• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Ne tik vadovėlių liga

Irena ZUBRICKIENĖ

Medikai teigia, kad šiais metais Lietuvoje trys žmonės mirė nuo stabligės, kuri laikoma reta, bet itin pavojinga liga - miršta apie 90 procentų užsikrėtusiųjų. Juodajame stabligės aukų sąraše neseniai atsidūrė ir Vilkaviškio rajono gyventoja Inesė Liškevičiūtė (36 m.). Liga moterį numarino per savaitę.

REKLAMA
REKLAMA

Likimo smūgių kruša

Augalų kaime gyvenančiai Virginijai Liškevičienei, įtikintai, kad viešas pasakojimas apie dukters ligą galbūt padėtų tokios tragiškos baigties išvengti kitiems asmenims, nė kiek nemažina jos ką tik patirto skaudaus likimo smūgio. Ši moteris per ketverius metus palaidojo jau antrą savo vaiką - gyvenimo problemų turėjęs sūnus Saulius mirė irgi labai anksti ir netikėtai.

REKLAMA

Kol kas lyg sapne atrodo neseniai išgyventa karštos vasaros savaitė, kai nutrūko Inesės, anksčiau nesirgusios jokiomis ligomis, gyvenimas. Anot motinos, prieš keliasdešimt metų Inesę kamavo tik vaikiškos, tam amžiaus tarpsniui būdingos ligos. Dar labai skaudu ir dėl to, kad be motinos itin anksti liko paauglystės link žingsniuojantis jos sūnelis Vaidas (8 m.). Močiutė pasiryžusi jį užauginti. Virginija Liškevičienė, išgyvendama netikėtą netektį, mintyse kasdien tebeklausinėja savęs, ar tikrai nebuvo galima išgelbėti susirgusios dukters gyvybės...

REKLAMA
REKLAMA

Požymiai rodė peršalimą

Vieną rytą Inesė lyg tarp kitko užsiminė mamai, kad skauda gerklę ir sunku ryti seiles. Nė viena iš moterų perdaug nenustebo: juk šitiek skubių savo ūkio darbų padaryta - sušilta ir vėl atvėsta, gal kuriuo nors momentu vėjuko perpūsta. Kitą rytą duktė jautėsi dar blogiau - skaudėjo sprandą, kojas, o žandikauliai, rodės, lyg surakinti. Gultis į patalą Inesei atrodė nebūtina ir net neįmanoma - itin darbščiai moteriai reikėjo dirbti daržuose, rūpintis Vaidučiu. Užtat trečią rytą ligonė jau nepajėgė pakilti iš lovos, tad prireikė greitosios medikų pagalbos. Šie, apžiūrėję silpstančią moterį, ją iškart išsivežė į ligoninę. Kadangi Inesės būklė blogėjo labai sparčiai, ji buvo paguldyta į Reanimacijos skyrių. Medikai stebėjosi, kad per kelias valandas pradėjo trikti pacientės kvėpavimas, ji nebegalėjo praverti burnos, vis lošė galvą atgal, visu kūnu rietėsi lanku.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Reanimacijos skyriaus vedėja Vida Zaikauskaitė, jos teigimu, iškart suprato, kad Inesės negalios požymiai labiausiai primena stabligę - ligą, kurios simptomai medikams labiau pažįstami tik iš medicinos vadovėlių. (Šia liga dažnai užsikrėsdavo per karą susižeidę kareiviai.) Kone visi Vilkaviškio ligoninės gydytojai sakė, kad tik teoriškai žinomą ligą praktikoje stebi pirmą kartą. Tik vienas patyręs chirurgas prisiminė, kad stabligės apimtas ligonis šiame rajone buvo gydomas bene prieš 30 metų.

REKLAMA

Infekcija - per opą

Silpstančiai Inesei buvo skubiai iškviestas reanimobilis, kuriuo ji buvo išgabenta į Kauno medicinos universiteto klinikas (KMUK). Čia medikai patvirtino vilkaviškiečių kolegų spėjimus ir dukterimi besirūpinančiai motinai pasakė, kuo susirgusi nelaimėlė. Jie buvo atviri: esą vilčių, kad Inesė pasveiks, beveik nėra. Medikai klausinėjo motinos, kaip į dukters organizmą galėjusi patekti stabligės bacila, prašė prisiminti, ar pastaruoju metu Inesė nebuvo kuo nors įsidūrusi ar įsipjovusi. Ponia Virginija tegalėjo prisiminti, kad dukrą kartais kamuodavusios išsiplėtusios kojų venos - iš motinos paveldėta liga. Šią ligą lydėdavusi žaizda ant kojos. Kartais ant jos užsitraukęs šašas nusilupdavo. Medikai padarė išvadą, kad stabligės sporų į jaunos moters organizmą galėję patekti būtent per trofinę opą kojoje. Ypač palankus bacilos kelias buvęs dirbant darže - dulkant ir išsipurvinant. Tuomet nepastebėta infekcija, jai nepaskelbus jokios kovos, išplito ir suvešėjo.

REKLAMA

Inesė klinikose buvo gydoma apie savaitę - jos būklė kaskart blogėjo, kol gyvybė užgeso. Medikai guodė skausmo prislėgtą Virginiją Liškevičienę, kad net brangiausi vaistai nebūtų išgelbėję jos dukters gyvybės, nes liga jau buvo sparčiai išplitusi.

Bakterinė liga

Stabligė - tai bakterinė liga, kuri pažeidžia nervų sistemą. Ja dažniausiai serga vyresniojo amžiaus žmonės, kurių imunitetas nusilpęs. Stablige galima užsikrėsti, kai į žaizdą (įsidūrus, įsipjovus, įkandus, įsidrėskus) pakliūna šios ligos sporų. Tai labai rizikinga dirbant žemės ūkio darbus, patiriant transporto traumas. Žaizdoje "įsikūrusios" sporos (audiniuose mažiau deguonies) virsta bacilomis ir gamina stiprų nuodą (toksiną), kuris limfos takais ir nervų kamienais išplinta po visą kūną ir iš užkrėstos vietos nukeliauja į stuburo bei galvos smegenis. Tam pakanka 2-14 dienų. Kartais sporos sugeba pakliūti į žmogaus organizmą per vos matomus odos sužalojimus. Medikai, vadovaudamiesi savo darbo patirtimi, teigia, kad užsikrėsti stablige galima net ir neišėjus iš namų - pavyzdžiui, įsipjovus nešvariu peiliu, kai skutamos bulvės ar dorojamos kitos žemėtos daržovės, įsivarius rakštį. Retai, tačiau tai pasitaiko. Beje, stablige susirgęs ligonis negali užkrėsti kito žmogaus, su kuriuo kontaktuoja.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Stabligės sukėlėjai tūno užterštame dirvožemyje, dulkėse, mėšle. Šios ligos bacilas su išmatomis išskiria beveik visi žinduoliai (ypač - arkliai, kurių žarnyną bacilos pamėgusios). Sporos žūva tik po ilgo (2-3 valandų) virinimo.

Būtina skiepytis

Pirmieji stabligės požymiai dažniausiai pasireiškia galvos skausmais. Ligonis, net pats to neįtardamas, tampa dirglus, jaučia žandikaulio raumenų spazmus, todėl ir skundžiasi, kad "surakino žandikaulius". Kai bakterijų gaminami nuodai išplinta visame organizme, prasideda raumenų spazmai kakle, rankose, kojose, pilve, sutrinka rijimas ir kvėpavimas. Neretai išsivysto traukulių priepuoliai, kurių metu gali lūžti kaulai, plyšti raumenys, išnirti sąnariai. Medikai teigia, kad mirtis tokį ligonį dažniausiai ištinka dėl kvėpavimo sutrikimo ar širdies paralyžiaus.

REKLAMA

Inkubacinis ligos periodas dažniausiai trunka apie savaitę, tačiau susirgti užsikrėtus galima po trijų dienų ar net po trijų savaičių.

Nuo stabligės, kol ja dar neužsikrėsta, apsaugo skiepai. Pirmąjį skiepą visi kūdikiai gauna būdami trijų mėnesių. Vėliau irgi nemokamai skiepijama dar kelis kartus. Suaugusiesiems, kurie vaikystėje negavo visos vakcinacijos, rekomenduojama kas dešimt metų sutvirtinti imunitetą viena skiepų nuo stabligės doze. Ypač tai aktualu kai kurių profesijų žmonėms - pavyzdžiui, žemės ūkio darbuotojams.

REKLAMA

Kai liga jau įsisenėjusi, skiepas nebegelbsti. (Ponia Virginija Liškevičienė labai apgailestauja, kad dukra nebuvo pasiskiepijusi.)

Serumas nuo stabligės nemokamai suleidžiamas visais atvejais, kai tik į medicinos įstaigą kreipiasi (ar patenka) sužalotas ar susižalojęs žmogus. Kitais atvejais savo sveikata privalu rūpintis patiems (profilaktiškai skiriami skiepai yra mokami).

Romo Čėplos nuotr.:

- Virginija Liškevičienė po dukters mirties viena rūpinsis našlaičiu likusiu anūku Vaidu

Sandros KUČINSKIENĖS nuotr.:

- Vilkaviškio ligoninės gydytoja Vida Zaikauskaitė su stabligės kamuojamu ligoniu susidūrė pirmą kartą

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų