Tarptautinių pervežimų kompanijoje vairuotojais dirbo du draugai - Jonas ir Petras. Jonas buvo linksmas vyrukas, labai mėgo dailiosios lyties atstoves, tad simpatiškų pakeleivių niekad neatsisakydavo. Jis visada kišenėje turėjo bent porą prezervatyvų (dėl visa ko!). O Petras buvo ištikimas žmonai, šeimos žmogus ir gražuolių pakeleivių niekada neimdavo. Draugai už akių jį net šventeiva pravardžiavo.
Sykį Jonas sumanė papokštauti ir savo prezervatyvus įkišo Petro kišenėn. Šis, grįžęs į namus, nieko bloga neįtardamas, nelabai švarią striukę atidavė žmonai išskalbti. Žmona šį "pokštą" greit surado kišenėje ir iškėlė Petrui skandalą. Petras, nenorėdamas išduoti draugo (iš karto suprato, kas kišenėn įkišo prezervatyvus), bet verčiamas kažkaip pasiaiškinti, rimtu veidu išpyškino: girdi, aplink AIDS, infekcijos, tad prezervatyvai dabar vairuotojams išduodami kaip bintas ar jodas. Vairuotojų sveikata, girdi, rūpinamasi, bet kadangi kelionėje jie jam nereikalingi, tai parnešė į namus. Žmonelę toks atsakymas lyg ir patenkino, bet ji vis dėlto ėmė ir paskambino Jono žmonai ir paklausė, ar jos vyrui taip pat išdavė prezervatyvų, ar ji žinanti apie tokią naujovę.
Moteriškė sutrikusi tuoj užsipuolė savo brangiausiąjį: kur, girdi, prezervatyvai?
Žodžiu, užvirė tokia košė... Jonas norėjo draugui iškrėsti pokštą, o išėjo taip, kad pats nuo to nukentėjo. Taigi, kaip sako liaudies išmintis, nekask duobės kitam - pats įkrisi...
