Kaliniai žudosi iš ilgesio?
Irena ZUBRICKIENĖ
Marijampolės griežtojo režimo pataisos darbų kolonijoje bausmę atliekantys nuteistieji, ankstyvą rytą pakilę ir susiruošę pradėti darbą valgykloje, pastebėjo atidarytą pagalbinės patalpos, kuri anksčiau buvo skirta būrio viršininko reikmėms, langą. Dirstelėję pro jį vyrai pamatė pasikorusį likimo draugą Rolandą Kaminską (36 m.). Įvykio vieton atskubėję darbuotojai stebėjosi - apie trečią valandą nakties jis esą dar buvo lovoje.
Penkis kartus teistas Rolandas, kilęs iš Vilkaviškio rajone gyvenančios gausios šeimos, Marijampolės kolonijoje kalėti pradėjo ne taip seniai. Vyras buvo nuteistas aštuonerių metų laisvės atėmimo bausme už pasikėsinimą išžaginti. Į laisvę jis turėjo išeiti 2009 metais.
Kolonijos darbuotojų teigimu, R. Kaminskas beveik neišsiskyrė iš kitų kalinių - kartais būdavo labai linksmas, kartais tylesnis. Jis nesibaimindavo būti išjuoktas kitų nuteistųjų ir įvairiais klausimais neretai kreipdavosi į kolonijos darbuotojus - tai pasiūlydamas, tai replikuodamas, tai skųsdamas. Stengdavosi nepraleisti kolonijos klube vykstančių renginių, kad laisvalaikis "zonoje" būtų prasmingesnis. Kartu kalinčių vyrų teigimu, Rolandas jiems ne kartą buvo užsiminęs, kad "reikia kažką daryti" - esą viskas jau labai įgrisę. Jis nuo likimo draugų neslėpė esą gydęsis psichiatrijos ligoninėje, bandęs persipjauti venas. Tačiau, kaip po Rolando savižudybės sakė jį pažinoję nuteistieji, jeigu ankstesnėmis dienomis ir būdavo galima nuspėti Rolandą rezgant paikas mintis, tai nelaimės išvakarėse vyras buvo gana gerai nusiteikęs. Pakilesnėms kalinių nuotaikoms įtakos tądien greičiausiai turėjo iš Klaipėdos atvykusių koncertuoti šokėjų pasirodymas.
Pastaruoju metu R. Kaminskas daugiausia bendraudavo tik su viena savo seserų. Vyriškis draugams buvo užsiminęs, kad "aptrūkę" ryšiai su tėvais, ir kai kuriems buvo sakęs, kad "kartą užtaisys jiems puotą", bet tuomet tai atrodė tik kaip nereikšminga replika.
R. Kaminsko žiaurus pasirinkimas - tai antroji savižudybė Marijampolės kolonijoje šiemet. Paskutinę liepos dieną "zonoje" esančios koplytėlės tualete buvo aptiktas pasikoręs nuteistasis Eugenijus Balčiūnas (27 m.), kilęs iš Šiaulių rajono. Kolonijos saviveiklininkų gretose buvęs vyras, už grotų Marijampolėje praleidęs apie metus, anksčiau bandė išeiti iš gyvenimo du kartus, tačiau iki lemtingojo trečiojo karto prižiūrėtojams vis pavykdavo jį ištraukti iš kilpos. Likimo draugams jis buvo skundęsis, esą prailgę laukti atvykstančių pasimatyti tėvų, kurie viešnagę pas sūnų neva vis atidėlioja. Nors šie nuteistam sūnui pagal galimybes rodydavo dėmesį ir pinigais ir bendravimu, Eugenijus jų ilgėdavosi nuolat.
2002 09 09
