Kauno mafija be veidrodžio
Daiva NORKIENĖ
Kauno nusikalstamo pasaulio įžymybę Henriką Daktarą žiniasklaida padarė stabu. Kai buvo išleistas iš kolonijos, jį pasitiko fotoaparatų ir kamerų miškas. Kolonijoje žurnalistai Henytei taip įkyrėjo, kad tas pasiguodė administracijai: "Daugiau su jais nebendrausiu, atsibodo". O kol vyras buvo už grotų, žmona Ramutė kitus žiniasklaidininkus vedžiojo po garsiąją šeimos "pilį" ir džiaugėsi puikiai įrengta virtuve...
Visuomenei smalsu, kaip gyvena nusikalstamo pasaulio elitas. Ypač kai parodomas sportiškas, gražus ir netgi šiek tiek humaniškas daugiavaikis tėvelis... Tačiau yra žmonių, kurie Henytę matė ir kitokį: kalbantį apie užsakymus "užversti" žmones, apie pas jį "suviduriuojančius, apsivemiančius ir apsimežančius" tardytojus bei žurnalistus... "Akistata" suteikia žodį verslininkų S. Čiapo, G. Pluščiausko nužudymo, taip pat "daktarų" bylų tyrėjams.
Kaunietis verslininkas Gintaras Pluščiauskas buvo nušautas 1994 metais Hamburge savo bute. Jo geras pažįstamas ir verslo partneris Sigitas Čiapas žuvo po dvejų metų - 1996-aisiais. Koncerno "Agora" prezidentas sušaudytas automobilyje prie savo namų Sargėnuose. Kartu žuvo ir S. Čiapo vairuotojas Vincas Varnas. Iš automato paleistos kulkos nekliudė tik automobilyje sėdėjusios S. Čiapo žmonos Jolantos. Abu nusikaltimai iki šiol neišaiškinti.
Iš pradžių nesisekė
Jeigu vidurnaktį prižadinto kauniečio paklaustum, kas yra "daktarai", tikriausiai nemąstytų apie stomatologus, ginekologus ar terapeutus. Tikram kauniečiui šis žodis pirmiausia asocijuotųsi su pagrindine nusikalstama grupuote, arba "Daktarų" šeima. Dar vienas dalykas, dėl kurio šimtu procentų garantuotas kiekvienas tikras kaunietis: "daktarai" buvo, yra ir bus. Tarsi kokia miesto vizitinė kortelė ar privalomas atributas. Ta proga sukurtas ir į tiesą panašus mitas: Henytė laisvėje - Kaune ir Užliedžiuose tvarka ir ramybė. Nėra Henytės, jau toks "bespredelas" - visa teisėsauga bejėgė.
LR generalinėje prokuratūroje beveik nuo pat jos sukūrimo veikia Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamentas, vadovaujamas vyriausiojo prokuroro Algimanto Kliunkos. A. Kliunka kadaise dirbo Kaune, Požėlos (dabar - Santakos) rajono policijoje. Kauno nusikalstamas pasaulis jam gerai pažįstamas. Algimantas žino net ir tai, kada ir kokie buvo pirmieji reketo atvejai. Pasirodo, dar sovietmečiu Algirdas Žemaitis, pravarde Kukas, mėgino nureketuoti automobilių meistrą, tik milicininkai jį sugavo ir pasodino. (Beje, už reketą tuo metu įstatymai numatė tik iki 3 metų laisvės atėmimo bausmę.)
Automobilius remontuojančius kooperatininkus A. Žemaitis reketavo kartu su V. Matusevičiumi (Matu). Žaliakalnyje veikusi Mato gauja nevengdavo reketuoti net valstybinių autoservisų. Nusikaltėlių pasaulio veteranas ir autoritetas Kukas kaip įtariamasis figūravo daugelyje bylų, bet visą laiką sėkmingai išsisukdavo.
O apie tai, kokia grupuotė Kaune pagrindinė, ką veikia ir kuo kvėpuoja, ONKT departamento vadovui buvo ne paslaptis. Tik štai surinkti įrodymų prieš šią grupuotę, rasti nukentėjusiųjų ilgai nesisekė. A. Kliunka prisipažįsta, jog bandė padaryti informatoriais porą prieštaringos reputacijos verslininkų (vienas jų vis inscenizuodavo savo paties apšaudymą, redakcijai pavardės žinomos). Tačiau nieko doro nepavyko.
Kreipėsi kraštietis
Kai Vokietijoje, savo namuose, buvo nušautas tuometinio Kauno politechnikos instituto absolventas verslininkas Gintaras Pluščiauskas, Vokietijos spauda parašė: "Atvažiavo rusų mafija ir nušovė". Vietos žiniasklaida atspindėjo tai, ką svarstė vokiečių pareigūnai. Kad Lietuva jau keleri metai buvo nebe SSRS sudėtyje, kad atvažiavę banditai kalbėjo lietuviškai (ne rusiškai), vakariečiams nelabai rūpėjo.
Gintaras Pluščiauskas iš tiesų turėjo neeilinių sugebėjimų: Vokietijoje buvo užmezgęs gerus ryšius su metalo perdirbimo gamyklomis, į kurias tranzitu iš Rusijos "plaukė" kontrabandinis metalas. Iš Vokietijos į Lietuvą keliaudavo alkoholinių gėrimų siuntos. Pasak Algimanto Kliunkos, į svečius pas G. Pluščiauską suvažiuodavo nemažai teisėsaugai pažįstamų asmenų tiek iš Kauno, tiek iš sostinės. Tačiau vokiečių teisėsaugai mūsiškių reputacija ir nuodėmės nebuvo žinomos, pavardės nieko nesakė, Gintaro žudikai kaip atvyko, taip ir vėl išvyko, taigi vakariečiai per daug entuziazmo neparodė. A. Kliunka netgi mano, kad jie žmogžudystės Hamburge iš viso netyrė - "nurašė" hipotetinei rusų mafijai.
Velionio Gintaro ir Sauliaus Pluščiauskų tėvas - Raseinių rajone, Viduklėje, žinomas fizinio lavinimo mokytojas. Iš Viduklės kilęs ir prokuroras Algimantas Kliunka. Tad visiškai nenuostabu, kad vieną dieną pas A. Kliunką atvažiavo Saulius Pluščiauskas:
- Ar negalėtų Lietuvos generalinė prokuratūra pasidomėti mano brolio nužudymo byla?
Paslaptingas G. Pluščiausko nužudymas tuo metu jaudino ne tik vidukliškio artimuosius, bet ir pusę šalies, todėl aukščiausiuose Generalinės prokuratūros kabinetuose už ir prieš buvo svarstoma neilgai. Kodėl gi ne? Jeigu vokiečiai būtų kruopščiai tyrę ir jiems iš mūsų pusės būtų prireikę papildomos informacijos apie vienus ar kitus asmenis, jų tarpusavio santykius, Lietuva būtų galėjusi padėti. Apskritai tai buvo pirmasis atvejis, kai mūsų šalies Generalinė prokuratūra ėmėsi tirti kitos valstybės teritorijoje įvykdytą nusikaltimą.
- Bet vokiečiai visiškai nesistengė, netyrė tos bylos, - prisimena ONKT departamento vyriausiasis prokuroras. - O mes kruopščiai rinkome medžiagą. Manome, kad nužudyti Gintarą Pluščiauską nuvyko kauniečių ir vilniečių "jungtinės pajėgos": Narkuša, Vesnuška, Goga...
Pirmieji du - iš buvusios "Vilniaus brigados", pastarasis priskiriamas Kauno "daktarams". Žmogžudystė taip ir liko neištirta, tačiau būtent ši byla pareigūnams padėjo pasistūmėti tiriant "daktarų" veiklą ir... pasodinant už grotų patį Henriką Daktarą! O prasidėjo viskas nuo to, kad žiniasklaida įžeidė kaunietį S. Čiapą.
Informatorius atsirado!
Generalinė prokuratūra dar ir šiandien oficialiai nekomentuoja G. Pluščiausko nužudymo motyvų (kai kurie jų būtų skaudūs velionio artimiesiems), tačiau žiniasklaida jau seniai viešai "aptarė" visus įmanomus variantus. Vienas laikraštis rašė, kad žmogžudystę galėjo užsakyti kaunietis verslininkas Sigitas Čiapas, nenorėjęs grąžinti skolos. Kitas žurnalistas A. Kliunkos dviprasmiškai klausinėjo: "Ar tiesa, kad nužudžius Gintarą, jo žmona verkė S. Čiapui ant peties?"
Sigitas Čiapas, vienas tuometinių alkoholio prekybos magnatų, garsėjęs ryšiais su Kauno "daktarais", tokiomis versijomis nebuvo patenkintas. Todėl kai kelis kartus laikraščiuose ne itin maloniu kontekstu buvo paviešinta jo pavardė, kreipėsi į Artūrą Paulauską. Kiek atseit galima nagrinėti vieną ir tą pačią Pluščiausko nužudymo versiją? Kodėl vienam Čiapui buvo naudinga Gintaro mirtis?
A. Paulauskas tada pasikvietė A. Kliunką ir klausia: "Ar teisybė, kad tiriate vieną vienintelę versiją?!" Nors tai buvo netiesa, S. Čiapui tada pavyko - prokurorui įgėlė. Verslininkas nežinojo, kad truputį vėliau, "daktarų" stumiamas iš alkoholio prekybos verslo, jis pats ieškos to paties prokuroro pagalbos ir užtarimo!
Vieną dieną A. Kliunkos kabinete suskambo telefonas.
- Alio, prokurore, čia skambina Čiapas! - ragelyje pasigirdo meilikaujantis, tačiau savimi pasitikinčio žmogaus balsas. - Aš suprantu, kad jūs ant manęs pykstate, bet žinau, kad esate sąžiningas žmogus. Tai va, atėjo laikas sutelkti jėgas ir kartu kovoti su organizuotu nusikalstamumu. Aš apie "daktarus"... Reikia pasikalbėti...
"Daktarai"
Vilijampolės "Daktarai" savo veiklą pradėjo nuo smulkių kriminalų. Pats Henrikas (Henytė) pirmą kartą buvo nuteistas kalėti 1976 metais už smulkų chuliganizmą. Jau kitais metais H. Daktaras nuteisiamas už piktybinį chuliganizmą - dirbdamas kiemsargiu sumušė technikumo moksleivius ir išdaužė troleibuso langą. O jau po dešimties metų "Daktarai" tapo viena geriausiai organizuotų gaujų. Pradžioje plėšdavo garažus, vėliau ėmėsi lapių fermų ir jų šeimininkų. 1987 metais Henrikas už plėšimus gavo 8 metus laisvės atėmimo. Į laivę grįžo po 3 metų. Kaip tik 1991-1993 metais prasidėjo socializmo laikais bendrai užgyvento turto dalybos. Manoma, kad būtent privatizavimo metu H. Daktaro grupuotė ir, aišku, jis pats susikrovė milijonus. Verslininkai, norėdami įsigyti parduotuves, fabrikus ar net paprasčiausius kioskus, pirmiausia turėjo susimokėti "šeimoms", o tik po to dalyvauti aukcionuose. Bet tai buvo tik formalumas. Tie iš privatizavimo ir reketo uždirbti pinigai būdavo investuojami į legalų verslą, o aplink Kauną augo "daktarų" pilaitės. Pats Henytė savo dvarą pasistatė Kauno rajone, Užliedžiuose. 1992-1996-ieji buvo "Daktarų" klestėjimo metai. Kaune niekas nepriimdavo svarbesnio sprendimo be Henytės palaiminimo. Į jį kreipdavosi ne tik "šeimų" atstovai. Manoma, kad H. Daktaras spręsdavo ir bankininkų, ir politikų ginčytinas problemas.
1995-aisias juoda katė perbėgo tarp "Agoros" prezidento S. Čiapo ir netituluoto Kauno šeimininko H. Daktaro.
Alkoholio distribucijos dosjė
Niekam ne paslaptis, kad alkoholio prekybos verslas priskiriamas pelningiausiųjų grupei. Tad Lietuvoje liberalizavus rinką, alkoholio platinimu (distribucija) susidomėjo nusikalstamas kapitalas. Alkoholinių gėrimų gamyklos atsisakinėdavo platinimo, atsirado tarpininkų. Teoriškai distributoriumi galėjo būti kas tiktai norėjo. Tarkim, sugalvoja Antanas iš Balbieriškio užsiimti alkoholio platinimo verslu, registruoja įmonę ir važiuoja į "Stumbrą", "Alitą" ar "Utenos gėrimus" prekių. Tačiau praktiškai Antanas iš Balbieriškio neturėjo jokių šansų: per labai trumpą laiką Lietuvą pasidalino stambesni rykliai. Kauno "Daktarai" "pasiėmė" "Utenos gėrimus", G. Dekanidzei teko "Glorijos" distribucija, kažkas teko S. Čiapui ir taip toliau. Sako, kad per visą šį distribucijos vajų atsilaikė tiktai "Alita". Mat jos direktorius nepanoręs iš gamyklos "padaryti cechelio" ir gamykla savo produkciją realizuodavusi pati.
Į Generalinę prokuratūrą atvykęs S. Čiapas ilgas valandas sėdėjo, braižydamas alkoholio distribucijos schemas ir pasakodamas, kokią nusikalstamą veiką vykdė Kauno "Daktarai". Pasirodo, H. Daktaras (Henytė), Vaidotas Stankevičius (Smauglys, Stankė, nušautas 1998-aisiais, spalio 1-osios vidurnaktį, prie garažo Ašigalio gatvėje. Keturios kulkos pataikė į krūtinę, kaklą, galvą. Šauta nuo garažo stogo. V. Stankevičius buvo Kauno dziudo federacijos prezidentas) ir dar keli su "Daktarais" siejami asmenys sukūrė tokią galingą tarpininkų asociaciją ir netgi sugebėjo parengti nuostatus, jog iš gamyklų gėrimus distribucijai gali imti tik tos uždarosios akcinės bendrovės, kurios įstoja į šią asociaciją.
- Taip rinka tapo pažeista, - prisimena Algimantas Kliunka. - Juk nuo tada paprasti verslininkai tol negalėjo nuvažiuoti į gamyklą ir paimti distribucijai gėrimų, kol neįstodavo į asociaciją. O čia visai oficialiai kaip stojamojo mokesčio iš jų paprašydavo "duoklės".
S. Čiapas atskleidė ne vieną tuometinę aferą. Pasak jo, asociacijos distributoriai paimdavo iš gamyklų gėrimų ir už juos nesumokėdavo. Kad visos pusės būtų patenkintos ir kuo ilgiau nesiskųstų, pelnas būdavęs dalinamas į tris dalis: asociacijai, distributoriui ir gamyklos direktoriui.
A. Kliunka teigia, kad prokuratūra apie tuometinį distribucijos verslą sukaupė įspūdingą dosjė, tačiau minėta informacija taip ir nepasinaudota. Nors, logiškai mąstant, gamyklų vadovai nauja tvarka neturėjo būti patenkinti, nukentėjusiųjų "nebuvo".
- Aš pats važiavau į "Utenos gėrimus", o ten man sako: "Ko jūs norite? Čia - normalus verslas! O kas tokie distributoriai - nusikaltėliai ar ne - mums nerūpi, pasų neprašome". Dar pasiūlė užsukti į barelį, "atsigaivinti", pasėdėti drauge. Tačiau mums nieko kito neliko, kaip apsisukti ir išvažiuoti.
Vėliau generalinės prokuratūros ONKT departamente gimė mintis sukurti fiktyvią uždarąją akcinę bendrovę, padedant S. Čiapui "įkišti" ją į "Daktarų" asociaciją ir pažiūrėti, kas, už ką ir kiek pareikalaus duoklės. Tačiau kauniečiai kažkaip suuodė, kad S. Čiapas bendradarbiauja su teisėsauga, ir ši akcija nepavyko. Dabar S. Čiapo nėra ir alkoholio distribucijos dosjė dulka prokuratūros seifuose.
"Daktarai" pasitelkė žiniasklaidą
Nors sakoma, kad nusikaltėlių kare visos priemonės "geros", tačiau kai kurios jų šiandien kelia nuostabą ir pasipiktinimą. "Daktarai" nesibodėdavo į savo žaidimus įtraukti ir žiniasklaidą, kurią šiandien kai kurie jų arogantiškai vadina "kvaila" ir "įkyrėjusia". Šiandien pasitarnaujanti H. Daktaro kaip Tado Blindos įvaizdžio kūrimui, kadaise ta pati žiniasklaida tyčia ar netyčia talkindavo labiau abejotiniems šeimos interesams.
Kartą į vieną dienraštį atėjo maždaug tokio turinio anoniminis laiškelis: "Laba diena, aš esu geras S. Čiapo pažįstamas, tačiau noriu jums pranešti, kad jis - blogas žmogus. Po "Lietuvos ryto" redakcijos susprogdinimo S. Čiapas atvirai gyrėsi, kad "Lietuvos rytą" jau pamokė... O Generalinės prokuratūros prokurorą A. Kliunką mačiau su S. Čiapu vaikštančius prie "Pergalės" kavinės. Tai va, jie - draugai".
A. Kliunka iš tikrųjų su savo informatoriumi kartą buvo susitikęs prie "Pergalės", taigi dalis tiesos laiškelyje buvo, tačiau žinia dėl "Lietuvos ryto" sprogdinimo - labai abejotina. Greičiausiai taip norėta įkąsti su teisėsauga bendradarbiaujančiam Kauno verslininkui. Kad šią žinutę į dienraštį pasiuntė būtent "daktarai", neabejojama, mat gerokai vėliau pareigūnai V. Stankevičiaus (Smauglio) namuose ir surado tą patį rusišką tekstą.
Prisiminkime ir dar vieną atvejį, kai Kauno nusikaltėlių lyderis atvirai žadėjo išplatinti kažkokį "kompromatą" prieš Artūrą Paulauską. Ypač garsiai tokie pasisakymai skambėjo prieš rinkimus į prezidentus. Tačiau panašu, kad "žiniasklaidos bomba" nesuveikė. Nelabai kas patikėjo, kad aukšti prokurorai gali būti susitepę. (Beje, pasitelkus žiniasklaidą suvedinėti sąskaitas su teisėsauga nusikaltėliams - įprastas dalykas. Prisiminkite S. Gaidjurgį Klaipėdoje, kuris nuolat vienai redakcijai nešė kasetes su "kompromatais"; prisiminkite, kas darėsi, kai į Kauno policiją atėjo dirbti Jurijus Milevskis, kadaise vadovavęs S. Čiapo apsaugai ir liudijęs H. Daktaro byloje.) Tačiau kartais nusikaltėlių požiūris į tą pačią žiniasklaidą atsiskleidžia paprasčiausiu būdu - kai supyksta ir pamiršta geras manieras.
Jurijui Milevskiui tas pats H. Daktaras kartą prasitarė:
- Matytum, kas darosi tardytojams ir žurnalistams, kai jie pas mus patenka! Jie ir apsivemia, ir apsimeža ir suviduriuoja!
Jurijus Milevskis, šiuo metu vadovaujantis Policijos departamento Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo tarnybai, "Akistatos" žurnalistei prisipažino, kad tokių ir panašių Henriko Daktaro posakių "prirašyta pilna kasetė".
Kitame numeryje skaitykite: suėmus H. Daktarą sumuštoji estrados žvaigždė Džordana Butkutė nesuprato, ko iš jos nori prokuratūra; pats Henytė nesuvokė, kodėl suimtas būtent jis, o ne S. Čiapas, mat pastarasis esąs dar blogesnis: "Užsakydavo "užversti" ne tuos žmones!" A. Kliunka žiūrėjo į kulkų išvarpytas S. Čiapo akis ir vos neverkė. Po S. Čiapo nužudymo besislapsčiusį Gogą (E. Abarių) prokurorai apklausė, tačiau buvo priversti išleisti.
