O. Gustienė
Viena bėda ne bėda. Klaipėdiečiui Antanui Jociui (71 m.) neseniai buvo išoperuotas skrandis. Ir štai dar nespėjusį sutvirtėti vyrą užklupo nauja nelaimė - Antanas smarkiai apsidegino! Nukentėjėlis buvo nuvežtas į Klaipėdos ligoninę, tačiau tenykščiai medikai nusprendė, jog itin sunkios būklės nelaimėliui geresnę medicininę pagalbą suteiks kolegos iš Kauno medicinos universiteto Plastinės chirurgijos ir nudegimų skyriaus. Čia Antanas - jau dvi savaitės. Dar teks gydytis mažiausiai mėnesį. Po to - sanatorija, ilga reabilitacija.
- Planavau prijungti naują dujų balioną, - prisiminė Antanas Jocius. - Pasirodo, jis buvo techniškai netvarkingas - sugedęs čiaupas, todėl paėmiau raktą ir tarkštelėjau, kad lengviau atsisuktų... Tuosyk žybtelėjo kibirkštis, ir jau pro šiek tiek prasuktą čiaupą ėmusios veržtis dujos užsidegė. Pabandžiau čiaupą užsukti, bet plastmasinė vielutė iškart išsilydė. Liepsna pliūptelėjo man į veidą, vatinuką, užsiliepsnojo sintetinės kelnės...
Pasak nuo vyro lovos neatsitraukiančios žmonos Stanislavos, visa laimė, kad viskas vyko lauke, namo kieme - ne virtuvėje ir kad Antanas buvo užsimetęs vatinuką, o po sintetinėmis kelnėmis mūvėjo storas apatines. Antraip jo gyvybę vargu ar būtų buvę įmanoma išgelbėti.
Paradoksas ir tai, jog Antanas iki išeidamas į pensiją keturiasdešimt metų dirbo dujininku (dujininkė ir jo žmona Stanislava) ir per šiuos ilgus metus nėsyk nebuvo nutikusi net menkutė avarija, mat abu su žmona puikiai žinojo, kokių atsargumo taisyklių laikytis dirbant su dujiniais prietaisais.
Beje, stengdamasi padėti akimirksniu užsiliepsnojusiam vyrui ranką apsidegino ir žmona Stanislava. Tačiau iš to šoko, kaip ir Antanas, kurį laiką net nejautė skausmo! Iš išgąsčio visi pamiršo, kad nudegusias vietas reikia kuo skubiau pakišti po šalto tekančio vandens srove. Tiesa, Stanislava apsvilusį vyro veidą iškart pavilgė į vandenį supiltų penicilino miltelių tirpalu - gal esą ir tai padėję, nudegimai veide nebuvę tokie gilūs...
Rietavo gyventojas Laimonas Gibėža (27 m.) Nudegimų skyriuje jau antras mėnuo. Vyriškis laukuose degino bulvienojus ir staiga praradęs sąmonę veidu krito į laužą. Stipriai apdegė galva, krūtinė, ranka, šonas. Ligoniui jau atlikta antra odos persodinimo operacija, kiek jų laukia ateityje - dar sunku pasakyti. Anot skyriaus gydytojų, viskas priklausys nuo to, kaip žaizdos gis.
Labai nepasisekė šiauliečiui Stasiui (70 m.). Vyriškis kambaryje žiūrėjo televizorių. Sumanęs prisidegti cigaretę, pastvėrė degtukų prikimštą dėžutę ir, pamanęs, kad degtukas jau užgeso, kišo jį atgal į dėžutę. Akimirksniu plykstelėjo visi degtukai, ir liepsnos liežuviai lyžtelėjo sintetinius Stanislovo marškinius. To tereikėjo - besilydydami jie iškart prilipo Stasiui prie kūno!
- Nemoku apsakyti, koks tai jausmelis, - dabar jau šypsodamasis Stasys prisiminė dviejų mėnesių senumo įvykį. - Atrodė, kad iš skausmo išprotėsiu! Išlėkiau į balkoną, ėmiau traukti tuos marškinius - nė velnio! Su visa oda neriasi! Šiaip taip rankoves nuplėšiau ir nusviedžiau žemėn (Stasio butas aštuntajame aukšte - V. G.). Lyg tyčia, jos - dar smilkstančios - įkrito į septintajame aukšte gyvenančio kaimyno balkoną ir uždegė sukrautus popierius! Gerai, kad greitai atkaukė gaisrininkai...
Per cigaretę darbingumą ilgam prarado ir kaunietis Arūnas Andrijauskas (29 m.). Degtuko liepsna persimetė į Arūno apsiausto rankovę - ji prieš tai buvo prisigėrusi acetono garų, nes vyriškis skiedė dažus...
O štai Širvintų rajono gyventojas Petras Adomavičius (28 m.) - skyriaus senbuvis. Jaunas vyras į Kauno klinikas pateko pernai vasarą. Petras neslepia: padaugino alkoholio, todėl nė nepajautė, kaip išmetė iš rankų degančią cigaretės nuorūką ir užsnūdo. Ėmė smilkti kelnės, po to - ir marškiniai. Petras dar pro miegus ėmė šaukti iš skausmo. Vyrukas gulėjo ant nugaros, tad jam išdegė didžiulis priekinės kūno dalies plotas - pradedant keliais ir baigiant krūtine!
Petrui buvo atlikta galybė odos persodinimo operacijų, po ilgo gydymo skyriuje jis atsistatinėjo jėgas net keliose sanatorijose. Tačiau būklė staiga pablogėjo, todėl vėl prisiėjo kreiptis į medikus. Petras gydėsi ir Širvintose, ir Vilniuje, tačiau ne per seniausiai pasiprašė, kad vėl priimtų kauniškiai nudegimų gydymo specialistai. Mat čia, anot Petro, geriausia medicininė priežiūra.
Blogai, kai net suaugusieji neįstengia apsisaugoti. Tačiau dar blogiau, kai per suaugusiųjų neapdairumą nukenčia vaikučiai. Jų Nudegimų skyriuje irgi yra nuolat... Štai mamytė neapsižiūrėjo, kaip jos dar tik šliaužiojantis sūnelis pastvėrė elektrinio virdulio laidą ir ką tik užvirusį vandenį šliūkštelėjo tiesiai sau ant krūtinės; kita mergytė užsivertė ant veiduko puodelį karštos sriubos; mažylis įkrito į verdančio vandens puodą...
Pirmoji ir neatidėliotina pagalba nudegus - šaltas vanduo
Spalio 21-27 dienos pirmą kartą Lietuvoje buvo paskelbtos Nudegimų profilaktikos savaite. Šiuo renginiu medikai siekė atkreipti visų gyventojų dėmesį į tai, jog niekaip nepavyksta sumažinti nudegimų skaičiaus, ir dar kartą priminė, kokių atsargumo priemonių reikėtų laikytis, kad tokių traumų sumažėtų, o jas patyrus, kokią pirmąją pagalbą suteikti.
Kasmet didesnius ar mažesnius nudegimus patiria apie 10 000 žmonių. Beveik trečdalis tokių ligonių - vaikai. Kasmet maždaug 100 nudegusiųjų dėl patirtų ypač sunkių traumų miršta.
Dauguma tokių nelaimingų atsitikimų registruojami buityje: virtuvėje, garaže, neatsargiai elgiantis su elektros prietaisais.
Pasak KMU Plastinės chirurgijos ir nudegimų skyriaus vadovo Ryčio Rimdeikos, dažniausiai nusideginama karštais skysčiais ar garais. Nuo to, ar greitai ir kokia pirmoji pagalba nukentėjėliui buvo suteikta, priklauso ir tolesnė ligonio būklė, ir gydymo sėkmė.
Anot gydytojo R. Rimdeikos, nudegusią kūno dalį reikia nedelsiant pakišti po tekančio šalto vandens srove ir kurį laiką palaikyti (jei karštu skysčiu permirkę drabužiai, visų pirma reikia juos nuvilkti). Sužalotas vietas galima atšaldyti ir ledu ar sniegu. Dėl to ne tik sumažėja skausmas, bet ir pavyksta apsaugoti gilesnius odos sluoksnius.
Suteikus pirmąją pagalbą nukentėjusįjį būtina skubiai vežti į gydymo įstaigą (ar kviesti greitąją pagalbą). Mat po nudegimo atsiradę pakitimai ir organizmo reakcija į juos irgi turi būti gydomi.
Gydytojai nepataria dėvėti sintetinių rūbų, mat sintetinis pluoštas ypač greitai užsiliepsnoja, prilimpa prie odos. Jei tokie drabužiai ant kūno išsilydė, patariama jų nebandyti nuplėšti - geriau užpilti šaltu vandeniu, po to dar keletą minučių šaldyti ledu ar tekančiu šaltu vandeniu.
Belaukiant greitosios medicininės pagalbos susidariusias žaizdas būtina apdengti steriliais tvarsčiais, sumirkytais furacilino tirpalu ar ramunėlių nuoviru. Nukentėjėliui sugirdoma nuskausminamųjų.
Apsideginus cheminėmis medžiagomis nudegusias kūno vietas būtina tuojau pat pradėti plauti. Plaunama ilgai (apie pusę valandos), tekančiu vandeniu (kad iš žaizdos išsiplautų visos cheminės medžiagos). Tokios medžiagos patekus į akis, jas taip pat reikia kruopščiai išplauti.
Gydytojai jokiu būdu nepataria nudegusių vietų tepti aliejumi, taukais, kitokiais riebalais, nes tai ligonio būklę tik dar labiau komplikuos ir apsunkins gydymą. Pirmiausia pagalba nusideginusiajam - šaltas vanduo!
