Artėjant 2004 metų Atėnų olimpinėms žaidynėms vis aštriau iškyla nauji "olimpinės pilietybės" atvejai, ne vienas iš jų atrodo tiesiog kurioziškai.
Pavyzdžiui, Kubos trišuolininkė Jamilė Aldama (Yamile Aldama), šiuo metu gyvenanti Anglijoje, Atėnuose atstovaus... Sudanui ir mėgins laimėti šiai šaliai pirmąjį olimpinį medalį. Iš formalios įstatymų pusės ji nepadarė jokio pažeidimo, kuris užkirstų jai kelią į Atėnus, tačiau tokie atvejai akivaizdžiai parodo galiojančios sistemos trūkumus.
2000 metais Sidnėjuje J. Aldama užėmė ketvirtąją vietą, tačiau paskui nusprendė palikti šalį ir 2001 metais apsigyveno Anglijoje kartu su vaiku ir britu vyru, kuris dabar sėdi kalėjime, gavęs 15 metų už prekybą narkotikais. Kadangi Kuba nesutiko, kad jos išugdyta sportininkė atstovautų kitai šaliai, pagal Tarptautinės lengvosios atletikos federacijos (IAAF) taisykles J. Aldama trejus metus negalėjo atstovauti jokiai šaliai ir nedalyvavo praėjusių metų pasaulio čempionate. Tačiau praėjus šiam laikotarpiui neliko jokių kliūčių susirasti naują "tėvynę" ir ja netikėtai tapo Sudanas, nors spauda teigė, kad tarp variantų buvo minimos ir Italija bei Čekija. Sprendimą nulėmė tai, kad Sudano pilietybės suteikimo taisyklės yra labai paprastos.
"Olimpinės pilietybės" klausimai tapo itin aktualūs po SSRS žlugimo, kai neturtingų šalių talentingi sportininkai ėmė bėgti į turtingesnius kraštus ir tapti jų piliečiais. Pavyzdžiui, Atėnuose graikams atstovaus net keli sunkiaatlečiai, gimę Albanijoje bei buvusioje SSRS. Viena žinomiausių lengvaatlečių, pakeitusių pilietybę, yra šuolininkė su kartimi Tatjana Grigojeva, 2000 metais Sidnėjuje iškovojusi sidabrą Australijai.
1992 metų Barselonos olimpinių žaidynių stalo teniso vicečempionas Džun Gao, išvykęs į JAV ir sukūręs šeimą su amerikiete, net penkerius metus negalėjo atstovauti kitai šaliai, tačiau iškentėjo ir 2000 metais Sidnėjuje jau atstovavo JAV.
Pasaulio šuolių į tolį čempionė, kita kubietė Niurka Montalvo jau 2000 metais norėjo atstovauti Ispanijai, kur gyveno trejus metus, tačiau Kuba pasakė griežtą "ne".
Buvusio Kubos bėgiko Alberto Chuantorenos (Alberto Juantorena) teigimu, toks bėgimas iš gimtosios šalies yra ne kas kita kaip "sportinė prostitucija".
Naujausi pavyzdžiai - turtingoms šalims Katarui ir Omanui Atėnuose gali atstovauti vidutinių nuotolių bėgikai iš Kenijos. Šios šalies lengvaatlečiai ypač noriai keičia pilietybę - praėjusių metų pasaulio čempionate kitoms valstybėms atstovavo daugiau nei dešimt Kenijoje gimusių sportininkų.
Tai tapo įmanoma dėl to, kad IAAF numato šalių susitarimo atveju sumažinti trejų metų pereinamąjį laikotarpį iki vienerių.
Būtent ši nuostata kelia IOC prezidento Žako Rogo (Jacques Rogge) nepasitenkinimą.
"Mums tikrai nepatinka atletų viliojimas į kitas šalis, suteikiant naują pasą tiesiog atvykus oro uostą", - sakė IOC vadovas. - "Moraliniu atžvilgiu turime išvengti tokio sportininkų turgaus".
Atsižvelgdamas į padažnėjusius "olimpinės pilietybės" keitimo atvejus, IAAF sukūrė darbo grupę, kuri gegužės mėnesį pateiks rekomendacijas, kaip spręsti šią problemą.
O ji visu gražumu iškils dar ne kartą ir ne tik lengvojoje atletikoje. Pavyzdžiui, šių metų olimpinių žaidynių beisbolo turnyre, kur pirmąkart dalyvaus šeimininkė Graikijos rinktinė. Niekas neabejoja, kad joje nebus nė vieno Graikijoje gyvenančio žaidėjo, o rinktinę sudarys graikiškas šaknis turintys amerikiečiai, dauguma iš kurių niekada nebuvo Graikijoje.
Reuters-ELTA
