... Pagrindinė baudžiamojo proceso funkcija turi būti nukentėjusiojo poreikių tenkinimas bei jo interesų apsauga...
Iš Europos Tarybos Ministrų Komiteto 1985 m. birželio 28 d. rekomendacijos R (85) 11 dėl nukentėjusiojo padėties baudžiamojoje teisėje ir procese
1985 m. lapkričio 29 d. Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos priimtoje Pagrindinių teisingumo principų nusikaltimų ir piktnaudžiavimo valdžia aukų deklaracijoje nurodoma, kad nusikaltimo auka - tai asmuo, kuriam individualiai arba kolektyviai, pažeidžiant galiojančius valstybių narių nacionalinius baudžiamuosius įstatymus, tarp jų ir draudžiančius nusikalstamą piktnaudžiavimą valdžia, veikimu arba neveikimu, buvo padaryta nuostolių dėl kūno sužalojimų, moralinės arba materialinės žalos, emocinių išgyvenimų arba esminio pagrindinių žmogaus teisių pažeidimo.
Asmuo laikytinas auka nepaisant, ar teisės pažeidėjas nustatytas, suimtas, atiduotas teismui ar nuteistas, taip pat neatsižvelgiant į teisės pažeidėjo ir aukos giminystės ryšius.
Galiojančios mūsų valstybės Baudžiamojo proceso kodekso (BPK) normos nusikaltimo aukos sampratos neapibrėžia, o tik pateikia šią nukentėjusiojo sąvoką: "Nukentėjusiuoju pripažįstamas asmuo, kuriam nusikaltimu padaryta moralinės, fizinės ar turtinės žalos" (BPK 60 str.).
Be to, šiame Kodekse įtvirtintos nukentėjusiojo ir jo atstovo procesinės teisės: teisė teikti įrodymus, pareikšti prašymus, taip pat ir dėl advokato paskyrimo teikti valstybinę teisinę pagalbą, nemokamai naudotis vertėjo paslaugomis, dalyvauti atskiruose tardymo veiksmuose, susipažinti su visa bylos medžiaga nuo to momento, kai baigtas parengtinis tardymas, dalyvauti teisminiame nagrinėjime, pareikšti nušalinimus, apskųsti pareigūnų, tiriančių bylą, veiksmus, taip pat apskųsti teismo nuosprendį arba nutartis ir teisėjo nutarimus, palaikyti kaltinimą teisminiame nagrinėjime.
Be to, teismas, prokuroras, tardytojas ir kvotėjas privalo išaiškinti Jums ir kitas Jūsų teises bei užtikrinti galimybę jomis pasinaudoti, taip pat išaiškinti Jūsų pareigas ir atsakomybę už jų nevykdymą.
Taigi jeigu Jums padaryta kokia nors žala, turite teisę raštu arba žodžiu kreiptis į artimiausią policijos įstaigą arba kitą teisėsaugos instituciją (teismą, prokuratūrą) o ši pareiškimą privalo užregistruoti ir supažindinti Jus su šia atmintine.
Susipažinusi su Jūsų pareiškimu, institucija per 3 dienas (išimtinais atvejais per 10) turi priimti vieną iš šių sprendimų:
1. Kelti baudžiamąją bylą.
2. Atsisakyti kelti baudžiamąją bylą.
3. Perduoti pareiškimą arba pranešimą pagal tardyminį priklausomumą arba teisingumą.
4. Nekelti baudžiamosios bylos, jeigu Jūs ir kaltinamasis susitaikysite.
Pastarasis sprendimas gali būti priimtas tik esant ribotam nusikaltimų skaičiui ir tik tada, jei kaltininkas:
- prisipažįsta padaręs nusikaltimą,
- savanoriškai atlygina žalą, padarytą valstybei, fiziniam arba juridiniam asmeniui,
- susitaiko su nukentėjusiuoju,
- anksčiau nebuvo teistas ir jam nebuvo taikytas šitoks atleidimas nuo atsakomybės.
Bet kuriuo atveju Jums turi būti pranešta apie priimtą sprendimą, kurį Jūs galite apskųsti prokurorui, o prokuroro nutarimą - aukštesniajam prokurorui arba teisėjui.
Baudžiamosios bylos iškėlimo atveju Jūs turite teisę reikalauti, kad byloje būtumėte procesiškai pripažintas nukentėjusiuoju, o esant materialinei žalai - ir civiliniu ieškovu (BPK 61 str.).
Be to, įstatymas numato baudžiamąją atsakomybę asmenims, kurie bandytų daryti Jums ir Jūsų artimiesiems fizinį, psichologinį arba kitokį poveikį (siekdami pakeisti parodymus ir pan.). Apie tokį poveikį turėtumėte nedelsdamas informuoti bylą tiriantį asmenį arba atitinkamą teisinę instituciją.
Papildomos informacijos dėl savo teisinės padėties ir paramos Jūs galite teirautis Lietuvos teisės universitete Asociacijos telefonu (8*22) 30 00 09 (Vilniuje).
Atmintinę parengė Lietuvos nusikaltimų aukų rėmimo asociacija.
