Kartą teko gulėti ligoninėje. Po operacijos chirurgai man prisakė gulėti ant pilvo. Palata didelė, ligonių, tokių kaip aš - pjaustytų ir siūtų, daug. Atveža ratukais man kaimyną tiesiai iš operacinės, dar miegantį. Keturios jaunutės seselės prieina norėdamos ligonį nuo ratukų perkelti į lovą. Ligonis ramiai miega, suprantama, visai nuogas, tik paklode pridengtas. Seselės nutraukia paklodę, kad galėtų ligonį perkelti. Kadangi guliu ant pilvo, visko, kas vyksta šalimais, matyti negaliu, užtat puikiai matau seselių reakciją: visos keturios suakmenėja, visos aštuonios akys įsmeigtos į vieną tašką, kiek žemiau bambos. Po 3-4 sekundžių trukusios nebylios scenos ligonis nedrąsiai pridengiamas paklode ir seselės dingsta iš palatos. Pasidaro įdomu, ką tokio jos galėjo pamatyti? Gal chirurgas vietoj apendicito kokį kitą organą nupjovė? Sukaupęs visas jėgas pasimuistau ir mėginu nors šiek tiek pasiversti ant šono, kad galėčiau stebėti, kas vyksta. O ir kiti, vaikščiojantys ligoniai, artinasi prie ką tik atvežtojo. Seselės grįžta. Jau penkios. "Paradui" vadovauja nejauna, visko gyvenime mačiusi sanitarė. Murmėdama kažką panosėje (irgi mat seselės, atrodo, vyriškio nuogo nemačiusios) ji ryžtingai nutraukia nuo ligonio paklodę... Dabar ir aš, ir visi aplink susirinkusieji matome sąmyšio priežastį. O priežastis - tikrai nepaprasta. Vyriškasis organas - kone iki kelių. Net ir visko mačiusi sanitarė akimirką suakmenėja. Tokio, matyt, dar nebuvo mačiusi.
- Gerai, atsipeikėkit! - atsidususi sukomanduoja seselėms. - Prieinat, pakeliam, pernešam...
Praėjus kelioms dienoms, mano naujasis kaimynas palatos draugų naiviai klausia:
- Ko jos visos vis kikena, juokiasi iš manęs, kai vaistus leidžia ar tabletes duoda?
