuriame užfiksuot0s visos finansinės operacijos, tačiau to kompiuterio surasti nepavyko. Lyg ir per policijos žioplumą - kratą atliko ne tame Gogos name.
Tačiau ir prie E. Abariaus S. Čiapo nužudymas nelipo.kuriam laikui jis buvo sulaikytas,o vėliau prisėjo paleisti. Daugelio tų,kurie kaip įtariamieji buvo sulaikyti S. Čiapo byloje šiandien jau nėra gyvųjų tarpe. Algis ir Vidmantas Revuckai, Žymantas Janiselis, Rolandas Zaveckas, - kas mirė, kas nužudytas, o kuris ir pats nusižudė. Kas žino gal kuris iš jų nusinešė nužudymo paslaptis į kapus, nors sklido gandai, kad prokuratūra turi duomenų, kas nužudė Sigitą, pareigūnai net buvo susitikę su vykdytoju, bet išgauti kas užsakovas nepavyko, o areštuoti "kilerį" trūksta įrodymų.
Tuo tarpu H. Daktaras atsedėjo, kaip manoma, už vieną mažiausių savo nuodėmių. Generalinės prokuratūros pareigūnai puikiai suprato, kad dabar verkiant reikia įrodyti kuo daugiau Henytės nusikaltimų ir pateikti kuo svaresnių kaltinimų. Juk kaip ten būtų, Generalinės prokuratūros pareigūnai, bendradarbiaudami su vietos policija, jau buvo pasodinę visą pulką Klaipėdos, Tauragės, Mažeikių, Kelmės, Šiaulių, Alytaus organizuotų nusikaltėlių. Nesinorėjo, kad žygis prieš Kauno "Šeimas" baigtųsi teisėsaugos fiasko.
Pasinaudoti dainininke Dž.Butkute prokurorams nepavyko. Mergina išsigando ir net spaudoje pasirodė atviras laiškas H.Daktarui, kuriame žvaigždė apgailestavo dėl įvykio "Vilijoje" ir prašė galingo ir įtakingo H.Daktaro jai, bejėgei moteriškei, nekeršyti.
Tada į pagalbą atėjo buvęs "Agoros" apsaugos vadas, vėliau grįžęs į policiją ir dirbęs Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo tarnybos vyr.komisaru, Jurijus Milevskis. Kai pareigūnas vadovavo S. Čiapo apsaugai buvo pavogtas jo automobilis. Kai H. Daktarui buvo sumokėta išpirka šis parodė kurioje vietoje pavogtasis automobilis stovi. Visa ši istorija buvo užfiksuota, dėl Henytės tarpininkavimo išsiperkant vogtus automobilius surinkto kitų įrodymų, atsirado liudininkų ir H. Daktarui buvo pateikti keli rimti kaltinimai. Taip H. Daktaras, apkaltintas turto prievartavimu buvo nuteistas 7,5 metų laivės atėmimo.
Tiesa, nusprendęs, kad teismo, nagrinėjusio jo skundą, būta šališko, nes bylą nagrinėjusiems teisėjams nurodymus dėl to, koks tūrėtų būti sprendimas, davė tuometinis Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas Vytautas Gričius, H. Daktaras krepėsi į Europos Žmogaus Teisių Teismą Starsbūre. Išnagrinėjus bylą buvo nuspręsta, kad V.Greičius, pateikdamas kasacinį teikimą, buvo neteisus, o jo sudaryta trijų teisėjų kolegija pažeidė H. Daktaro teisęį nešališką teismą.Jokios piniginės kompensacijos Europos Žmogaus Teisių Teismas nepritarė, tačiau nusprendė, kad Lietuva turi atlyginti bylinėjimosi išlaidas.
2001m. Spalio mėnesį atlikęs tris ketvirtadalius bausmės kaip gerai besielgiantis kalinys H.Daktaras buvo paleistas į laisvę. Visa žiniasklaida Henytę pasitiko tarsi tautos didvyrį. Kolonijoje H. Daktaras ištikro elgėsi nepriekaištingai: jis skaitė knygeles apie sveiką gyvenimo būdą, sportavo, valgė vegetarišką maistą ir netgi savotiškai kovojo prieš narkomaniją.
Grįžus iš kolonijos Henytei buvo uždrausta lankytis pasilinksminimo vietose, daugelyje restoranų ir kavinių, naktis jis privalėjo leisti savo namuose. Bet ne tai svarbiausia. Svarbiausia , kad vadui atliekant bausmę "daktarai" prarado vadovaujančias pozicijas. Prieš patenkant Henytei į nelaisvę mieste buvo 33 "šeimos", buvo aiškus lyderis, jo pavaduotojai. Kiekviena šeima turėjo priskirtą darbo karą. Be "autoritetų" žinios tuo laiku nė plaukas nuo galvos nenukrisdavo. Grįžęs Henytė rado "bespredielą" (betvarką). Atsirado daugybė vienas nuo kitų nepriklausančių grupuočių, kurių niekas nekontroliuoja. Ir jokios pagarbos veteranams. Net pats H.Daktaras buvo priverstas nusipirkti šarvuotą automobilį."Beveik šešerius metus buvau kalėjime, per tą laiką situacija Lietuvoje smarkiai pasikeitė,- teigė korespondentams H.Daktaras.- Dabar komisarai manęs prašo vėl įvesti tvarką, kad Kaune nebūtų samdomų žmogžudžių. Tačiau aš atsisakau, bet ką daryti. Pirmiausia pasakiau, kad gali atsirasti naujas Paulauskas, kuris vėl mane pasodins į kalėjimą. Jaunimas dabar nebe toks. Jie nori tik lengvai užsidirbti. Dabar tarp jaunimo yra daug kvailių ir narkomanų. O narkomanas nėra mūsų planetos žmogus. Jis su kosmosu bendrauja. Net mane gali nušauti. Todėl dabar tvarką gali įvesti tik policija." ("Respublika")
Dar viena citata."Tarp jūsų vadinamų nusikaltėlių yra tokia tvarka: prasižengei - atsakyk. Todėl ir tų žmogžudysčių daug, kartais žmogus iš išorės atrodo nieko blogo nedaro, bet vėliau paaiškėja, kad jis "supuvęs" intrigantas, kiršintojas, kenkėjas ir užkulsių žaidėjas. Anksčiau "autoritetai" aiškindavosi visas smulkmenas, kuo pasmerktas mirti žmogus nusikalto, dabar nebeliko kam aiškintis - visi vadai susodinti arba išsibėgiojo. Jaunimas nebekontroliuojamas. Jauni nusikaltėliai su niekuo nesiskaito,nieko nebijo, gyvena šia diena ir visko nori dabar. Santykius aiškinasi elementariai - kas nors negerai, tuoj išsitraukia "vamzdį" ir šauna. Mano laikais vyravo mažiau pavojingas jėgos kultas, tada santykius aiškindavomės vienas prieš vieną."("Veidas")
Iš tų kalbų galima suprasti, kad Henytė paseno. Kaip visi seniai verkia, kad jų jaunystės metais cukrus buvo saldesnis, ir žiemos buvo šaltesnės, ir vasaros karštesnės. Ir vis tik sugrįžus Henytei policininkai pajuto gaujose judėjimą, bandymą vėl visus suburti po viena vėliava.
Dabartinė Kauno padėtis teisėsaugininkams gal ir geresnė. Iš vieno centro valdomos grupuotės buvo daug pavojingesnės ir stipresnės. Suskilęs į atskiras grupuotes nusikalstamas pasaulis nebe toks galingas, su juo lengviau kovoti. Bet nurašyti Kauno nusikalstama pasaulį dar anksti. Juolab, kad vilniečiai, ypač policijos generalinis komisaras Vytautas Grigaravičius vis žada užsiimti Kaunu. Panevėžio "tulpiniai" jau apraminti, Žemaitijos Šilio gauja teisiama, Klaipėdos gaidjurginiai tardomi, o iki Kauno rankos vis nedaeina. O čia per paskutinius metus žuvo nė kiek nemažiau verslininkų, o grupuočių narių dingusių arba nužudytų net daugiau nei kitur, bet kažkodėl dėl kauniečių taip netriukšmaujama. O juk visi su "daktarais" konfliktavę ar jiems neįtikę jų žargonu tariant padėti į vietą. Mongolas, Turistas, Zalaga, Ramaškė ir daugelis kitų galvas padėjo pačioje jaunystėje.
Beje, kaip ir kituose miestuose taip ir Kaune apie gaujas policininkams ir prokurorams pasakoja buvę daškiniai Saulius Mečislovas ir Žydrūnas Čiapai. Valstybės saugomi liudytojai yra papasakoję ir apie kitus Henytės žygius. Kauno apylinkės teisme tebenagrinėjama dar viena baudžiamoji byla, kurioje Henytė kaltinamas dėl turto prievartavimo išsiperkant 1994 - 1995 metais pavogtus penkis automobilius. Tardytojai atiduodami bylą į teismą sakė, kad ji perspektyvi ir kad H.Daktaras vėl atsidurs už grotų. Tačiau po įvairių teisminių peripetijų jau matosi, kad jei Henrikas ir būtų nuteistas jam galiotų senatis.
Saulius ir Žydrūnas Čiapai policijos saugomi jau 7 metai. Įkliuvę dėl automobilių vagysčių jie sutiko bendradarbiauti su teisėsaugininkais ir pasakojo apie Kauno gaujas, jų vadus, ryšius. Atrodė, kad remiantis brolių parodymais Kauno grupuotės bus išsklaidytos, bet taip neįvyko. Pateikti kaltinimus pritrūko įrodymų, o dalis įtariamųjų išsislapstė, kai kas nuteistas už kitus nusikaltimus, kai kas įjunko į narkotikus. Galų gale per tiek metų ir patys Čiapai painiojosi savo parodymuose, juolab, kad teismų metu jiems galvas suka visi teisiamieji. Ir šioje byloje kur dar teisiamas H.Daktaras, ir kitose nenoriai parodymus duoda ir kiti liudininkai, ir patys nukentiejusieji. Daugelis bijo nusikaltėlių keršto ir tai yra naturalu. Net JAV kur daugelį metų veikia nukentėjusiųjų ir liudytojų apsaugos programa ir taip mafija atkeršija savo skriaudėjams, tai ką kalbėti apie mažutę Lietuvą.
Kaip ten bebūtų Kaunas turi seniausias mafijos tradicijas. Lietuviškosios mafijos krikštatėvis laikomas Edvardas Tamulis (Algutis). Jis buvo nužudytas Rygoje, per Latvijos mafijos lyderio V.Avakumovo laidotuves. Nors yra taisyklė, kad į gaujos narių pakasynas atvyktų net ir priešiškos grupuotės nariai neliečiami, bet Algutis latviams buvo per daug įgrįsęs ir jie jį subadė.
Vėliau "daktarai" pirmieji respublikoje pradėjo reketuoti švelniakailių gyvulėlių augintojus, pirmieji reikalavo duoklės iš tik susikūrusių kooperatorių, automobilių remontininkų. Dar sovietmečiu Algirdas Žemaitis (Kukas) mėgino nureketuoti automobilių meistrą, tik milicininkai jį sugavo ir pasodino. Žaliakalnyje veikusi Mato gauja nevengdavo reketuoti net valstybinių autoservisų. O sovietmečiu sėdėjęs Kukas kaip įtariamasis vėliau figūravo daugelyje bylų, bet visą laiką sėkmingai išsisukdavo.
Ne kas kitas, o kauniečiai sukūrė ir įgyvendino vogtų automobilių išpirkos mechanizmą. Dabar jis plačiai paplitęs po visą šalį, bet visą laiką labiausiai klestėjo Kaune. Kauniečiai pirmieji pradėjo ir dar vieną labai pelningą šešėlinį verslą - narkotikų gamybą. Pakaunėje jau uždarytas ne vienas aukštos kokybės kvaišalų fabrikėlis, bet jų nemažėja.
Pilstuko iš spirito gamyba jau plačiai pasklido šalyje, bet ir čia autorystė priklauso kauniečiams. Buvo laikai kai visa pakaunė mėlynavo statinėmis nuo spirito. Ir dabar tai dar biznis, bet jau ne mafijos lygio. Mafija užsiima kontrabanda. Kauniečiai čia irgi lyderiai.
Ko gero lyderiai kauniečiai ir žudant savus, bet viskas daroma tykiai. Apie tai kitame laikraščio numeryje.
