Sigitas STASAITIS
Olandija garsi tulpių šventėmis, pritraukiančiomis dešimtis tūkstančių turistų. Mums į Amsterdamą važiuoti nebūtina - jau nebe pirmi metai Burbiškių dvare (Radviliškio raj.), Daugyvenės muziejuje, rengiama nuostabi tulpių žydėjimo šventė. Reginių išalkusių į šventę suplūstančių žmonių skaičiaus galėtų pavydėti geriausi šalies dainininkai. Gaila tik dėl vieno - labai jau kaprizingi lietuviški pavasariai - ir šiemet šventė vyko daugumai dvaro tulpių jau baigiant nužydėti. Atvykėlius pasitiko gal tik kokie... keliasdešimt tūkstančių tulpių žiedų. Maždaug 400 rūšių!
Po žiemos snaudulio atkutę tūkstančiai žmonių nuo Panevėžio iki Šiaulių, pasirodo, taip išsiilgę reginių, jog automobiliai į Burbiškius traukia kolonomis. Žmonės skuba, nervinasi - balta "Audi" stipriai "bučiuoja" dviem moterimis (tiksliau, jų mazdai) į užpakalį. Šventei dar neprasidėjus budintys policininkai atvykėliams ranka moja sukti į šalį - mašinų "prifarširuota" ir kelių hektarų pieva priešais dvarą, ir visos laisvesnės vietelės, tad ilga automobilių kolona aprėmina gerą Šeduvos - Panevėžio plento gabalą. Atvykėliai skuba - už 5 litus jų laukia ne tik kilimai nuostabių tulpių žiedų, bet ir gausios pramogos.
Danguje plerpia lėktuvų varikliai, stiproko vėjo gainiojami tarp debesų sukiojasi parašiutininkų kupolai, tačiau žmones labiau domina tulpės - visi atvykėliai pirmiausia drožia pasivaikščioti po gėlynus, dvaro sodą, tarp tvenkinių. Vakarop tulpyno tarplysviai taip sumindžioti, jog atrodo lyg asfaltuoti. Ieškodamas geresnės vietos nusifotografuoti, ne vienas įsirioglina tiesiai į gėles - šventės rengėjai dar patenkinti, kad bent žiedai neskinami.
Vaikštinėtojus džiugina šimtamečio prisukamo gramofono muzika, parko takelius ilgais sijonais šluoja būrelis orių damų su vualiais. Ne, jos ne iš bankrutuojančios padėvėtų drabužių parduotuvės - prieš šimtmetį klestėjusias madas primena vietinės kultūros darbuotojos. Štai vietinius kaimiečius irgi pažinsi iš tolo. Ir ne tik iš apsiblaususių vyrukų akių - pagaliau į kaimą atėjo treninginių kelnių, sportbačių bei padėvėtų turkiškų megztinių mada.
Prie senoviškų dvaro damų apdarų labai dera ir Kauno karo istorijos klubo entuziastų atvežti Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės karių šarvai, ginklai, uniformos. Susižavėję vaikai pirštais baksnoja į senovės dragūnų plunksnuotas, lyg su ausimis, kepures ir tėvams aiškina, jog "labai gražu, kad tie policininkai persirengė zuikiais". Radviliškio rajono merui V. Simeliui paskelbus šventės pradžią, drioksteli senoviška patranka - ant scenos strikinėjančios BTV laidos "Subatos vakarėlį" šeimininkės vos spėja užsikimšti ausis. Minia būriuojasi ir prie senovinių automobilių. Pokariniai amerikoniški limuzinai fordas ir ševrolė domina kur kas mažiau nei 1935 metų "Mercedes-Benz". Jo savininko kauniečio Stanislovo dažniausiai klausiama kiek degalų ryja gyvą A. Hitlerį regėjęs variklis. Išgirdę, kad šia mašina 100 kilometrų nudardėsi tik įsipylęs 15 litrų benzino, tautiečiai raukosi: "Na ne, tokio besočio automobilio nenorėčiau. Štai kad būtų dyzelis, kita kalba..." Stanislovas kiek pyksta, kad fotografuodamiesi žiopliai ant šeimos relikvijos (jo tėvas šiuo mersedesu vežiojo pirmąjį Kauno politechnikos instituto rektorių profesorių K. Baršauską) lipa be skrupulų, apibraižė ir vos nesulaužė.
Šašlykų ar keptų dešrelių prisikimšusius, bričkele atsivažinėjusius, skaniai "Gubernijos" alumi atsirūgstančius žiūrovus pakerėjo blondinės dainininkės iš TV laidos "Bobų vasara", cirkininkai, saviveiklininkai. Koncerto vedėjos "Subatos vakarėlio" šeimininkės paskelbia, kad "dabar jau dainuos Romas Dambrauskas". Patenkinta minia švilpia, o dainininkas galantiškai sėdi savo automobilyje "Mitsubishi Galant" ir nė krust - lyg būtų apkurtęs. Prie žvaigždės pripuolę organizatoriai kažką aiškina, derasi. Matyt, sėkmingai, nes žiūrovų numylėtinis pagaliau ant scenos. Padainavęs R. Dambrauskas "Akistatai" išdavė paslaptį, jog į sceną nelipo tol, kol negavo suderėto honoraro. Kiek - ne mūsų reikalas, tačiau, pasak dainininko, švenčių rengėjai muzikantus mėgsta apgauti, o jis neturi laiko juos vaikytis - tą patį vakarą pažadėjo pasirodyti kitur.
Po koncerto - šokiai, kantriausieji nesiskirsto iki sutemų. Vietiniams treninguotiems vaikinams šokti labai lengva - jie tik atsistoja, ir išgertas alaus pats judina. Kur nors krūmeliuose truktelėję degtinėlės (ja nebuvo prekiauta) šoka lėtus šokius - išsilaikyti ant kojų padeda panos petys. Saulei, lyg didžiausiai šventės tulpei, nusidažius raudonai, dauguma patenkintų atvykėlių pasuka namo, o pievoje prie Šeduvos oro klubo "kukurūzinio" dvisparnio vis dar eilė - pasiruošusiųjų už ekskursiją padebesiais sumokėti 20 litų buvo labai daug.
Nepatingėkite ir jūs kitais metais atvykti į tulpių žydėjimo šventę - nesigailėsite!
