Tikslus pavadinimas - laikinųjų komisijų Seimas
Iš pradžių spėliojau: dviejų ar trijų rankų pirštų reikėtų, kad suskaičiuočiau į Lietuvos Respublikos Seimą išrinktus teisininkus. Bet kam užsiimti spėlionėmis, jeigu po ranka yra knygutė "Kas valdo Lietuvą 2005". Iš šio informacinio žinyno tiksliai sužinau, kad tarp Seimo narių yra 14 teisininkų, įskaitant ir tuos tris, kurie dabar neakivaizdiniu būdu studijuoja teisę. Vadinasi, tarp įstatymų leidžiamosios valdžios žmonių teisininkų tik kas dešimtas. Kiti - architektai, muzikantai, fizikai, veterinarai, mokytojai, agronomai, inžinieriai...
Tačiau, kai susėda posėdžiauti kokia nors laikinoji Seimo komisija, visi jos nariai tampa tardytojais arba kvotėjais. Kaip tikrame prokuratūros ar policijos kabinete užduoda klausimus, juos komentuoja. Pagaliau jie iš karto pasiskirsto prokurorų, teisėjų, advokatų vaidmenis, priklausomai nuo to, kuriai partijai priklauso, kas yra tas kvočiamasis, kokių sąskaitų. Štai viena Seimo laikinoji komisija nagrinėja korupcijos Vilniaus miesto savivaldybėje bylą. Kai kada televizijos parodo reportažų iš šios komisijos posėdžių ar išvykų į teisines organizacijas. Štai važiavo seimūnai į Specialiųjų tyrimo tarnybą. Iš veido išraiškos matyti, kad liberaldemokratas Vytautas Galvonas pasirinkęs prokuroro vaidmenį. Jis yra buvęs pavaldus Vilniaus merui Artūrui Zuokui ir su juo turi savų sąskaitų. Kažkada jų kelią perbėgęs juodas katinas iki šiol tebėra juodas... Jeigu V. Galvonas būtų norėjęs suderinti viešuosius ir privačius interesus, jis iškart būtų atsisakęs dirbti toje komisijoje. Tačiau jeigu yra proga "įkąsti" senam priešui, kaip praleisi progą? Aišku, kad liberalcentristas Rimantas Remeika pasirinko advokato vaidmenį - jis iš paskutiniųjų gins savo partijos pirmininką A. Zuoką. Komisijos pirmininkė "darbietė" Loreta Graužinienė įsijautusi į teisėjos vaidmenį. A. Zuokui turėtų būti parašytas komisijos kaltinamasis nuosprendis. Juk iš A. Zuoko vadovaujamos Vilniaus savivaldybės į Seimą atkeliavo raštas, kaltinęs Darbo partijos pirmininką Viktorą Uspaskichą supainiojus viešuosius ir privačius interesus. Šiuo reikalu buvo sudaryta laikinoji Seimo komisija, o Darbo partijos iniciatyva dar dvi ją palydinčios komisijos. O koks buvo visų trijų komisijų darbo rezultatas? V. Uspaskicho atsistatydinimą nulėmė ne šios trys Seimo laikinosios komisijos, o Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos išvados, kad buvęs Ūkio ministras tikrai supainiojo viešuosius ir privačius interesus.
Kiek bedirbo Seimo laikinųjų komisijų, beveik visų jų rezultatas buvo nulinis. Kiek iečių sulaužyta dėl Seimo narių Jono Ramono ir Aldonos Balsienės mandatų?! Niekais nuėjo laikinosios komisijos darbas dėl konservatorių veiklos dovanojant "Mažeikių naftą" amerikiečių "Williams" kompanijai. Bet užtat dabar konservatoriai atsirevanšuoja, pasistengę suburti komisiją EBSW veiklai ištirti, nes pažeidimai padaryti valdžioje esant LDDP. Seime vyksta tarppartinė kova: kuri partija kuriai skaudžiau įkąs...
Koks bebūtų nusikaltimas, jį turi tirti teisėsaugos institucijos. Prokuratūros, teismų, policijos, kitų specialiųjų tarnybų darbuotojai negali priklausyti jokiai partijai, kad būtų bešališki. Tuo tarpu Seimo laikinosios komisijos sudarytos tik iš partiečių, nes nepartinių seimūnų nėra, nebent juos pašalina iš partijos, kaip dabar Kęstutį Glavecką...
Kas besuskaičiuos, kiek Seime jau buvo sudaryta laikinųjų komisijų? Jų darbas negali būti veiksmingas jau vien dėl to, kad Seime per mažai teisininkų, o jų vaidmenį ima atlikti specialistai apie gyvulininkystę arba kitas sritis, tik ne apie teisę... Antra, kuo didesnė frakcija, tuo daugiau narių deleguoja į komisiją. Vadinasi, valdantieji komisijose gali surinkti daugiau balsų, o ir jų balsų dauguma nusvers tvirtinant Seime komisijos išvadas.
Pagaliau laikinųjų komisijų išvados žmonių protuose palieka tik painiavos. Prisiminkim atvejį, kai trys Seimo nariai buvo apkaltinti kyšių ėmimu. Paskaitykim du Lietuvos Respublikos Konstitucijos straipsnius. 29 straipsnius skelbia: "Įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms ar pareigūnams visi asmenys lygūs. Žmogaus teisių negalima važyti ir teikti jam privilegijų dėl jo lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų pagrindu". Tuo tarpu Konstitucijos 62 straipsnis skelbia: "Seimo nario asmuo neliečiamas. Seimo narys be Seimo sutikimo negali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, suimamas, negali būti kitaip suvaržoma jo laisvė". Jeigu ne šis straipsnis, Lietuvos žmonės nebūtų pasiskirstę į dvi grupes, kurių vienai Arvydas Vidžiūnas, Vytautas Kvietkauskas ir Vytenis Andriukaitis - kyšininkai, kitai - apšmeižti! Jeigu ne minėtasis Konstitucijos straipsnis, STT ir Generalinė prokuratūra, jeigu būtų turėjusi surinkusi pakankamai duomenų, būtų juos perdavusi baudžiamojon atsakomybėn, o galutinį tašką padėjęs teismas. Tačiau taip neatsitiko. Seimo laikinoji komisija, o paskui Seimo dauguma jų neleido patraukti baudžiamojon atsakomybėn, o kai patys Seimo nariai atsisakė mandatų, teisinės institucijos atsitraukė. Tuo tarpu Seimo pirmininkui Artūrui Paulauskui perduotus pokalbių telefonų įrašus tampė Nijolės Steiblienės vadovaujama laikinoji komisija, o paskui jais mėgavosi kai kurie laikraščiai ir televizijos. Šitaip apkaltinti žmonės liko nei pakarti, nei paleisti. Tik vienas V. Andriukaitis gynėsi iki galo: buvusį Generalinį prokurorą Antaną Klimavičių padavė į teismą ir pagal taikos sutartį privertė atsiprašyti. Bet ir jis, matyt, pavargo, nes sutiko taikytis.
Per tą posėdžiavimą laikinosiose komisijose seimūnai neturi kada ir Konstitucijos pasiskaityti. Jeigu persiskaitytų, 67 straipsnyje rastų 20 punktų, kurie nusako jų pareigas. Antrasis skelbia: "leidžia įstatymus". O 73 straipsnyje rastų, kad valstybės ir savivaldybės pareigūnų piktnaudžiavimą ir biurokratizmą tiria Seimo kontrolieriai. Jokios laikinosios komisijos Konstitucijos nenumatytos.
Seimas turi keliolika komitetų, Etikos ir procedūros bei Antikorupcinę komisijas. To ir pakaktų, jeigu Seimas dirbtų savo ir kontroliuotų kitų, tarp jų ir teisėsaugos, institucijų darbą. Tačiau priimti įstatymus, kad tuoj pat nereikėtų jų taisyti, mūsų Seimas, ypač dabartinis, matyt, nepajėgus. Tokių naujokų yra pririnkta iš Darbo ir Liberaldemokratų partijų, todėl seimūnai "įsidarbina" laikinosiose komisijose ir vaidina labai reikšmingus prokurorus, teisėjus ir advokatus... Taigi, turim, ką turim...
Antanas Salys
